Mykoliuko charakteris (su citatomis)

Nacionalinio charakterio bruožai

Komentaras, apysakos fragmentai, citatos

Ryšys su gamta

Gamta čia tampa prieglobsčiu nuo pilkos ir mylios buities, ji iškelia Mykoliuko kūrybines galias, joje skleidėsi ir tyli, skaidri, nesavanaudiška ,, dėdės” meilė. Mykoliuko meilė Severijai taip pat natūraliai susijusi su gamta-„Jis ir ji buvo tik gamtos akordas, dar vienas visoje jos harmonijoje“. Mykoliukui nebūtina matyti Saverją- jis ją jaučia („ Jautė ją grįžtant, nors buvo nusigręžęs...“). Neatsitiktinai širdies daina mylimajai aprėpia saulę, žvaigždes – taigi gamtos detalės tampa meilės objekto tęsiniais („Aš tau pačią saulę atiduosiu, nes tu man skaistesnė už saulę. Aš tau visas žvaigždes nuraškysiu, nes tavo dvi akelės gražesnės ir meiliai mirksi už visą dangaus skliautą...“.

Gamtoje jis muzikuoja. Gamta ir muzika jam padeda užmiršti sunkų darbą ir savo skriaudas-medituoja, visa tai jam padeda pajusti vidinę ramybę. Iš sunkios, nykios, slogios, pilkos kasdienybės ėjo„<...> į gamtą griežėjėlę, į gamtą dainuotoją, į gamtą dabitą, kur gražu, kur prakilnu, iš kur- „tol matyt“, destis, kas atitinka lietuvio liūdesį ir ilgesį.“ Po nelaimingos meilės gamta jam padeda iškęsti širdgėlą.

Meniška prigimtis/kūrybingumas, savajingumas

Mykoliukas artimas romantinės kultūros personažams, kur, nerandant pasitenkinimo realybėje, jo ieškoma svajonėse, kur poetizuojama vienišumas, svajonė, skausmas, ilgesys. Mykoliukas pats pasigamino skripkelę/smuikelį: susisuko avinžirnių stygoms, pats pasidirbo skrynutę, prisipešiojo arklio ašutų smuikui, nusipirko kanifolijo. Dabar jis prilyginamas pievų žiogui (atsiskleidžia gamtiškumas), „Muzika pagauna sielas, užburia jas ir nebepaleidžia jų iš savo srities ne tiek savo dailiskumu, kiek tuo sielai tinkamumu.“ Groja jaunimo pasilinksminimuose. Grodamas Mykoliukas pasijunta laisvas, pakilus (Severjos meilės įkvėpimas). Taip pat atsiskleidžia Mykoliuko poetiškumas...

Darbštumas

Mykoliukas fiziškai stiprus, sveikas, tvirtas, ištvermingas, ,,Dirba tikrai už du, už tris‘‘

Mykoliukas nuo aušros ligi sutemos darbų sūkuryje. Jo vikrumas, greitumas, bet kokių darbų nesikratymas pažymėtas pačioje apysakos pradžioje.