Nelytinis ir lytinis dauginimasis referatas

Nė vienas individas negyvena amžinai. Dauginimasis – vienas iš svarbiausių gyvybės savybių. Kad išliktų rūšis, organizmai turi sugebėti daugintis. Tik daugindamiesi tėviniai individai perduoda paveldimąsias ypatybes savo palikuonims. Gamtoje esama dviejų dauginimosi būdų: tai nelytinis ir lytinis.
Nelytinio dauginimosi būdu per trumpą laiką gali atsirasti daug vienodų palikuonių. Nelytiškai gali daugintis tiek vienaląsčiai, tiek kai kurie daugialąsčiai organizmai. Šiuo būdu besidauginantiems nereikia eikvoti energijos partneriui susirasti. Organizmai gali veiksmingai išnaudoti palankias aplinkos sąlygas. Šiuo metu labai domimasi žmogaus klonavimo galimybėmis, o gamtoje šis procesas vyksta natūraliai ir apima įvairias organizmų grupes. Taigi gamtoje egzistuoja natūralūs klonai, gauti nelytinio dauginimosi būdu.
Prokariotai dauginasi nelytiniu būdu, jų ląstelėms dalijantis pusiau. Prieš pasidalijimą ląstelėje pagaminama DNR kopija. Abi chromosomos atsiskiria ląstelei tįstant į ilgį. Dauginantis nelytiniu būdu pakanka vienintelės motininės ląstelės. Jos palikuonys – visiškai tokie pat kaip motininė ląstelė, nes abiejų ląstelių genų rinkiniai tokie pat. Prokariotai dauginasi nelytiniu būdu, jų ląstelėms dalijantis pusiau. Šis procesas vadinamas skilimu, arba dvinariu dalijimusi, nes susidaro dvi dukterinės ląstelės, abi tokios pat kaip buvusi motininė. Prieš pasidalijimą DNR padvigubėja - susidaro dvi chromosomos, prisijungusios prie plazminės membranos. Po to ląstelė ima tįsti į ilgį, nusitempdama po vieną chromosomą į būsimąsiais naujas ląsteles. Kai ląstelės ilgis maždaug padvigubėja, plazminė membrana ima augti į vidinę pusę tol, kol susidaro sienelė, dalijanti buvusią ląstelę į dvi lygias dalis.
Mitozės metu susidaro verpstė, kuri padeda vienodai padalyti chromosomas abiem dukterinių ląstelių branduoliams. Jie gauna vienodus chromosomų rinkinius. Verpstės siūlai sudaryti iš mikrovamzdelių pluoštelių. Mikrovamzdeliai – tai tuščiaviduriai cilindrai, kurių yra citoplazmoje bei žiuželiuose ir centriolėse. Mikrovamzdeliai yra sudaryti iš baltymų tubulinų. Mikrovamzdeliai susidaro, kai šie baltymai vienas su kitu jungiasi, o išnyksta, kai jie atsiskiria. Ląstelės skeletą sudaro savotiškas tinklas iš tarpusavyje susijungusių skaidulų ir mikrovamzdelių, kurie ima irti vos pradėjus formuotis verpstei. Jie, matyt, naudojami kaip statybinė medžiaga verpstės siūlų mikrovamzdeliams...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!