Nedarbystė

Viena svarbiausių šių dienų problemų yra nedarbas. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra ne tik politinių ir ekonominių diskusijų objektas, bet taip pat ir sociologijos bei psichologijos mokslų nagrinėjimo dalykas. Daugelis politikų, įvertindami ekonomikos būklę ar ekonominės politikos efektyvumą, nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos „sveikatos“ rodiklių. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo nuostolius, parengti ir tobulinti visuomenės užimtumo politiką. Sociologai nedarbą sieja su žmonių tarpusavio santykiais ir visuomenės santykiais. Psichologai gi nagrinėja nedarbystės sukeliamas pasekmes žmogui, jo vidiniams įsitikinimams.
Šios temos tikslas – atskleisti nedarbo sąvoką, išnagrinėti jo ekonominį ir socialinį aspektus. Kadangi dėl nedarbo visuomenė patiria didžiulių mokroekonominių ir makroekonominių nuostolių, svarbu išnagrinėti nedarbo pasekmes bei atskleisti nedarbo sumažinimo būdus.
Nedarbystės (nedarbo) kategorija yra glaudžiai susijusi su darbo jėgos sąvoka. Todėl, kalbant apie nedarbą, būtinas supratimas apie darbo jėgą. Darbo jėga yra darbingo amžiaus (nuo 18 m.) dirbantys ar aktyviai ieškantys darbo šalies žmonės. Vadinasi, nenorintys dirbti ir darbo neieškantys negali būti priskiriami prie bedarbių. [1, p. 29] Darbo jėga taip pat nelaikomi ir kareiviai, studentai, ligoniai, asmenys, esantys specialiose pataisos įstaigose, pensininkai, taip pat namų šeimininkės.
Taigi bedarbiai – tai žmonės, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įsidarbinimo įstaigose kaip norintys ir galintys dirbti. [1, p. 29] Aplamai bedarbiai yra tik nedidelė visuomenės dalis, ką galima pamatyti iš lentelėje pateiktų duomenų.
Lentelė 1.
UŽIMTI GYVENTOJAI
BEDARBIAI
Gyventojai: a) moksleiviai ir studentai, lankantys
a) dirbantys už atlyginimą a) neturintys darbo, dieninio mokymo įstaigas
visą ar ne visą darbo laiką; teikiančio pajemų;
b) laikinai nedirbantys dėl b) ieškantys darbo b) asmenys, gaunantys senatvės, lengvatines
ligos, atostogų; dirbantys (besikreipiantys į ar invalidumo pensijas;
pagal specialų grafiką; įdarbinimo įstaigas,
besimokantys, streikuojantys tiesiog į darbdavius c) namų šeimininkės ir asmenys, prižiūrintys
ir kt.; ir kt.); vaikus;
c) dirbantys savarankiškai. c) pasiruošę dirbti.
d) netekę vilties rasti darbą ir jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!