Kursiniai darbai

MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS

9.2   (2 atsiliepimai)
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 1 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 2 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 3 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 4 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 5 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 6 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 7 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 8 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 9 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 10 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 11 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 12 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 13 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 14 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 15 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 16 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 17 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 18 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 19 puslapis
MUITINĖS PROCEDŪROS ir MUITAS 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Aprašymas

ĮVADAS, ORGANIZACIJOS VEIKLOS APRAŠAS, ORGANIZACIJOS PAVADINIMAS, VEIKLOS APIBŪDINIMAS, LIETUVOS MUITINĖS STRUKTŪRA, MOKESČIAI INTEGRUOTOS MUITINĖS, INFORMACINĖS SISTEMOS KŪRIMAS, AUKŠČIAUSIOJO LYGMENS DFD, NULINIO LYGMENS DFD, DUOMENŲ STRUKTŪRŲ MODELIAI, INFORMACINĖS SISTEMOS, REIKALAVIMŲ SPECIFIKAVIMAS, REIKALAVIMŲ SPECIFIKAVIMAS INFORMACIJOS SISTEMAI, „KORTELIŲ GAMINIMO UŽSAKYMAS“, BENDRI REIKALAVIMAI, FUNKCINIAI REIKALAVIMAI, REIKALAVIMAI SĄSAJAI, PRELIMINARUS BIUDŽETAS, DB PROJEKTAS, ER DIAGRAMA, ESYBIŲ, ATRIBUTŲ, RYŠIŲ APRAŠAI, IŠVADOS, LITERATŪRA

Darbo tema
Muitine.
Ištrauka

Vilniaus kolegija Elektronikos informatikos fakultetas INFORMACIJOS SISTEMOS Kursinis Projektas „Muitinės procedūros:muitas“ PA 65307T105 ISO5A STUDENTAS (parašas) 2021-01-27 DĖSTYTOJA (parašas) 2021-01-27 JOLANTA MAČĖNIENĖ Įvadas 3 1. Organizacijos veiklos aprašas 4 1.1. Organizacijos pavadinimas 4 1.2. Veiklos apibūdinimas 5 1.3. Lietuvos muitinės struktūra 7 1.4. Mokesčiai 7 1.5. Integruotos muitinės informacinės sistemos kūrimas 9 2.1. Aukščiausiojo lygmens DFD 10 2.2. Nulinio lygmens DFD 11 2. Duomenų struktūrų modeliai 12 3. Informacinės sistemos 13 4. Reikalavimų specifikavimas 25 4.1. Reikalavimų specifikavimas informacijos sistemai 25 4.2. „Kortelių gaminimo užsakymas“ 25 Įvadas 25 4.3. Bendri reikalavimai 26 4.4. Funkciniai reikalavimai 26 4.5. Reikalavimai sąsajai 28 4.6. Preliminarus biudžetas 28 5. DB projektas 29 5.1. ER diagrama 29 5.2. Esybių, atributų, ryšių aprašai. 29 Išvados 31 Literatūra 32 Įvadas Kiekvienos valstybės veidrodis yra muitinės. Visi esame apie jas girdėję, skaitę, tačiau galbūt neesame pasigilinę į tai, kas vyksta, kuomet kertama valstybės siena. Taigi šiame kursiniame projekte aš norėčiau papasakoti ir panagrinėti muitinės procedūras ir procesus. Muitinės veiklos analizei pasitelksiu tokias diagramas kaip „aukščiausio lygio“ bei „nulinio lygio“ DFD. Nagrinėsiu duomenų struktūrų modelius, tokius kaip važtaraštis, ataskaita ir kt. Šio darbo tikslas – išmokti analizuoti įmonės veiklą bei kurti reikalavimų specifikacijas sričiai, kurią norima kompiuterizuoti. Valstybės, kurdamos savo šalių muitinės procedūrų teisinę bazę, vadovaujasi muitinės procedūrų supaprastinimu ir harmonizavimo pagrindinėmis nuostatomis bei standartais, kurie buvo parengti septintajame GATT daugiašalių derybų dėl prekybos ir tarifų etape (Ženeva, 1973-1979m.), plačiai žinomame kaip Tokijo etapas. Lietuvos muitų teritorijoje muitinės procedūrų taikymą reglamentuoja LR muitinės kodeksas, LR Vyriausybės ir Muitinės departamento teisės aktai. 1. Organizacijos veiklos aprašas 1.1. Organizacijos pavadinimas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Adresas A.Jakšto 1/25, LT-01105 Vilnius, įmonės kodas 188656838, PVM mokėtojo kodas LT 886568314, surenkamosios sąskaitos: Nr. LT374010042400369573 AB banke "NORD/LB Lietuva" ,kodas 40100; Nr. LT247300010088955705 AB "Hansabanke", kodas 73000;Nr. LT057230000000120012 UAB  "Medicinos banke", kodas 72300 Darbo laikas Pirmadienį – ketvirtadienį 8.00-17.00 val., penktadienį 8.00-15.45 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val. Švenčių išvakarėse darbo laikas sutrumpinamas viena valanda Referentė Darbo valandomis tel.(8-5) 266 61 11, el.paštas tara@cust.lt    Informacija Darbo valandomis lietuvių ir rusų kalba tel.(8-5) 261 30 27, anglų kalba tel.(8-5) 261 72 58 Budėtojas Visą parą tel.(8-5) 261 69 60, faks.(8-5) 266 60 01 Pasitikėjimo telefonas Visą parą tel.(8-5) 212 49 77 arba nemokamu tel. 8-800 55-544 ir anonimiškai galima pranešti apie planuojamus ar jau padarytus muitinės įstatymų pažeidimus, draudžiamų gabenti ar kitokių prekių kontrabandą, neteisėtus muitinės pareigūnų, vežėjų, importuotojų ar eksportuotojų veiksmus, netinkamus pareigūnų poelgius. 1.2. Veiklos apibūdinimas Nuo 1998 m. iki 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos muitinė vadovavosi svarbiausiu jos veiklą reglamentuojančiu įstatymu – Lietuvos Respublikos muitinės kodeksu, parengtu pagal ES muitinės kodeksą. Nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos muitinės procedūrų ir kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimą, muitų nustatymą, atleidimo nuo muitų atvejus ir tvarką, Lietuvos muitinės bendradarbiavimą su kitų ES valstybių narių muitinėmis, taip pat kai kuriuos kitus su muitinės veikla susijusius dalykus reglamentuoja Europos Bendrijos muitinės kodeksas, tiesiogiai taikomi Bendrijos muitinės kodeksą nustatantys Tarybos (EEB) bei jo įgyvendinimo nuostatas išdėstantys Komisijos reglamentai ir kiti ES muitų teisės aktai. Reglamentuose yra nemažai nuostatų, pagal kurias sprendimo priėmimo teisė deleguota ES valstybėms narėms (toliau – nacionalinės nuostatos). Dalis minėtų nacionalinių nuostatų įtvirtinta Muitinės įstatyme, kurį 2004 m. balandžio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimas. Šiame įstatyme išdėstytos ES muitų teisės aktų taikymui Lietuvoje būtinos nuostatos, nustatyta muitinės ir jos įstaigų kompetencija bei funkcijos, apibrėžti muitinės pareigūnų įgaliojimai, bendrosios teisės bei pareigos, nustatyta pereinamojo laikotarpio priemonių taikymo tvarka. Muitinė aktyviai dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos įstatymus, aukštesnėms valstybės institucijoms teikdama straipsnių, kurie reglamentuoja muitinės veiklą, pakeitimo ir papildymo projektus. 2004 m. kovo 8 d. Seimas ratifikavo Konvenciją dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu. 2003 m. gegužės 14 d. Lietuvai tapus 63-iąja visateise Kioto (Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos) šalimi, 2004 m. kovo 25 d. Seime ratifikuotas šios konvencijos pakeitimo protokolas. Vykdant Vyriausybės patvirtinto Teisės derinimo priemonių 2003 m. plano priemones, parengtas, suderintas ir pateiktas svarstyti Konvencijos dėl informacijos technologijų naudojimo muitinės tikslais projektas ir su juo susijusių teisės aktų projektai. Konvencija ir jos protokolai Seime ratifikuoti 2004 m. kovo 8 d. Europos Sąjungos šalis vienija bendra rinka, kurios pagrindas – laisvas prekių judėjimas. Todėl Lietuvos muitinė po 2004 m. gegužės 1-osios nebeatlieka prekių muitinio tikrinimo prie Lenkijos ir Latvijos sienų. Tačiau ji sustiprino išorinės Europos Sąjungos sienos kontrolę. Po gegužės 1-osios labai pasikeitė muitinės vaidmuo: iš institucijos, kurios pagrindinė funkcija buvo rinkti mokesčius į valstybės biudžetą, ji tapo viena iš svarbiausių ES visuomenės apsaugos įrankių. Vaidmens pasikeitimui Lietuvos muitinė rengėsi ne vienerius metus: ji diegė naujausias informacines technologijas, rengė žmones vykdyti naujas funkcijas, steigė naujus padalinius, optimizavo institucijos struktūrą. Tam, kad daliai Lietuvos piliečių, ypač verslininkų, pereinamasis Lietuvos narystės ES laikotarpis prasidėjo be didelių nesklandumų, įtakos turėjo ir gerai apgalvota muitinės strategija, laiku parengti teisės aktai, jos teikiama informacija apie numatomus pokyčius, seminarai bei mokymai. Kertinis Europos Sąjungos akmuo – bendra muitų politika vykdant prekybą su trečiosiomis šalimis. Nuo gegužės 1-osios Lietuvos muitinė savo darbe vadovaujasi Europos Bendrijos muitinės kodeksu, bendrais visoms ES šalims narėms reglamentais ir direktyvomis, taip pat nacionaliniais teisės aktais, skirtais įgyvendinti Europos Sąjungos muitų politiką. Keleri metai iki Lietuvos narystės Europos Sąjungoje Lietuvos muitinės pareigūnams buvo įtempto darbo laikas. Tai buvo metai, kupini svarbių, reikalaujančių didelės įžvalgos, sprendimų, tai buvo naujos patirties ir pasiaukojančios veiklos laikas. Nuėjus vieną etapą po gegužės 1-osios muitinės laukė nauji iššūkiai: naujos strategijos patvirtinimas, moderniausių informacinių technologijų diegimas, rengimasis dirbti pagal naują Bendrijos muitinės kodeksą, uždaviniai saugumo užtikrinimo srityje… Lietuvos muitinė suvokia atsakomybę už Europos Sąjungos rinkos ir visuomenės saugumą ir pasiryžusi gerai atlikti jai patikėtą pareigą. 1.3. Lietuvos muitinės struktūra 2004 m. Lietuvos muitinę sudarė Muitinės departamentas, 5 teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio), Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės mokymo centras ir Muitinės laboratorija. Iki Lietuvos įstojimo į ES dienos veikė 67 muitinės postai. Po gegužės 1 d. postų skaičius buvo optimizuotas, muitinė nutraukė veiklą dvišaliuose pasienio postuose, taip pat prie sienos su Lenkija ir Latvija, nuo gegužės 1 d. tapusios vidine ES siena. Siekiant, kad prie išorinės ES sienos (su Rusija ir Baltarusija) esantys postai atitiktų visus keliamus reikalavimus, gerinta jų infrastruktūra. 2004 m. pavasarį atidarytas modernus Panemunės kelio postas, pasirengta Raigardo ir Lavoriškių kelio postų rekonstravimui. 1.4. Mokesčiai Muitinė yra svarbus valstybės biudžeto pajamų šaltinis. 2004 m. Lietuvos muitinė administravo muitus, akcizus, prekių apyvartos, cukraus ir pridėtinės vertės mokesčius už importuojamas prekes ir valstybės biudžetą papildė 2 mlrd. 338 mln. Lt šių mokesčių. Lietuvos muitinei nustatytas mokesčių surinkimo planas įvykdytas 98 proc., atsilikimas nuo užduoties – 56,6 mln. Lt. 2004 m., palyginti su įvertintu mokesčių surinkimu 2003 m., mokesčių surinkimo augimas sudarė apie 33 proc. Po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungos muitinė iš trečiųjų šalių prekybos rinko apie 46 proc. mokesčių daugiau negu 2003 m. gegužės–gruodžio mėn. Mokesčių surinkimas pagal mokesčių rūšis Didžiausią muitinės administruojamų mokesčių įplaukų dalį 2004 m. sudarė PVM (88 proc.), akcizai (6 proc.) ir muitai (6 proc.). Pridėtinės vertės mokestis ► Surinkta 2 mlrd. 50 mln. 483 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio. ► Planas įvykdytas 97 proc. (atsilikimas nuo užduoties – 54,5 mln. Lt). ► Palyginti su 2003 m., 2004 m. PVM surinkimo augimas sudarė apie 28 proc. Muitai ► Surinkta 147 mln. 487 tūkst. Lt muitų mokesčių. ► Planas įvykdytas 93 proc. (atsilikimas nuo užduoties – 11,9 mln. Lt). ► 2004 m. muitų mokesčių surinkta 1 mln. 125 tūkst. Lt (1 proc. daugiau negu 2003 m.). Akcizai ► Surinkta 133 mln. 707 tūkst. Lt akcizų mokesčio. ► Planas įvykdytas 107 proc. (užduotis viršyta 8 mln. 487 tūkst. Lt). ► 2004 m. akcizų surinkta 372 tūkst. Lt (0,3 proc. daugiau negu 2003 m.). 2004 m. sumokėti akcizai už alkoholinius gėrimus sudarė apie 31 proc. importo akcizų mokesčių, už tabako gaminius – 18 proc., už kurą – 51 proc. Cukraus mokestis ► Surinkta 5 mln. 178 tūkst. Lt cukraus mokesčio. ► Planas įvykdytas 144 proc. (užduotis viršyta 1 mln. 583 tūkst. Lt). Nuo 2004 m. gegužės 1 d. išleidžiamoms į laisvą apyvartą prekėms cukraus mokestis panaikintas. Prekių apyvartos mokestis ► Surinkta 985 tūkst. Lt prekių apyvartos mokesčio. ► Planas įvykdytas 73 proc. (atsilikimas nuo užduoties – 363 tūkst. Lt). Nuo 2004 m. gegužės 1 d. išleidžiamoms į laisvą apyvartą prekėms prekių apyvartos mokestis panaikintas. Įmonių ūkinės ir komercinės veiklos tikrinimai Nuolat atliekami įmonių ūkinės ir komercinės veiklos tikrinimai padeda atskleisti nemažai pažeidimų, dėl kurių 2004 m. papildomai apskaičiuota daugiau kaip 15 mln. 282 tūkst. Lt mokesčių. Daugiausia mokesčių apskaičiavo Vilniaus (6 mln. 313 tūkst. Lt), Kauno (5 mln. 625 tūkst. Lt) ir Klaipėdos (2 mln. 620 tūkst. Lt) teritorinės muitinės. Didžiausią papildomai apskaičiuotų mokesčių dalį sudarė mokesčiai, susiję su deklaruotos prekių muitinės vertės pažeidimais – 6 mln. 537 tūkst. Lt arba 42,8 proc. papildomai apskaičiuotų mokesčių. Pagrindiniai pažeidimai buvo nepagrįstai taikytas sandorio vertės metodas, muitinės deklaracijoje pagal prekių aprašymus neteisingai nurodyti prekių kodai, neteisingai taikyti nustatyti mokesčių tarifai. 1.5. Integruotos muitinės informacinės sistemos kūrimas Muitinės informacinės sistemos kūrimas 2004 m. buvo viena iš svarbiausių Lietuvos muitinės veiklos sričių. Reikėjo įdiegti informacines sistemas, turinčias sąsajas su ES informacinėmis sistemomis, užtikrinti sklandų jų veikimą, pristatyti jas suinteresuotiems verslo subjektams. Viena iš svarbiausių integruotos muitinės informacinės sistemos sudedamųjų dalių – Nacionalinė kompiuterizuota tranzito sistema (NCTS). Ši sistema, skirta kontroliuoti tranzitu gabenamas prekes ES teritorijoje ir gebanti keistis elektroniniais pranešimais su kitomis ES valstybių narių NCTS sistemomis, gamybiniu režimu pradėjo veikti nuo 2004 m. sausio 1 d. Taip pat pernai buvo diegiama Nacionalinio tranzito kontrolės sistema, sukurta NCTS pagrindu. 2004 m. Lietuvos muitinėje įdiegtos ir kitos informacinės sistemos: ► integruota muitų tarifų valdymo sistema, kaupianti informaciją automatizuotam mokesčių, mokėtinų už importuojamas ir eksportuojamas prekes, skaičiavimui; ► iš dalies įdiegta kompiuterizuota mokesčių apskaitos ir kontrolės sistema (MAKIS), apimanti ES tradicinių nuosavų išteklių valdymo funkcijas. 2004 m. gegužės 1 d. gamybiniu režimu pradėjo veikti pirmoji MAKIS versija, užtikrinanti pagrindines mokesčių (įskaitant ir tradicinius nuosavus išteklius) administravimo ir kontrolės funkcijas; ► komunikacinė jungtis su ES šalių muitinių administracijas aptarnaujančiu duomenų perdavimo tinklu CCN/CSI (Common Computer Network / Common Systems Interface). Tai techninių ir programinių priemonių visuma, jungianti Lietuvos muitinės duomenų perdavimo tinklą su ES duomenų perdavimo tinklu; ► elektroniniu būdu pateikiamų muitinės deklaracijų apdorojimo sistema, įskaitant Intrastato funkcijas. Eksporto ir importo deklaracijų sistema nuo 2004 m. gegužės 1 d. apdoroja deklaracijas pagal naujus ES reikalavimus. 2004 m. sistema veikė 400 vietų, su ja dirbo per 800 deklarantų atstovų. Taip pat sukurta ir gegužės 1 d. įdiegta Laikinoji Intrastato sistema. 2. Veiklos proceso modeliai 2.1. Aukščiausiojo lygmens DFD pav. 1. Aukščiausiojo lygmens DFD 2.2. Nulinio lygmens DFD pav. 1.1. Nulinio lygio DFD 2. Duomenų struktūrų modeliai pav. 2. Krovinio išmuitinimo dokumentas 3. Informacinės sistemos Muitinės ir kitų viešojo administravimo institucijų raida pasižymi tuo, kad jos pobūdį ir kryptis lemia socialiniai, ekonominiai ir informacinių technologijų modernizavimo procesai. Kintantys informacijos rinkimo ir apskaitos metodai, neefektyvus informacijos valdymas muitinėje – vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių skirtingų šaltinių teikiami duomenys apie Lietuvos užsienio prekybos mastą ir struktūrą dažnai nesutampa. Lietuvos Respublikos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje (toliau – ES) Muitų sąjungos derybinis skyrius kaip pagrindines įvardijo šias problemas: • nebaigtas teisės derinimas ir muitinės kompiuterizavimas; • nepakankami administraciniai gebėjimai ir pasienio postų veiklos operatyvumas. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti informacinių sistemų taikymo muitinėje tendencijas ir pasiūlyti prioritetines jų diegimo kryptis. Muitinės informacinė sistema Pagrindinės vadybos funkcijos – planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė – remiasi nenutrūkstamu informacijos srautu apie tai, kas vyksta organizacijoje ir už jos ribų. Visų lygių vadovai pripažįsta, kad kompiuterinės informacinės sistemos (toliau – IS) teikia efektyviam valdymui būtinų žinių, o valdymo informacinės sistemos tampa privalomos planuojant, priimant, kontroliuojant sprendimus (Stoner ir kt., 1999). Juo tikslesnė informacija, tuo geresnė jos kokybė, todėl vadovai priimdami sprendimus gali saugiau ja remtis. Dar prieš 30 metų G. Anthony Gorry ir M. S. Scottas nurodė, kad organizacijos informacinė sistema turi aprūpinti informacija trijų atsakomybės lygių vadovus: • operatyviosios kontrolės, kai veiklą prižiūrintys vadovai kasdien aprūpinami patikima ir detalia informacija; • valdymo kontrolės, kai vidutinio lygio vadovai iš suvestinių ir apibendrintų duomenų sužino apie dabartinius įvykius ir jų įtaką ateityje; • strateginio planavimo, kai aukščiausio lygio vadovai iš vidaus ir išorinių duomenų šaltinių gauna informaciją, reikalingą strateginiam planavimui ir valdymo kontrolei. Tame pačiame objekte veikiančius kelių lygių valdymo ir reguliavimo kontūrus ir jų sąveiką aprašo Z. Brazaitis ir T. Brazaitienė (1998). Valdymo objekto informacinę sistemą jie skirsto į operatyvinį ir žemutinį, vidutinį bei aukštutinį vadybos lygius. Muitinės (Lietuvos Respublikos..., 1996) informacinė sistema (toliau – MIS) yra hierarchinė informacinė sistema, kurią sudaro šie valdymo lygiai: • muitinės postai, atitinkantys operatyvosios kontrolės valdymo arba žemutinį vadybos lygį; • teritorinės muitinės ir kitos Muitinės departamento įsteigtos įstaigos, atitinkančios valdymo kontrolės valdymo arba vidutinį vadybos lygį; • Muitinės departamentas, atitinkantis strateginio planavimo valdymo arba aukštutinį vadybos lygį. Pagal paskirtį MIS sudaro šios struktūrinės dalys: • muitinės dokumentų apdorojimo sistema; • centrinio valdymo sistema; • administracijos paramos sistema. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos muitinės veiklos strateginiame plane vienas iš pagrindinių įvardytų uždavinių yra rinkti ir apdoroti tarptautinės prekybos statistinius ir kitus muitinėje deklaruotų prekių duomenis, toliau analizuosime dokumentų apdorojimo sistemą muitinės postuose. Muitinės postuose apdorojami muitinės dokumentai, pateikiami deklaruojant prekes muitinei, yra šie: • Bendrasis dokumentas; • Bendroji deklaracija; • Keleivio deklaracija; • TIR Carnet ir ATA knygelės. Pastaruoju metu MIS kuriama vadovaujantis "Muitinės informacinės sistemos kūrimo strateginiu planu", patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Jai projektuoti, kurti ir diegti naudojamos PHARE ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Šiuo metu projektuojami ir diegiami integruotos MIS projektai pavaizduoti 1 paveiksle. 1 pav. Integruotos MIS projektai Tarptautinės prekybos sandoriuose daugiausia prekių muitinėje deklaruojama naudojant Bendruosius dokumentus (importo, eksporto, tranzito procedūros) ir TIR knygeles (tranzito procedūra). Iki 2002 metų šių dokumentų apdorojimo informacinė sistema buvo kuriama stichiškai, netolygiai jos diegimui skiriant finansų ir intelekto išteklius. Palyginimui 2 paveiksle pateikiame PHARE ir Lietuvos biudžeto lėšas, skirtas MIS kurti nuo 1995 iki 2001 metų. 2 pav. 1995–2001 metais panaudotos lėšos MIS kurti Muitinės naudojamų dokumentų duomenų perkėlimą į kompiuterių laikmenas, jų rinkimą, tvarkymą ir teikimą reglamentuoja Muitinės informacinės sistemos nuostatai. Įforminus muitinės procedūrą muitinės įstaigose duomenys registruojami kompiuteryje ir siunčiami į elektroninių duomenų saugyklą, kuri yra Muitinės departamento (Muitinės informacinių sistemų centro) serveriuose. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, visi muitinės dokumentai kompiuteriu registruojami ir apdorojami po muitinio įforminimo, t. y. tada, kai muitinės pareigūnas priėmė vieną iš sprendimų: išleisti ar sulaikyti prekes. Duomenų išsiuntimo terminas reglamentuojamas Muitinės departamento direktoriaus įsakymu ir priklauso nuo muitinės poste turimos kompiuterinės technikos ir ryšio kokybės. Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos informacinių sistemų suderinamumas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos informacinių sistemų bendro naudojimo vienas iš uždavinių – parengti ir įdiegti muitų ir mokesčių informacines sistemas, suderinamas su naudojamomis Europos Sąjungoje (Juknevičius, 1999). Tam būtina, kad Muitinės departamentas ir Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų laiku parengtas ir įdiegtas informacines sistemas, galinčias prisijungti ir keistis informacija su Europos Komisija (toliau – EK) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) šalimis. Siekiant šių tikslų reikia: • identifikuoti tokių informacinių sistemų projektus; • projektui nustatyti intelekto, finansų bei kitų išteklių poreikį ir sudaryti diegimo planą; • įvertinti esamų informacinių sistemų modifikavimo galimybes pagal naujus reikalavimus. Europos Komisijos Muitų unijos ir netiesioginių mokesčių direktoratas (Directorate General Customs And Indirect Taxation General Affairs, toliau – DG TAXUD) Europos Sąjungos šalyse kandidatėse nustatė toliau pateikiamoje lentelėje išvardytų informacinių sistemų (IS) poreikį duomenų pasikeitimui su šalimis narėmis. Šalis kandidatė nepriklausomai nuo to, kokį deklaracijų apdorojimo sistemos sprendimą ji būtų pasirinkusi, turi pasirūpinti deklaracijų apdorojimo sistemos sąsajomis su Europos Komisijos muitinės informacinėmis sistemomis. Lentelė. Europos Komisijos identifikuotas IS projektų poreikis PROJEKTAS PRIORITETAS Common Communications Network (CCN) / Common Systems Interface (CSI) – Saugus bendrasis komunikacijų tinklas ir bendroji sistemų sąsaja A Integrated Tariff Management System (ITMS) which will incorporate the following systems – Integruota tarifų valdymo sistema: A Tarif Intégré Communautaire (TARIC) – Elektroniniai ES tarifo failai A Tariff Quotas and Surveillance (TQS) – Tarifo kvotų ir priežiūros sistema A European Binding Tariff Information (EBTI) – Privalomoji Europos tarifų informacija V Specimen Management System (SMS) – Prekių pavyzdžių valdymo sistema V Information System for Processing Procedures (ISPP) – Procedūrų apdorojimo informacinė sistema V European Customs Inventory of Chemical Substances (ECICS) – Europos muitinių cheminių medžiagų sąrašas Ž Binding Origin Information (BOI) – Privalomoji prekių kilmės informacija Ž Tariff Suspensions – Informacija apie verslininkų sąrašus, užregistruota DG TAXUD duomenų bazėje, nereikalaujančioje IT sąsajos Ž New Computerised Transit System (NCTS) – Naujoji kompiuterizuota tranzito sistema A Excise Movement Control System (EMCS) – Akcizų kontrolės sistema V VAT Information Exchange System (VIES) – PVM informacijos pasikeitimo sistema A Lentelėje pažymėta: A, V, Ž – atitinkamai aukščiausio, vidutinio, žemiausio prioriteto IS. Be pirmiau išvardytų, būtina įvertinti sąsajų poreikį su šiomis išorinėmis IS: • Verslo subjektų: DTI (Direct Trader Input); elektroninėmis bankų; jūrų ir oro uostų, geležinkelio; supaprastinto deklaravimo procedūrose naudojamomis elektroninių duomenų mainų (Electronic Data Interchange, toliau – EDI) sistemomis; viešuoju internetu ir kitomis; • Nacionalinėmis: Mokesčių inspekcijos; Muitinės departamento; Statistikos departamento; Finansų, Ūkio, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijų; Nacionalinio banko ir kitomis; • Europos Sąjungos: AFIS/CIS (OLAF), Intrastat (EUROSTAT), Own Resources (DG BUDGET) ir kitomis; • Tarptautinėmis: IRU ir kitomis. Naujoji kompiuterizuota tranzito sistema Detaliau aptarsime vieną EK identifikuotų projektų – Naująją kompiuterizuotą tranzito sistemą (New Computerised Transit System, toliau – NCTS). NCTS architektūroje, pavaizduotoje 3 paveiksle, išskiriamos trys pagrindinės sritys: • Europos Komisijos – Komisija; • muitinės nacionalinės administracijos – nacionalinė administracija; • verslininkų, deklaruojančių prekes muitinei, – deklarantai. 3 pav. NCTS architektūra Komisija organizuoja Centrinę pagalbos tarnybą nacionalinėms muitinės administracijoms, gauna, tvarko ir perduoda jos kompetencijoje esančią normatyvinę medžiagą, rengia ir naudoja tranzito testavimo programinę įrangą. Šioms veikloms vykdyti naudojamas telefonas, faksas, internetas ir CCN/CSI ryšio priemonės. Komisijos užsakymu parengta NCTS reikalavimus atitinkanti muitiniam tranzitui reikalinga programinė įranga MCC, kurią gali diegti šalys, neketinančios kurti savo programinės įrangos. Muitinės nacionalinė administracija pagal Komisijos reikalavimus parengia ir įgyvendina tranzito procedūros vykdymo ir kontrolės teisės aktus, sudaro tinkamas organizacines struktūras (įsteigia Centrinę tranzito įstaigą), muitinės įstaigose įdiegia ir testuoja (naudodama STTA) NCTS reikalavimus atitinkančias nacionalines taikomąsias programas arba MCC, organizuoja Centrinę pagalbos tarnybą deklarantams. Šioms veikloms vykdyti naudojamas telefonas, faksas, internetas ir nacionalinis duomenų perdavimo tinklas, CCN/CSI sąsaja. Deklarantai įrengia muitinės reikalavimus atitinkančią programinę įrangą, pildo ir perduoda muitinei tranzito elektroninę deklaraciją. Elektroninei deklaracijai perduoti naudojamos DTI ir EDI ryšio priemonės. Lietuvos Respublikai siekiant prisijungti prie Bendrosios tranzito procedūros konvencijos (Interlakenas, 1987 m.) ir įstoti į Europos Sąjungą, būtina įdiegti kompiuterizuotą muitinio tranzito sistemą, kuri atitiktų NCTS reikalavimus. Pasirengimas prisijungti prie NCTS ir įdiegti jos reikalavimus atitinkančią sistemą bent keliose Lietuvos muitinės įstaigose yra būtina sąlyga norint gauti už Bendrosios tranzito procedūros konvencijos administravimą atsakingo ES-ELPA Bendrojo tranzito jungtinio komiteto kvietimą prisijungti prie Bendrosios tranzito procedūros konvencijos. Muitinio tranzito procedūrų kontrolės principai grindžiami: • tranzito dokumentų muitiniu įforminimu muitinės išvykimo įstaigoje; • tranzito dokumentų muitiniu įforminimu muitinės paskirties įstaigoje; • tranzito kontrolei naudojamo dokumento grąžinamojo egzemplioriaus, t. y. Bendrojo dokumento 5-ojo egzemplioriaus, persiuntimu iš muitinės paskirties į muitinės išvykimo įstaigą. Šiuo metu Lietuvos muitinėje eksploatuojama kompiuterizuota muitinio tranzito sistema neturi galimybės priimti tranzito deklaraciją, pateiktą naudojantis automatinio duomenų apdorojimo priemonėmis, ir kontroliuoti procedūros užbaigimą remiantis tik elektroniniais pranešimais apie prekių pristatymą į paskirties įstaigą bei jos atlikto muitinio tikrinimo rezultatus. Dėl daugėjančių pažeidimų (senoji "popierinė" muitinio tranzito sistema silpnai apsaugota) ir didelių rankų darbo sąnaudų (dokumentų, t. y. Bendrojo dokumento 5 egzemplioriaus tvarkymui), kilo poreikis supaprastinti popieriais pagrįstą tranzito procedūrų sistemą ir ją keisti šiuolaikiška, pagrįsta elektroniniais pranešimais, kompiuterizuota sistema. Toliau pateikiami scenarijai, kaip prekės gabenamos tranzitu įprastais (be nukrypimų) atvejais, kai muitinio tranzito procedūros normalios ir supaprastintos. NCTS scenarijus muitinės išvykimo įstaigoje Normalios procedūros atveju (4 pav.) prekės pristatomos patikrinti muitinės išvykimo įstaigai. 4 pav. NCTS scenarijus muitinės išvykimo įstaigoje (A) – deklarantas įveda reikiamus duomenis į kompiuterį; (B) – naudodamas EDI/DTI siunčia muitinės įstaigai elektroninės deklaracijos duomenis elektroniniu pranešimu IE15; (C) – jei kyla neaiškumų ir reikia patikslinti informaciją, deklarantas ir muitinė gali pasikeisti papildomais tikslinamaisiais pranešimais; (D) – atliekama automatinė dokumentų, garantijų kontrolė, jei pažeidimų nėra, deklaracija priimama, muitinės išvykimo įstaigoje prekės išleidžiamos, o tranzitu gabenamai siuntai suteikiamas ir spausdinamas brūkšniniu (BAR) kodu unikalus identifikavimo numeris (Unique ID for each transit movement at country level, toliau – MRN) ir išspausdinamas krovinio lydimasis dokumentas (Accompanying Document, toliau – AccDoc); (E) – tuo pačiu metu iš muitinės išvykimo į muitinės paskirties įstaigą siunčiamas išankstinis pranešimas IE01 apie atvykstantį krovinį; (F) – muitinio tranzito procedūra pradėta ir prekės su lydimaisiais dokumentais bei krovimo sąrašais gabenamos iš muitinės išvykimo į muitinės paskirties įstaigą. Supaprastintos procedūros atveju prekės nepristatomos kontrolei muitinės išvykimo įstaigai. (1) – deklarantas (įgaliotas siuntėjas) įveda reikiamus duomenis į kompiuterį; (2) – siunčia muitinės įstaigai elektroninės deklaracijos duomenis elektroniniu pranešimu IE15; (3) – jei kyla neaiškumų ir reikia patikslinti informaciją, deklarantas ir muitinė gali pasikeisti papildomais tikslinamaisiais pranešimais; (4) – atliekama automatinė dokumentų, garantijų kontrolė, jei pažeidimų nėra, deklaracija priimama, muitinės išvykimo įstaigoje prekės išleidžiamos suteikus MRN ir siunčiamas pranešimas IE29 deklarantui; (5) – tuo pačiu metu iš muitinės išvykimo į muitinės paskirties įstaigą siunčiamas išankstinis pranešimas IE01 apie atvykstantį krovinį; (6) – deklaranto patalpose spausdinamas AccDoc, krovimo sąrašai (LoI) ir kiti dokumentai; (7) – muitinio tranzito procedūra pradėta ir prekės su lydimaisiais dokumentais bei krovimo sąrašais gabenamos į muitinės paskirties įstaigą. Retai deklaruojantiems prekes muitinio tranzito procedūrai netikslinga siekti teisės į supaprastintas procedūras, įrengti brangiai kainuojančią infrastruktūrą kompiuterizuotam deklaracijos duomenų įvedimui ir elektroninių duomenų perdavimui muitinei. Todėl paliekama galimybė normalios procedūros atveju užpildyti popierinę tranzito deklaraciją ir pristatyti ją kartu su transporto priemone gabenamomis prekėmis į NCTS muitinės įstaigą (5 pav.). 5 pav. Prekių deklaravimas popieriuje ir išleidimas NCTS muitinės išvykimo įstaigoje (A) – deklarantas užpildo popierinę tranzito deklaraciją, kartu su kitais dokumentais ir transporto priemonėje esančiomis prekėmis pristato į NCTS muitinės išvykimo įstaigą; (B) – NCTS muitinės įstaigoje deklaracijos duomenys įvedami į kompiuterį; (C) – muitinės įstaigai prekes išleidžiant, spausdinami lydimieji dokumentai; (D) – kaip jau aprašyta pirmiau: siunčiamas išankstinis elektroninis pranešimas IE01 į deklaruotą paskirties įstaigą; (E) – prekės išleidžiamos gabenti į paskirties vietą. NCTS scenarijus muitinės paskirties įstaigoje Normalios procedūros atveju prekės pristatomos patikrinti muitinės paskirties įstaigai (6 pav.). 6 pav. NCTS scenarijus muitinės paskirties įstaigoje (**) – muitinės paskirties įstaiga yra gavusi iš muitinės išvykimo įstaigos išankstinį pranešimą IE01 apie atvykstančią muitiniu tranzitu gabenamų prekių siuntą; (A) – prekės su lydimaisiais dokumentais pristatomos į muitinės paskirties įstaigą; (B) – muitinės paskirties įstaiga nedelsdama siunčia muitinės išvykimo įstaigai pranešimą IE06 apie tranzitu gabenamų prekių atvykimą; (C) – muitinės paskirties įstaigoje atlikus muitinį tikrinimą, kontrolės rezultatai pranešimu IE18 siunčiami muitinės išvykimo įstaigai. Supaprastintos procedūros atveju prekės nepristatomos patikrinti muitinės paskirties įstaigai. (**) – muitinės paskirties įstaiga yra gavusi iš muitinės išvykimo įstaigos išankstinį pranešimą IE01 apie atvykstančią muitiniu tranzitu gabenamų prekių siuntą; (1) – prekės su lydimaisiais dokumentais pristatomos deklarantui (įgaliotam gavėjui); (2) – deklarantas tuoj pat siunčia muitinės paskirties įstaigai pranešimą IE07 apie tranzitu gabenamų prekių atvykimą; (3) – muitinės paskirties įstaiga, gavusi IE07, siunčia pranešimą IE43, leidžiantį iškrauti prekes deklaranto patalpose; (4) – muitinės paskirties įstaiga tuoj pat siunčia muitinės išvykimo įstaigai pranešimą IE06 apie tranzitu gabentų prekių atvykimą; (5) – deklarantas apie iškrautas prekes informuoja muitinės paskirties įstaigą pranešimu IE44; (6) – muitinės paskirties įstaiga tuoj pat siunčia muitinės išvykimo įstaigai pranešimą IE18 apie kontrolės rezultatus; (7) – vėliau deklarantas muitinės paskirties įstaigai pristato dokumentus AccDoc ir Loi. 4. Reikalavimų specifikavimas 4.1. Reikalavimų specifikavimas informacijos sistemai 4.2. „ Muito procedūra: plėtoti Muitinės departamento ir verslininkų santykių tendencijas “ Įvadas Kompiuterizuotos muitinės informacinės sistemos turi sudaryti sąlygas muito procedūrų atveju plėtoti tokias Muitinės departamento ir verslininkų santykių tendencijas: Kompiuterizuojamas produktas privalo turėti užsakymų vykdymui būdingas savybes. Turi būti galimybė sudaryti šiam uždaviniui reikalingus dokumentus (ataskaitas ir kt.), juose galimybė atlikti atitinkamus skaičiavimus, saugoti duomenis, perduoti kitam organizacijos skyriui, spausdinti reikiamas ataskaitas. Sukurti patrauklų programos interfeisą, su reikiamais dialogo langais. Apsaugoti duomenis slaptažodžiais nuo pašalinių asmenų • įprastus popierinius muitinėje naudojamus dokumentus keisti elektroniniais; • deklaruoti prekes telekomunikacinėmis priemonėmis per atstumą; • supaprastintos muitinės procedūros atvejais gerinti prekių gabenimo sąlygas ir nepateikti prekių ir dokumentų, o pasikeisti su muitine tik elektroniniais pranešimais; • išankstinis elektroninis pranešimas apie deklaranto procedūras leidžia muitinės tarnyboms operatyviai pasirinkti informacijos tikrinimo ir kontrolės priemones, naudojantis vidinėmis, išorinėmis, nacionalinėmis, EK, ES ir tarptautinėmis informacinėmis sistemomis. . 4.3. Bendri reikalavimai 1. Produktas turi formuoti, leisti peržiūrėti ekrane ir atspausdinti: Lokalinę sąmatą (detalių resurso poreikio žiniaraštį) trimis variantais; Sutartis su klientais (t.y. tarp vadybininko ir užsakovo); Važtaraščius ar kitus atskaitomybės dokumentus iš bendrovės teikiamoms medžiagoms į objekto rengimo vietą: Suvestinę sąmatą; Atliktų darbų suvestines Kuriuose turi būti apskaitomi darbų, prekių, medžiagų, įrengimų kiekiai, atitinkamai ir procentais ir galutinės sumos dokumente, atliekami atitinkami skaičiavimai. Pageidaujami Microsoft Word ir Microsoft Excel paketai. 2. Ši IS gali turėti ryšių su kitomis rinkos IS: Finansų vadybos IS, pesonalo vadybos IS, gamybos vadybos IS. 3. Su IS dirbs: vadybos skyriuje vadybininkas, prižiūrės programą generalinis direktorius. 4. Vartotojų tikslai ir poreikiai: produkto galimybė formuoti, leisti peržiūrėti ekrane ir atspausdinti: Lokalinę sąmatą (detalių resurso poreikių žiniaraštį) trimis variantais. Turi apskaityti: atliekamų darbų ir naudojamų medžiagų kiekį iš viso, galutinę išlaidų sumą, sumą procentais nuo atitinkamų išlaidų, bendrą įrašų skaičių sąmatoje, galutinę sumą pridedant pelną už numatytus darbus sąmatoje. Turi suformuoti sutartis su klientais , kuriose numatomos šalių susitarimo dėl statybos darbų atlikimo sąlygos, teisės ir įsipareigojimai. Sutarčiai tarp darbuotojo ir užsakovo sudaryti reikalinga atitinkama blanko forma, kuri turi būti parenkama pagal raštvedybos standartą. Joje reikia numatyti tokias sudėtines dalis: užsakovo ir darbuotojo įvardijimą, sutarties datą (ji turi būti įvedama automatiškai), sutarties numerį, tokias sudėtines teksto dalis: apibrėžimą, šalių pareiškimus ir garantijas, sutarties objektą, sutartyje numatytų darbų sudėtį ir kainas, šalių įsipareigojimus. Sutartis sudaroma atsižvelgiant į statybos taisykles. Pageidaujamas Microsoft Word paketas. 5. Bendri apribojimai: produktas turi veikti greitai, net ir tuo atveju kai yra aktyvuojama nemažai darbo langų vienu metu, visi protokolai ir reikalingi paketai turi būti pritaikyti dirbti Windows 2000 ir Windows XP aplinkoje, turi būti galimybė atspausdinti ataskaitą ar dokumentą nurodant spausdintuvo operaciją viename kompiuteryje, esant prie jo prijungtam spausdintuvui, iš kitame skyriuje esančio spausdintuvo. Negalimumas pačiam nusikopijuoti duomenų iš kito skyriaus, galymybė tik peržiūrėti, tačiau tik būtinus duomenis. IS privalo naudoti visus „Darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų apsaugos sistemos diegime normatyvai“ rinkinius. Medžiagų bei mechanizmų, mato vienetų, kategorijų bei tarifų, konstruktorių kodų, papildomų išlaidų ir koeficientų žinynus, numatytus sąmatų skaičiavimui ir patvirtinus LR Aplinkos ministerijoje. 4.4. Funkciniai reikalavimai 1. IS turi atlikti užsakymų priėmimo uždavinį, užsakymo atlikimo uždavinį, paslaugų vykdymo uždavinį Programa turi leisti: - Įvesti vartotojui savas medžiagų ir mechanizmų kainas į vartotojų žinynus; - Surasti normatyvuose darbą žinant tik vieną ar kelis raktinius žodžius iš jo pavadinimo; - Perskaičiuoti lokalinę sąmatą, pakeitus darbų kiekius bei resursų kainas; - Pataisyti jei reikalinga, sudarytoje lokalinėje sąmatoje papildomų medžiagų, mechanizmų, specifinių, sezoninių darbų, kitų išlaidų, bei pelno procentus; - Įvesti koeficientą ar paskaičiuoti nuolaidas, bei skirtingą pridėtinės vertės mokestį resursams; - sukurti panašų kompleksą į jau naudotą - IS patikimumo reikalavimus suteikti slaptažodžius, kurių nežinant, darbuotojas ar pašalinis asmuo negalės kėsintis į duomenis. 4.5. Reikalavimai sąsajai Programinės įrangos interfeisas su apskaitos IS. 1. Vartotojo sąsajos: - įvesti duomenis į vartotojų žinynus; - išvesti duomenis iš vartotojų žinynų; - surasti normatyvuose darbą žinant tik vieną ar kelis raktinius žodžius iš jo pavadinimo; - įvesti duomenis į archyvą; - išvesti duomenis iš archyvo; - peržiūrėti ir redaguoti duomenis. 2. Grafinė vartotojo sąsaja: programa turi būti padaryta atsižvelgiant į naujausias dizaino technologijas. Įvairiapusė įrankių panelė, „karšti klavišai“ (hot-key) bei spalvota informacija, tam kad padėtu greičiau susiorientuoti programoje tvarkant dokumentus ir apskaitą. 3. Diagnostika (klaidų pranešimų aprašymas) – jeigu funkcija vykdoma neteisingai turi įsiterpti aiškus pranešimas apie tai, jog funkcija atliekama neteisingai, ir norint sužinoti dėl ko taip yra turi būti pranešimo lentelėje mygtukas su nuoroda į klaidos paaiškinimą. 4. Komunikacinės sąsajos (tinklo sąsajų aprašymas) – turi būti sąsajos į kituose kompiuteriuose, esančiuose skirtinguose skyriuose, duomenų bazes. Galimybė nuskenuoti ar atspausdinti dokumentą kitame skyriuje darbą atliekant viename. 5. DB projektas 5.1. ER diagrama pav. 3.1. Esybių ryšių diagrama 5.2. Esybių, atributų, ryšių aprašai. 1. Dokumentas – El. registracija Dokumentas privalo būti įrašyta į El. registracija. 2. El. registracija – Dokumentas Kiekviena El. Registracija turi turėti dokumentus. 3. El. registracija – Tipas Kiekviena El. registracija gali priklausti tipui. 4. Tipas – El. registracija Tipas privalo apibūdinti El. registracija. 5. El. registracija – Muitinės skyrius Kiekviena El. Registracija privalo būti patikrinta Muitinės skyriaus. 6. Muitinės skyrius – El. registracija Muitinės skyrius privalo patvirtinti informaciją apie El. registracija. Dokumentas Informacija apie dokumentą *kodas Kodas. Skaitinė eilutė,

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 4998 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
32 psl., (4998 ž.)
Darbo duomenys
  • Informacinių technologijų kursinis darbas
  • 32 psl., (4998 ž.)
  • Word failas 771 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį kursinį darbą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Free Pascal (FP). Procedūros. Vidutinio greičio skaičiavimas

Free Pascal (FP). Procedūros. Vidutinio greičio skaičiavimas Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

www.nemoku.lt Kiti darbai

Reklama internete referatas

Reklama internete referatas Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

Informacijos technologijų panaudojimo galimybės ir naujovės

Informacijos technologijų panaudojimo galimybės ir naujovės Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

Duomenų bazės samprata

Duomenų bazės samprata Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

Išsamiai apie internetą

Išsamiai apie internetą Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

DSL faktai ir ADSL technologija

DSL faktai ir ADSL technologija Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

Tekstų rengimo sistema – MS Word 2003

Tekstų rengimo sistema – MS Word 2003 Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

Kryžiažodis apie kompiuterio virusus

Kryžiažodis apie kompiuterio virusus Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

Socialiniai tinklai, jų nauda ir žala

Socialiniai tinklai, jų nauda ir žala Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

Vartotojo klasė (uždaviniai)

Vartotojo klasė (uždaviniai) Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

Interneto pavojai

Interneto pavojai Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

Informacinės technologijos organizacijoje

Informacinės technologijos organizacijoje Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą

Informatikos ir darbo kompiuteriu pagrindai

Informatikos ir darbo kompiuteriu pagrindai Informacinės technologijos Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt