Nervai, nervų sistema

Nervinį audinį sudaro nervinės ir neuroglijos ląstelės.

Neuroglijos ląstelės – pagalbinė funkcija (supa, atskiria vieną nuo kitos nervines ląsteles, jas prilaiko, maitina pašalina negyvas, naikina patogenus. Nervinio impulso nepraleidžia.

Neuronas – pagrindinis struktūrinis ir funkcinis nervinio audinio vienetas, prisitaikęs perduoti nervinį impulsą.

Neurono atauga – nervinė skaidula, ilgas aksonas.

Nervus sudaro juntamųjų ir judinamųjų skaidulų pluoštai (jungia CNS su kūno dalimis, organais, nerviniais impulsais perduoda informaciją iš ir į CNS) ir jungiamasis audinys.

Iš galvos smegenų 12 porų galvinių nervų, o iš nugaros 31 nugarinių nervų.

Neuronai: kūnas, dendritai, aksonas. Kūnas: branduolys, ET,GK, mitochondrijos, ribosomos.

Neurono funkcija: sintetinti mediatorius, chemines medžiagas, kurios yra susitelkusios aksono šakų galuose esančiose sinapsinėse pūslelėse ir perduoti nervinius impulsus į kitą neuroną, raumenis, liaukas.

Neurono aksoną dengia mielinis dangalas (PNS)(baltos spalvos) – neuroglijos ląstelė. Leidžia greitai sklisti nerviniams impulsams. Pažeidus impulsai sulėtėja/išnyksta.

P agal funkciją skirstoma į:

1 )Juntamuosius (sensorinius), impulsas perduodamas iš receptoriaus į CNS.

2 ) Judinamuosius (motorinius)(daugiapoliai, daug dendritų) iš CNS į raumenines skaidulas ar liaukas.

3 ) Įterptiniai (asociaciniai) impulsą perduoda į įvairias CNS dalis, jungia juntamuosius, leidžia vykdyti mąstymo, atminties, kalbos procesus.

Ląstelių dirglumas – jų gebėjimas elektriniu impulsu reaguoti į mechaninius, cheminius ir elektrinius dirglumus.

Dirginimui pasiekus slenkstinį dydį, ląstelės membranos elektrinis potencialas staiga pasikeičia ir atsiranda impulsas, sklindantis plazmine membrana. Taip susidaro biopotencialai.

Ramybės potencialas – membranos potencialas, registruojamas ląstelei esant ramybės būsenai.

Ramybės potencialas sukuriamas: naudojant ATP, Na ir K siurblys AKPB 3Na jonus iš ląstelės, 2 K jonus į ląstelę. Todėl K jonų konc. tampa didesnė viduje, o Na išorėje. Na jonai greičiau į išorę, nei K į vidų. Išeinant iš ląstelės K jonams išorinis membranos paviršius įelektrinamas +, o vidus -.

Ramybės būsenoje membrana – poliarizuota, susidaręs potencialų skirtumas.

Veikimo potencialas – nervinei ląstelei sudirgus vidus įelektrinamas +, o išorė -.

Sudirgus atsidaro Na jonų kanalai. Membrana tampa laidi jiems. Jiems padaugėjus viduj atsirada veikimo potencialas, nervinė ląstelė depoliarizuojasi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!