Nacionalinės pajamos bei kiti makroekonominiai rodikliai

VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS Verslo ekonomikos ir vadybos katedra MAKROEKONOMIKA (I) NACIONALINĖS PAJAMOS BEI KITI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI Referatas KAUNAS 2005 ĮVADAS.............................................................................................................................................. 3 1. NACIONALINĖS PAJAMOS BEI KITI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI....................... 5 1.1 Ekonomikos sistemos pagrindiniai elementai ir jų tarpusavio ryšiai....................................... 5 1.2 Pajamų apskaitos metodas........................................................................................................ 7 2. NEDEKLARUOTŲ PREKYBOS ĮMONIŲ PAJAMŲ VERTINIMAS...................................... 11 2.1 Tyrimo objektas, tikslas, ir metodai ....................................................................................... 11 3. MOKSLINIAI TYRIMAI IR ANALITINĖS APŽVALGOS....................................................... 14 3.1 Makroekonominė situacija ir jos pokyčių prognozė .............................................................. 14 4. LIETUVOS ŪKIS NAUJAME KLIŪČIŲ RUOŽE.................................................................... 17 4.1 Makroekonomikos analitikų pateiktos 2005-ųjų prognozės nuosaikiai optimistiškos........... 17 5. BENDROJI ŪKIO APŽVALGA.................................................................................................. 21 5.1 Bendrieji Lietuvos ūkio raidos rodikliai................................................................................. 21 6. LR ŪKIO EKONOMINĖS SOCIALINĖS BŪKLĖS 2005M. SAUSIO - BIRŽELIO MĖNESIAIS...................................................................................................................................... 22 6.1 Nacionalinio biudžeto vykdymas............................................................................................ 22 IŠVADOS.......................................................................................................................................... 25 LITERATŪRA.................................................................................................................................. 27 1 PRIEDAS 2 PRIEDAS Įvadas Ekonomikos problemos yra vienos opiausių, su kuriomis susiduria šių dienų visuomenė. Kadangi esame žmonės, gyvenantys visuomenėje, tai negalime pabėgti nuo šių problemų, kartu ir nuo ekonomikos. Kiekvienas mūsų svarstome: kokį darbą pasirinkti; kiek ir kodėl tiek už jį mokama; kas lemia mūsų perkamų prekių ar paslaugų kainą bei pabrangimą, ir kaip visa tai veikia mūsų gyvenimo lygį; kodėl ir kokius mokesčius turime mokėti valstybei; kaip naudingiau panaudoti savo pajamas - ar tenkinti kasdieninius poreikius, ar taupyti banke, ar pirkti akcijas, obligacijas? Arba pagaliau imkime ir paklauskime savęs: nuo ko priklauso, ar ateinančiais metais Lietuvos ekonomika augs ir klestės, ar mus toliau kankins piniginių lėšų deficito ir infliacijos problemos? Dauguma žmonių turi savo nuomonę apie tai, kaip reikėtų tvarkyti namų ūkį. Čia dažniausiai pakanka šeimininko asmeninio patyrimo, o suklydusiam už pasekmes dažnai irgi tenka asmeninė atsakomybė. Kitaip yra, kai kas nors imasi tvarkyti visos šalies ar įmonės ūkį. Todėl neatsitiktinai šios srities žmonijos patyrimas buvo kaupiamas, apibendrinamas - formavosi šiuolaikinis ekonomikos mokslas - pradedant ekonominėmis mintimis, surašytomis senovės Egipto papirusuose, baigiant naujausiu Nobelio laureatų darbais. Paprastai žmogui rūpi ne tik tai, ko jam dabar reikia, bet ir tai, ko reikės. Užsiimdamas ūkine, arba ekonomine, veikla žmogus mokosi iš praeities ir stengiasi numatyti ateitį. Tačiau ne kiekvieną žmogaus veiklą vadinsime ekonomine (ūkine) veikla, nes ji turi būti tiesiogiai nukreipta į „daiktinius“ ekonomikos produktus (prekes ir paslaugas), kurie tiesiogiai ar netiesiogiai tenkina žmonių poreikius. Ekonominės (ūkinės) veiklos reiškinius mes galime nagrinėti grynai teoriškai, ieškodami teorinių išvadų, arba galime ieškoti praktinių dėsningumų ir dėsnių, kurie mums nurodytų, kaip reikia veikti, kad būtų galima ekonominius sumanymus vykdyti. Nesvarbu, kokį ūkį imtume, visada iškils pasirinkimo problema, ir visuomenė privalo pateikti atsakymus į klausimus: ką gaminti, kaip gaminti, naudojant turimus (dažniausiai ribotus) išteklius, ir kam paskirstyti pagamintą produkciją? Ekonominių problemų nebūtų, jeigu nebūtų konflikto tarp tikslų ir išteklių, arba jei visuomenė turėtų tiek daug išteklių, kad galėtų patenkinti visus savo poreikius. Kadangi išteklių apimtis visada ribota, egzistuoja ir galimybių ribos gaminti prekes bei plėsti paslaugas. Dėl to atskiri ūkiniai vienetai ( individualūs gamintojai, verslo firmos ir vyriausybės) turi rinktis, kaip turimus išteklius efektyviausiai, t.y. ekonomiškiausiai, naudoti. Taigi, spręsdama pasirinkimo klausimą, kuris iškyla dėl neribotų poreikių ir ribotų galimybių, kiekviena visuomenė privalo atsakyti į minėtus pagrindinius klausimus: Ką gaminti? Kaip gaminti? Kas vartos šią produkciją? Kadangi ekonominiai ištekliai, lyginant su visuomenės prekių ir paslaugų paklausa, yra riboti, todėl paskirstant išteklius tarp pasirenkamųjų objektų reikia tam tikrų priemonių. Dabartiniame pasaulyje tą funkciją atlieka šie pagrindiniai skirstymo būdai: privačios įmonės ekonomika, į kurią ištekliai patenka per rinką; iš centro planuojama ekonomika kurioje išteklius skirsto valstybė;mišri ekonomika, kurioje išteklius skirsto ir rinka, ir valstybė. Savo ruožtu visuomenės ekonominę sistemą suformuoja tokie veiksniai: 1) gamtiniai ištekliai; 2) gyventojų skaičius, jų amžius, kvalifikacija, išsilavinimas ir kt.; 3) turimas gamybinis potencialas, atsargos; 4) per ilgus metus susiklostę atitinkami individų poreikiai prekėms bei paslaugoms, technologinės žinios, turto paskirstymas; 5) institucinė struktūra: papročiai, įstatymai, įpročiai ir kt. Beje, šie veiksniai ne tik lemia ekonominę sistemą, bet ir ekonomika veikia šiuos veiksnius, pav. teisinę visumą, poreikius ir pan. Ekonominės veiklos tikslas yra patenkinti prekių ir paslaugų poreikius. Keblumas tas kad žmonių poreikiai iš esmės yra neriboti, o išteklių - gamtinių ir darbo jėgos bei kapitalo, kuriuos galima turėti vienu metu prekėms ir paslaugoms gaminti, - riboti, t.y. išteklių, palyginti su paklausa, kurią tie ištekliai turi patenkinti, yra nedaug. Išteklių ribotumas reiškia, kad mums visada reikia rinktis. Kadangi mes gyvename pasaulyje, kuriame egzistuoja išteklių ribotumas, prarandamos galimybės arba alternatyvos kainą turi kiekvienas pasirinkto sprendimo variantas. Mes mastantys žmonės, siekiame suvokti savo padėtį šiame sudėtingame materialiniame pasaulyje, tai privalome žinoti, kodėl mums reikia užsidirbti egzistavimui, kodėl turime pasirinkti profesiją, kaip reguliuojame pajamų išleidimą, kaip perkamos mums reikalingos prekės ir paslaugos, kokie principai lemia kainas, kuriomis mokame už tas prekes ir teikiamas paslaugas, ir kaip bankai bei finansų įstaigos sudaro galimybę apmokėti už prekes perkamas tiek čia tiek užsienyje. Visi šie dalykai padeda suprasti ir numatyti ekonominius įvykius. 1. NACIONALINĖS PAJAMOS BEI KITI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI Nacionalinės pajamos - tai visuomenės pajamos, kurias firmos, organizacijos ir individai gauna darbo užmokesčio, palūkanų, pelno ir rentos pavidalu, atėmus mokesčius. Pradedant analizuoti makroekonomikos teoriją, siekiančią paaiškinti ekonomikos elgseną, vykstančius ekonominius procesus, patvirtinančius arba netgi prieštaraujančius šioms teorijoms, būtina išsiaiškinti keletą svarbių sąvokų bei dėsningumų. Pirma, suvokti nacionalinių pajamų, produkto sąvokas, jų nustatymo metodus, būdus bei sąryšius. Antra, didelės prekių bei paslaugų įvairovės vertės nustatymo problema verčia naudoti bendrą ją mato vienetą-kainą. 1.1. Ekonomikos sistemos pagrindiniai elementai ir jų tarpusavio ryšiai Visa šalies ekonomika susideda iš daugybės atskirų ekonominių vienetų, kuriuos klasifikuoti padeda Nacionalinių sąskaitų sistema. Nacionalinių sąskaitų sistema - tai sistema, apibudinanti pagrindinius ekonominio gyvenimo reiškinius: gamybą, pajamas, vartojimą, kaupimą ir turtą. Kitaip tariant, nacionalinės pajamos - tai visos piniginės pajamos, gaunamos mainais už gamybos išteklių tiekimą ūkinei veiklai tam tikru laikotarpiu. Pavyzdžiui, televizorių gamintojai perka vario vielą ir silicio plokšteles. Nustatant nacionalinio produkto vertę, įvertinama tik televizorių vertė. Tuo tarpu vielos ir silicio plokštelių vertė antrą kartą neįtraukiama į nacionalinio produkto vertę. Jei skaičiuojama, kiek vartotojams parduoda duonos, tai jau nebeskaičiuojama, kiek kepėjams parduoda miltų. Priešingu atveju miltų vertė nacionaliniame produkte būtų įvertinta du kartus. Toks „pakartotinis“ apskaičiavimas iškreiptų realią gamybos apimtį ir neleistų įvertinti bendrų metinių gamybos rezultatų. Taigi apskaičiuojant nacionalinį produktą pagal nacionalinių sąskaitų metodiką, tarpinio produkto vertė turi būti eliminuojama. Televizoriai ir duona, atitekę vartotojams, yra galutiniai produktai, o miltai ir silicio plokštelės - tarpiniai produktai. Apytiksliai nustatant nacionalinio produkto vertę, pirmiausia reikia suskaičiuoti galutinių produktų vertes. Taip elgiantis, bus išvengta dvigubo pagamintų produktų verčių skaičiavimo. Galutinis produktas - tai prekės ir paslaugos, skirtos tiesiogiai vartotojui galutiniam vartotojui, kaip priešprieša tarpiniams pusgaminiams,vartojamiems kitoms prekėms ar paslaugoms pagaminti. Taigi galutinės prekės ir paslaugos yra tos, kurias įsigyja galutiniai jų vartotojai; nenaudojamos kaip sąnaudos kitiems produktams gaminti, ir tuo nutraukiant tolesnį produkto judėjimą rinkoje. Galutinėmis prekėmis kaip išimtis laikomos investicinės prekės.Didėjant gamybos specializacijos lygiui, daugelis gaminamų produktų pereina kelias gamybos stadijas įvairiose firmose, kol galų gale sukuriama galutinė prekė ar paslauga. Jeigu šalies metinio produkto apimtis būtų nustatoma kaip tais metais pagamintų visų prekių bei paslaugų kainų suma, tuomet dalies prekių ir paslaugų vertė būtų keliskart įskaičiuota į BVP (bendras vidaus produktas) apimtį. Tarpinis produktas arba tarpinė prekė, kuris perkamas tolimesniam perdirbimui ir skirtas kitam produktui gaminti arba vėliau perparduoti ( žaliavos, medžiagos, kuras, elektros energija, pusfabrikačiai). Taigi priklausomai nuo to kur naudojamos prekės, gali būti tarpinės arba galutinės. Pavyzdžiui, pienas, elektros energija, kuras, kurios firmos naudoja kaip žaliavas savo produkcijai gaminti, yra tarpinis produktas. Tuo tarpu kuras ar elektros energija, skirti namų ūkių poreikių tenkinimui, yra galutinės prekės. Kartotinio prekių ir paslaugų apskaičiavimo išvengiama, jei nustatant nacionalinį produktą sumuojama kiekviename gamybos etape sukurtą pridėtinė vertė. Pridėtinė vertė - tai kiekvienoje gamybos stadijoje prekių ar paslaugų vertės padidėjimas; tai firmos pardavimo įplaukų (pajamų) ir jos įsigytų medžiagų bei paslaugų kainos skirtumas.Kitaip tariant, tai vertė, kurią gamintojas, prekybininkas, paslaugų teikėjas prideda prie žaliavų, medžiagų arba prie prekių (paslaugų), kurias jis įsigyja, kad sukurtų naują prekę ar paslaugą vertės. Galutinių ir tarpinių produktų skirtumas parodytas 1. lentelėje.panagrinėkime šį pavyzdį (pateiktieji duomenys sąlyginiai), rodantį pridėtinės vertės produkto - duonos gamybos grandyje, susidarymą. 1 lentelė Galutiniai ir tarpiniai produktai Gamybos stadijos Pardavimo kaina, Lt/kg Tarpinio produkto kaina, Lt. Pridėtinė vertė,lt. (2)-(3) =(4) 1. TARPINIAI PRODUKTAI: 1.1. Grūdai 0,20 0 0,20 1.2. Miltai 0,45 0,20 0,25 1.3. Duona (didmeninis pardavimas) 0,95 0,45 0,50 2. GALUTINIS PRODUKTAS: 2.1. Duona (mažmeninis pardavimas) 1,25 0,95 0,30 Iš viso: 1,25 Šaltinis: B. Martinkus,V. Žilinskas Ekonomikos pagrindai p. 49 Kaunas, Technologija 2001 1 lentelėje pateikiamos keturios tarpusavyje susijusios firmos: žemdirbių, malūnininkų, kepėjų ir prekybos. Duonos gamybos pirmoji stadija - tai kviečių išauginimas: žemdirbiai patys iš savo sėklos išaugina grūdus, parduoda miltų gamintojui 0,20 Lt/kg, todėl jų veiklos pridėtinė 0,20 Lt. Antroji stadija - tai grūdų malimas. Miltai jau kainuoja 45ct/kg. Produkto vertė padidėja 25 centais. Pastaroji suma yra pridėtinė vertė. Trečiojoje ir ketvirtojoje gamybos stadijose - kepant duoną ir parduodant ją, vėl padidėja produkto vertė. Galutinis produktas-tai duonos kepalas, kainuojantis 1,25 lito. Tik šią sumą reikia įskaityti į nacionalinio produkto vertę. Jei prie jos pridėsime sumas, parodytas 3 stulpelyje, tai kartu atliksime pakartotinius skaičiavimus. 1.2 Pajamų apskaitos metodas Nustatant BVP apimtį pajamų būdu, sudedamos visos šalyje uždirbtos pajamos, kurias gauna gamybos veiksnių savininkai už savo paslaugas. BVP glaudžiai susijęs su grynosiomis vidaus pajamomis (Gr VPaj).Grynosios vidaus pajamos - tai visų gamybos veiksnių pajamos šalyje per metus. Darbo ir kapitalo pajamos susideda iš keturių elementų: 1. Samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio; 2. Nuomos pajamų; 3. Palūkanų 4. Pelno. Darbo užmokestis - išmokos darbuotojams už jų darbo jėgos kaip gamybos veiksnio panaudojimą.Į šią pajamų grupę įtraukiami ir firmų savininkų įnašai į valstybinius bei privačius draudimo, medicinos aptarnavimo, pagalbos nedarbo atveju ir kitus specialius fondus, kurių lėšos panaudojamos darbo jėgai atstatyti. Nuomos pajamos - tai žemės ar kito nekilnojamojo turto nuosavybės pajamos. Į šį pajamų elementą įskaičiuojama ir privačių namų, butų tariama nuoma sau. Taip skaičiuojama dėl to, kad BVP parodytų visų namų paslaugas nepaisant nuosavybės formos. Palūkanos - tai pajamos, gautos už paskolintus pinigus; tai pinigų skolinimosi kaina. Palūkanas gauna bankų indėlininkai, obligacijų savininkai. Vyriausybės vertybinių popierių gautos palūkanos yra apskaitomos kaip vyriausybės transferiniai mokėjimai ir į palūkanas neįtraukiamos, todėl BVP nedidėja. Pelnas - tai įvairių tipų firmų (individualių partnerių įmonių, akcinių bendrovių) grynosios pajamos, liekančios padengus gamybos išlaidas. Individualių ir partnerinių firmų pelnas tiesiogiai atitenka savininkams, o akcinių bendrovių - išsiskirsto į kelias dalis: a) akcinės bendrovės pelno mokesčius; b) paskirstytąjį pelną, t.y. pelno dalį išmokamą akcijų savininkams, kaip dividendai; c) nepaskirstytąjį pelną- tai likusi pelno dalis, kuri iš karto arba po tam tikro laiko investuojama į gamybą, sumokėjus pelno mokesčius ir dividendus. Grynosios vidaus pajamos apskaičiuojamos, kaip darbo užmokesčio (W), nuomos pajamų (R), palūkanų (i) ir pelno suma (H), tod4l teigiama, kad GVP apskaičiuotas gamybos veiksnių kainomis. GVP = W + R + i + H Taigi kaip matyti GVP nėra lygios BVP. Nustatant BVP pajamų metodu, prie vidaus pajamų dar pridedami du elementai, nesusiję su pajamų paskirstymu gamybos veiksniams, tai: a) kapitalo nusidėvėjimo išlaidos (amortizacija) ir b) netiesioginiai mokesčiai.Paminėti elementai yra pajamos, kurios priskiriamos kokiam nors gamybos veiksniui ir jų suma neapima viso BVP. Kadangi dalis galutinių investicinių prekių vertės įgyja amortizacijos formą, t. y. pasireiškia suvartotojo kapitalo atstatymas, rodantis per metus suvartotojo kapitalo vertę, todėl amortizacinės lėšos nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo pajamos; jos vėl investuojamos į gamybą, išsaugant pradinį gamybos priemonių darbinį pajėgumą. Kol šios priemonės nesusidėvėjusios ir amortizacijos lėšų tam tikrą laiką nereikia firmoms naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, jos yra tarsi firmos pajamos. Netiesioginiai mokesčiai - mokesčiai, kuriuos vyriausybė uždeda prekėms ir paslaugoms. Šiuos mokesčius firmos gaminamai produkcijai nustato vyriausybė, todėl jie įtraukiami į gamybos kaštus ir jų dydžiu padidėja pagamintos prekės rinkos kaina. Šie mokesčiai apima: pridėtinės vertės mokestį, pardavimo mokestį, turto ir licencijų mokesčius, akcizus, muitus ir t.t . Firma netiesioginius mokesčius sumoka iš pajamų, gautų realizavus produkciją ir juos traktuoja kaip gamybos kaštų elementą, todėl jų dydžiu padidėja pagamintos prekės rinkos kaina. Netiesioginiai mokesčiai šalies požiūriu - tai pirminės valstybės pajamos. Taigi BVP, apskaičiuojant pajamų metodu, rinkos kainomis yra per metus gautų darbo užmokesčio, palūkanų, rentos, pelno, amortizacijos bei netiesioginių mokesčių suma. Pridėjus netiesioginius mokesčius gautas BVP gali būti nurodomas indeksas „r.k“: BVP r.k.= W + R + i + P + De + T i čia BVP r.k. - BVP, apskaičiuotas rinkos kainomis. Netiesioginius mokesčius minusuojant iš BVP, apskaičiuoto rinkos kainomis, produktas nustatomas gamybos veiksnių kainomis: BVP g.v.k = BVPr.k - Ti čia BVP g.v.k - BVP, apskaičiuotas gamybos veiksnių kainomis arba gamybos kainomis BVP apskaitos išlaidų ir pajamų metodai - skirtingi požiūriai į BVP, kadangi tai, ką vartotojas išleidžia įgydamas produktą, gauna kaip pajamas tie, kurie dalyvavo šį produktą gaminant. Lygybė tarp išlaidų ir pajamų visuomet yra todėl, kad balansuojantis elementas yra pajamos, kurios lieka padengus gamintojo išlaidas darbo užmokesčiui bei palūkanoms. Jei šių trijų dydžių suma mažesnė už konkrečios prekės rinkos kainą, tuomet skirtumas ir bus firmos pelnas. Jei ši suma viršys prekės rinkos kainą, tai pelnas bus neigiamas. Išlaidų metodo požiūriu, BVP - tai suma visų išlaidų, reikalingų visoms rinkoje esančioms prekėms išpirkti. Pajamų metodo požiūriu, BVP - tai visų pajamų, gautų arba sukurtų gamybos procese, suma. Šiuos abu metodus galima išreikšti tapatybe: Išlaidos prekėms ir paslaugoms = Piniginės pajamos, gaminant įsigyti per metus prekes ir paslaugas per metus Pirkimas - tai Pardavimai- tai Piniginės išlaidos piniginės įplaukos Kita vertus, tai to paties sandėrio dvi skirtingos pusės: tai, kas išleista produktų gamybai, yra pajamos tų, kurie įdėjo gamybos veiksnius (darbą, žemę, kapitalą) į produktų gamybą ir realizavimą rinkoje. Ši tapatybė tinka ir visai ekonomikai. Kartu ji parodo, kad yra priklausomybė tarp finansinių piniginių ir materialinių daiktinių srautų arba tarp, pavyzdžiui, nacionalinių pajamų ir nacionalinio produkto. Jie yra glaudžiai susiję, kadangi nacionalinės pajamos keičiamos į galutinį produktą, ir atvirkščiai. Sąlyginę priklausomybę tarp šių dviejų dydžių parodo 2 lentelė. 2 lentelė Nacionalinių pajamų ir nacionalinio produkto rodiklių priklausomybė Nacionalinio produkto rodikliai Procentai Nacionalinių pajamų rodikliai Bendrasis nacionalinis produktas rinkos kainomis Bendrasis nacionalinis produktas gamybos kainomis Grynasis nacionalinis produktas rinkos kainomis Grynasis nacionalinis produktas gamybos kainomis 100 90 80 70 Nacionalinės pajamos, netiesioginiai mokesčiai ir amortizacija Nacionalinės pajamos ir amortizacija Nacionalinės pajamos ir netiesioginiai mokesčiai Nacionalinės pajamos Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2001. -P.594; 2. NEDEKLARUOTŲ PREKYBOS ĮMONIŲ PAJAMŲ VERTINIMAS Tyrimo objektas. Lietuvos mažmeninės ir didmeninės prekybos veikla ir prekių importas į vidaus rinką. Tyrimo tikslas. Tyrimui buvo keliami keli tikslai: • įvertinti neapskaitytą mažmeninės prekybos įmonių prekių apyvartą; • įvertinti neapskaitytą turgaviečių prekių apyvartą. 2.1 Tyrimo objektas, tikslas, ir metodai Tyrimo metodai. Šiame tyrime buvo naudojamasi pirminiais ir antriniais informacijos šaltiniais: • pirminiai informacijos šaltiniai - tai prekybos įmonių ekspertų, mokesčių inspektorių, Lietuvos turgaviečių apklausų kiekybiniai duomenys, apklausos būdu gauta kokybinė informacija. • antriniai informacijos šaltiniai - interneto duomenų bazės, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidiniai, periodinė spauda. Neapskaitytos prekybos įmonių prekių apyvartos tyrimų rezultatai. Prekybos įmonių neapskaitytos apyvartos dalis buvo įvertinta ištyrus stambių prekybos įmonių ir asocijuotų struktūrų ekspertų nuomonę, t.y. buvo remiamasi „ekspertų sutarimo“ paradigma. Anoniminės apklausos anketa buvo siekiama: 1) nustatyti įmonių, sąmoningai deklaruojančių mažesnę prekių apyvartą, dalį; 2) nustatyti nedeklaruojamos apyvartos dalį bendroje įmonių apyvartoje (pagal įmonių dydžius); 3) atskleisti priežastis, skatinančias prekybos įmones slėpti apyvartą; 4) nustatyti „problemines“ prekių grupes, t.y. prekes, kurių apyvarta slepiama dažniausiai. Tarpininkaujant Lietuvos prekybos įmonių asociacijai buvo apklausti stambiausių Lietuvos prekybos įmonių ekspertai. Tyrime dalyvavo 36 bendrovės. Tinkamais apdoroti buvo pripažinti 30 bendrovių atsakymai (83%). Tyrimo rezultatai liudija, kad 27,4 proc. visų prekybos įmonių deklaruoja ne visą apyvartą. 3 lentelė Nedeklaruojamos apyvartos dalis bendroje prekybos įmonių apyvartoje (procentais) Nedeklaruojama apyvartos dalis didmeninės prekybos įmonėse Nedeklaruojama apyvartos dalis mažmeninės prekybos įmonėse Iki 10 darbuotojų 10-99 darbuotojai 100 ir daugiau darbuotojų Iki 10 darbuotojų 10-99 darbuotojai 100-499 darbuotojai 500 ir daugiau darbuotojų 23,2 7,3 2,0 33,7 12,3 2,0 1,0 Šaltinis: Statistikos departamentas (2004) Oficialiai neapskaitytos ekonomikos Lietuvoje kūrimas p 27; 3 lentelėje rodoma, kokią bendros apyvartos dalį sudaro neapskaityta apyvarta skirtingo dydžio prekybos įmonėse. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų prekybos įmonėse, kuriose dirba 100 ir daugiau darbuotojų nedeklaruojamos apyvartos dalis yra daug mažesnė negu mažose ir vidutinėse įmonėse. Rezultatų variaciją galima paaiškinti tuo, kad stambios prekybos įmonės naudoja kompiuterizuotą prekių apskaitos sistemą, kuri praktiškai visiškai eliminuoja prekybos įmonės galimybę nuslėpti apyvartą. Kartu įmonėje įdiegta kompiuterizuota prekių apskaitos sistema atlieka prekybos salės ar sandėlio personalo kontrolės funkciją. Mokesčių inspektorių nuomonės tyrimo rezultatai pateikiami 4 lentelėje inspektorių apklausa buvo atlikta vykdant nedeklaruotų pajamų legaliai veikiančiose Lietuvos įmonėse tyrimą. 4 lentelė Įmonių nuslėptų pajamų dalis bendrose pajamose (procentais) Didmeninės prekybos įmonių nuslėptų pajamų dalis bendrose pajamose Mažmeninės prekybos įmonių nuslėptų pajamų dalis bendrose pajamose Iki 10 darbuotojų 10-99 darbuotojai 100 ir daugiau darbuotojų Iki 10 darbuotojų 10-99 darbuotojai 100-499 darbuotojai 500 ir daugiau darbuotojų 16,8 13,4 11,3 17,5 16,9 11,2 6,7 Šaltinis: Statistikos departamentas (2004) Oficialiai neapskaitytos ekonomikos Lietuvoje kūrimas p 28; 4 lentelės rezultatai patvirtina tai, kad stambiose prekybos įmonėse (daugiau kaip 100 darbuotojų) nuslėptų pajamų dalis mažesnė negu mažose. Rezultatų gautų apklausiant prekybos specialistus ir praktikus, koregavimas 4 lentelėje pateiktais koeficientais leidžia sumažinti 3 lentelės duomenų subjektyvumo laipsnį. Apibendrinti rezultatai pateikiami 5 lentelėje. 5 lentelė Nedeklaruojamos apyvartos dalis bendroje prekybos įmonių apyvartoje (procentais) Nedeklaruojamos apyvartos dalis didmeninės prekybos įmonėse Nedeklaruojamos apyvartos dalis mažmeninės prekybos įmonėse Iki 10 darbuotojų 10-99 darbuotojai 100 ir daugiau darbuotojų Iki 10 darbuotojų 10-99 darbuotojai 100-499 darbuotojai 500 ir daugiau darbuotojų 19,9 10,4 6,7 25,6 14,6 6,6 3,8 Šaltinis: Statistikos departamentas (2004) Oficialiai neapskaitytos ekonomikos Lietuvoje kūrimas p 28; Pagrindinės nedeklaruojamų arba klaidingai deklaruojamų prekių srautų priežastys - siekimas išvengti įvairių procedūrų, muitų, akcizo, PVM mokesčių ir kitokių rinkliavų. Neapskaitytos prekybos dalį didina ir neskaidri bei nestabili apskaitos sistema, neveiksmingas informacijos valdymas muitinėse. Kaip svarbiausią priežastį, dėl kurios yra slepiama apyvarta, net 90 proc. respondentų paminėjo mokesčių naštą. 73 proc. paminėjo ir kitą objektyvią priežastį - galimybę be didelių sunkumų nuslėpti realius veiklos rezultatus. Lietuvoje socialinės atsakomybės svarba dar nėra iki galo suvokiama. 3. MOKSLINIAI TYRIMAI IR ANALITINĖS APŽVALGOS 2003 metais, išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sukurto bendrojo vidaus produkto (BVP) vertė siekė 54846 mln. Lt. Tai, skaičiuojant palyginamosiomis kainomis, 8,9 proc. daugiau negu 2002 metais ir beveik 24 proc. daugiau negu 2000metais. Tarp stojančiųjų Į ES šalių tai vieni iš didžiausių augimo tempų. 3.1 Makroekonominė situacija ir jos pokyčių prognozė Lietuvos respublikos Finansų ministerija (FM) prognozuoja, kad spartūs BVP augimo tempai Lietuvoje išliks per visą ateinantį vidutinės trukmės laikotarpį (2004-2007m.). Pagal FM prognozes 2004metais BVP augimas palyginamosiomis kainomis sudarys 7 proc., 2005metais - 7,3 proc. Gana optimistines, nors ir šiek tiek mažesnes, BVP augimo prognozes pateikia ir Vilniaus bankas: 2004 metais - 6,8 proc., 2005 metais - 6,8 proc., 2006-aisiais - 6,5 proc. Tokios prognozės siejamos Lietuvos naryste ES. Struktūrinių fondų parama skatins investicijas, užtikrins augančią paklausą vidaus rinkoje. Spartūs BVP augimo tempai didins ir BVP, tenkantį vienam gyventojui, kuris pagal perkamosios galios standartus yra vienas mažiausių tarp šalių, stojančių į ES (1 pav.). 2002 metais Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis BVP buvo 47 proc. mažesnis negu Slovėnijoje, 35 proc. - negu Čekijoje, 31 proc. - negu Vengrijoje. Tačiau, palyginti su artimiausių kaimyninių šalių rodikliu, skirtumas žymiai mažesnis - nuo Lenkijos jis tesiskyrė 0,7 proc. nuo Estijos - 6 proc., 0 už Latvijos buvo 11 proc. didesnis. Pažymėtina, kad šis skirtumas, nors ir lėtai, mažėja. 1998 metais Lietuvoje BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su Slovėnija, buvo mažesnis 53 proc., su Čekija, Vengrija ir Estija - atitinkamai 48 proc., 33 proc. ir 18 proc. Per minėtą laikotarpį beveik išnyko skirtumas tarp vienam Lietuvos ir Lenkijos gyventojui tenkančio BVP (1998m. jis buvo 15 proc.) 6 lentelė Bendrojo vidaus produkto struktūra 2001 - 2007 metais Rodikliai 2001 2002 2003 Prog 2004 Nozė 2005 2006 2007 Galutinio vartojimo išlaidos, mln. Lt 40124 42377 45257 48126 51952 55865 60341 dalis nuo BVP, procentais 84,5 83,5 82,5 82,1 80,9 79,9 79,1 augimas, procentais 4,0 5,6 6,8 6,3 7,9 7,5 8,0 Bendrosios vidaus investicijos, mln. Lt 9980 11261 12565 13684 15829 18061 20138 dalis nuo BVP, proc. 21,0 22,0 22,9 23,3 24,6 25,8 26,4 augimas, proc. 10,6 12,8 11,6 8,9 15,7 14,1 11,5 Užsienio prekybos ir paslaugų balansas, mln. Lt -2606 -2880 -2976 -3159 -3532 -4001 -4170 dalis nuo BVP, proc. -5,5 -5,7 -5,4 -5,4 -5,5 -5,7 -5,5 Bendrasis vidaus produktas veikusiomis kainomis, mln. Lt 47498 50758 54846 58651 64249 69925 76309 augimas, proc. 6,3 6,9 8,1 6,9 9,5 8,8 9,1 * Išankstiniai duomenys Šaltinis: Rinkotyra Nr. 1 (22), 2004 Didėjant BVP, didėjo ir galutinis vartojimas tačiau jų augimo tempai nebuvo adekvatūs. Per devynis 2003 metų mėnesius galutinio vartojimo išlaidos, palyginti su tuo pačiu 2002 metų laikotarpiu, padidėjo 2,2 procentinio punkto mažiau nei BVP. Tam įtakos turėjo padidėjusios investicijos, kurių augimas susijęs su didėjančių skolintų lėšų panaudojimu. Lietuvos banko duomenimis. 2003 metais, palyginti su 2002 metais, komercinių bankų paskolų portfelis išaugo 52 proc. arba 4,16 mlrd. Lt. Ypač sparčiai didėjo ilgalaikės gyventojų paskolos. 2003 metais jos buvo 2,3 karto didesnės negu 2002 metais ir net 7,4 karto didesnės nei 2001-aisiais. Prognozuojama, kad kreditinių išteklių paklausa didės ir toliau. Augimui įtaką darys palankios palūkanų normos, ES fondų įsisavinimas. Kita vertus tai sudarys sąlygas investiciniam procesui aktyvėti. Pagal FM prognozes perspektyvoje investicijų dalis BVP didės 2007 metais sudarys 26 proc. Šaltinis: Rinkotyra Nr. 1 (22), 2004 (pagal 1 PRIEDĄ) 1 pav. 4. LIETUVOS ŪKIS NAUJAME KLIŪČIŲ RUOŽE Pasak Vilniaus banko prezidento patarėjo dr. G.Nausėdos, pagrindiniai makroekonominiai veiksniai tapo itin nepastovūs. Vilniaus banko analitikai pristato Lietuvos makroekonomikos apžvalgos leidinį , kuriame pateikiamos svarbiausių šalies vidaus bei užsienio įvykių, ekonominės ir socialinės politikos charakteristikos, labiausiai tikėtini tolesnės ūkio raidos scenarijai. 4.1. Makroekonomikos analitikų pateiktos 2005-ųjų prognozės nuosaikiai optimistiškos Vilniaus banko prezidento patarėjo dr. G.Nausėdos, 200-aisiais prasidėjęs Lietuvos ekonominės plėtros spurtas pernai siekė didžiausius ūkio kilimo tempus ir artimiausiu metu greičiausiai pastebimai sulėtės. Analitikų manymu, situacija tapo sudėtingesnė dėl daugybės prieštaringų tarptautinių veiksnių, iš esmės nepriklausančių nuo mūsų šalies Vyriausybės. „Tai nėra kitas verslo ciklo etapas, kai pakilimą natūraliai keičia nuosmukis - tiesiog pagrindiniai makroekonominiai veiksniai tapo nepastovūs. Mūsų ekonomikos padėtį sujaukiantys veiksniai - šokinėjantys Euro ir dolerio kursas, įtemta pasaulinės naftos rinkos būklė, vangus ir nenuspėjamas ES ūkio atsigavimas, politinė krizė Ukrainoje ir su ja susijusios ekonominės pasekmės, Visa tai verčia patikslinti tikėtinus ekonomikos raidos scenarijus, realiausias kurių yra nuosaikesnis už skelbtus anksčiau“,- dėstė G, Nausėda. Vilniaus banko analitikų nuomone, išsipildžius realiausiam scenarijui, euro zonos ir NVS ūkio kilimas ateinančiais metais būtų panašus kaip ir 2004 metais, naftos kainos sumažėtų iki 35-40 JAV dolerių už barelį, euro kursas JAV dolerio atžvilgiu stabilizuotųsi 1,30-3,45 dolerio už eurą lygyje, infliacija Lietuvoje būtų nuosaiki ( apie 3 proc.), o nominaliosios palūkanų normos padidėtų nedaug 25-50 bazinių punktų. Tokiomis aplinkybėmis 2005- 2006 metais galima siekti maždaug 6 proc. BVP plėtros. Metų pradžioje prognozuota, kad BVP augs maždaug 1 proc.daugiau. Blogiausias galimas ūkio raidos scenarijus, kai BVP augimas sulėtėtų iki 2-3 proc. G. Nausėdos manymu, būtų realizuotas tuo atveju, euro zonos plėtra visiškai sustotų , naftos kainos liktų aukštesnės nei 40 dolerių už barelį, JAV valiuta staigiai sustiprėtų iki 1,10-1,20 dolerio už eurą, infliacija Lietuvoje šoktelėtų iki 4-5 proc., o Europos centrinis bankas kilstelėtų palūkanų normas 100-150 bazinių punktų. Visa tai gerokai padidintų gamybos išlaidas, sumažintų įmonių pelningumą ir galimybes investuoti iš nuosavų lėšų. Žmonių optimistiniai lūkesčiai dėl ateities subyrėtų, dėl to sumažėtų skolinimosi aktyvumas ir t.t. Vilniaus banko prezidento patarėjas sakė, kad beveik tiek pat tikėtinas ir žymiai geresnis Lietuvos ūkio raidos scenarijus 2005-iesiems metams su 7-9 proc. BVP šuoliu. Jį galėtų remti spartėjanti euro zonos ir NVS ūkio plėtra, iki 25-30 dolerių už barelį kritusi naftos kaina, 1,5 - 2,5 proc. dydžio infliacija Lietuvoje, stabilios palūkanų normos, dar labiau euro atžvilgiu smukęs dolerio kursas, leidžiantis pigiau įsigyti energetikos žaliavų ir t.t. „Nors žemas dolerio kursas neigiamai atsiliepia Lietuvos eksportui į JAV, Rusiją ir kai kurias kitas NVS valstybes, dabartinėje situacijoje dolerio kurso kitimas, palyginti su euru ir litu, Lietuvai būtų naudingesnis, nes doleris, kaip atsiskaitymo valiuta, mūsų šalyje labiau paplitęs atliekant importo, o ne eksporto operacijas. Jo silpnumas lito atžvilgiu padėtų bent iš šalies kompensuoti aukštų pasaulinių naftos kainų įtaką vidaus rinkai ir stabdytų beįsiplieskiančią infliaciją“, - pažymėjo G. Nausėda. Analitiko teigimu, dar neišnaudotos kitos skverbimosi į šias rinkas galimybės: ES subsidijos eksportuojant produkciją į trečiąsias šalis, gana sparti Rytų valstybių vidaus rinkos plėtra ir pan. „ Kad ir kaip būtų, palyginti lengvo ir nerūpestingo klestėjimo laikotarpis Lietuvai baigėsi, ir naujoji Vyriausybė turėtų nepamiršti šio fakto formuluodama artimiausių metų ekonominės politikos strategija“, teigė G.Nausėda. Vilniaus banko ekspertai akcentuoja, kad būtent pasaulinių naftos kainų rekordai šiais metais lėmė Lietuvos infliacijos pakilimą virš psichologiškai kritinės 3 proc. ribos ir stabdo ekonomikos plėtrą. Šių metų spalio mėnesį (2004m.) , palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesių, infliacija buvo net 3,3 procento. Pasak VB eksperto, gerokai pabrangęs kuras ir transporto paslaugos bendrame vartojimo krepšelyje sudaro apie 7 proc., tad naftos kainų kilimas tiesiogiai padidino infliaciją beveik 1proc. punktu. Iš esmės brangios naftos ir degalų veiksnys sutrukdė smarkiau pasireikšti tradiciniam kainų kritimui paskutiniais vasaros mėnesiais, todėl po didelės gegužės mėnesio infliacijos kainų korekcijos taip ir neįvyko“, - sakė G. Nausėda. Jo teigimu infliacija peršoka 4 proc. ribą, sugriūna iliuzija, kad žmonės „turi pinigų“ ir kad perkamoji galia nesikeičia. Tada prasideda kalbos apie būtinybę kompensuoti paprastas pajamas, didinti atlyginimus ir t.t. jei taip atsitiktų ir nominalus darbo užmokestis imtų augti sparčiau nei darbo našumas, didėtų produkcijos vieneto sąnaudos ir įsisuktų vadinamoji darbo užmokesčio - kainų spiralė, o infliacija taptų savaime pasikartojančiu reiškiniu. Valstybė gali sukelti šį reiškinį, jei ji pati inicijuotų dosnų automatinį pajamų indeksavimą arba bent padidintų valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Pasak Vilniaus banko analitikų, to būtina išvengti, nes padidėjusi infliacija gali lengvai „nubraukti“ nemenką pažangą, kurią Lietuva padarė integruodamasi į bendrosios Europos Sąjungos valiutos erdvę. Analitikas taip pat spėjo, kad didžiausią naftos kainų įtaką Lietuvos ūkis dar tik pajus šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje. Dėl šių priežasčių 2005 metų prognozuojamas vartotojų kainų indeksas padidintas nuo 2,5 proc. iki 2,8 proc., o 2004 metų infliacijos prognozė padidinta nuo 2,4 iki 3 proc. Vilniaus banko ekspertai teigia, kad artimiausiu metu sulauksime antrinių naftos kainų šoko pasekmių - sumažės labiausiai pabrangusių prekių ir paslaugų paklausa. Tuo tarpu gamybos srutyje veikiančioms įmonėms teks spręsti sudėtingą dilemą - perkelti didesnes sąnaudas į kainas ir prarasti konkurencingumą arba palaikyti tas pačias kainas ir susitaikyti su pelningumo mažėjimu. Sumažėjęs pelnas sumenkins įmonių galimybes investuoti, o tai savo ruožtu darys neigiamą įtaką jų veiklai ateityje. Vilniaus banko analitikai pastebi kad, ekonomikos plėtros lėtėjimas gali pernelyg smarkiai sumažinti gyventojų ir įmonių ekonominį aktyvumą. Dar viena išskirtinio VB analitikų dėmesio sulaukusi tradicinės makroekonomikos apžvalgos tema - minimali mėnesio alga (MMA). G. Nausėda pastebėjo, kad rinkimų kampanijos įkarštyje buvo svarstomi įvairūs gyventojų mokesčių naštos sumažinimo variantai. „vienos partijos siūlė didinti minimalią mėnesio algą, kitos - pensijas, trečios kalbėjo apie neapmokestinamąjį pajamų didinimą. Tačiau palyginus, kaip pastarasis rodiklis atrodo kitų Baltijos šalių kontekste pasirodė, kad jau dabar jis yra santykinai didelis, lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu. Mūsų manymu, jei valdžia iš tiesų nori pradėti mažinti gyventojams tenkančią mokesčių naštą, būtų kur kas logiškiau atsisakyti planų didinti neapmokestinamąsias pajamas, bet laipsniškai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą bei didinti pensijas. Pajamų mokesčio tarifo sumažinimas, pavyzdžiui, iki 30 proc., nebūtų pakankamai efektyvus, tuo tarpu tarifo sumažinimas iki 25-26 proc. turėtų teigiamos įtakos tiek darbuotojų, tiek verslininkų lūkesčiams“, - sakė G. Nausėda. - Apskritai reikia aiškiai apsispręsti, ko siekiama reformuojant gyventojų pajamų mokesčio sistemą. Jei tarifas būtų sumažintas bent iki kaimyninėse šalyse esančio dydžio, o tuo pačiu metu įvedami nauji mokesčiai, iš esmės niekas negautų jokios naudos“. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje mažiausias pajamas gaunantys gyventojai santykinai yra apmokestinami mažiau nei didesnes negu vidutines pajamas gaunantys žmonės. „Lyginant su Latvija ir Estija mokesčių progresyviškumas mūsų šalyje yra pats didžiausias ir užima tikrai ne paskutinę vietą kvalifikuotiems darbuotojams sprendžiant, pasilikti dirbti čia ar emigruoti ten, kur geresnės darbo sąlygos. Žinoma tai nėra vienintelis veiksnys, tačiau tikrai svarbus“, - samprotavo VB analitikas. G. Nausėda pastebėjo, kad šiuo metu būtų gana nepatogu didinti minimalią mėnesio algą. Įgyvendinus politikų pažadus MMA užauginti iki 600 litų būtų komplikuota mažų ir vidutinių provincijoje dirbančių įmonių padėtis, nes daugelis jų paprasčiausiai nepajėgtų mokėti tokį atlyginimą - tai išprovokuotų smulkių įmonių bankroto bangą bei nedarbo augimą (pagal 2 PRIEDĄ). 5. BENDROJI ŪKIO APŽVALGA 5.1 Bendrieji Lietuvos ūkio raidos rodikliai 2004 metais tęsėsi pastarųjų metų spartus ekonomikos augimas. Išankstiniu vertinimu, 2004 metais šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) siekia 61,9 mlrd. Lt, o augimas - 6,7 proc.,palyginti su 2003 metais. Didžiausias pakilimas buvo su gamyba ir vartojimu susijusios veiklos rūšyse: pramonėje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Paklausa vidaus rinkoje didėjo sparčiai - mažmeninė prekių apyvarta per metus išaugo 9,3 proc. Vartojimo augimą rodo 14,0 proc. išaugusi restoranų, barų ir kitų maitinimo įmonių apyvarta ir 10,6 proc. daugiau gyventojams suteiktų mokamų paslaugų. Apdirbamosios gamybos produkcijos pardavimo apimtis per metus padidėjo 11,9 proc., o visos pramonės produkcija parduota 10,8 proc. daugiau. Vienas iš kylančios ekonomikos rodiklių yra 12,6 proc. išaugusios, palyginti su 2003 metais investicijos. Išankstiniais duomenimis, 2004 metais šalies teritorijoje investuota 10096,8 mln. Lt. Prekių eksportas per metus išaugo 21,0 proc.,o importas - 15,8 proc. Kadangi importo augimas 2004 metais buvo spartesnis, palyginti su 2003 metais, tai lėmė neigiamo užsienio prekybos balanso padidėjimą 2,4 proc. Darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis nuo 6,8 proc., sausio mėnesį sumažėjo iki 6,0 proc. gruodžio mėnesį. Šalies ūkio darbuotojo vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 6,5 proc., palyginti su 2003 metais. Kadangi 2004 metais buvo 2,9 proc. infliacija, realaus darbo užmokesčio augimas siekė 5,6 proc. Gyventojų indėliai sparčiai didėjo ir metų pabaigoje siekė 9,8 mlrd. Lt. 7 lentelė Pagrindiniai Lietuvos socialiniai ir ekonominiai rodikliai 2001-2004 metais (2004 metų duomenys yra išankstiniai) 2001 2002 2003 2004 Gyventojų skaičius, tūkst. (a) 3475,6 3462,6 3445,9 3425,5 Užimtieji (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), tūkst. (C) 1351,8 1405,9 1438,0 1436,3 Nedarbo lygis (gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis), proc. (C) 17,4 13,8 12,4 11,4 Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinio darbo užmokestis, Lt. (C) 982,3 1013,9 1072,6 1157,8 Šaltinis: Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!