Moters paveikslas Šatrijos Raganos kūrinyje „Sename dvare“

Viena iš autorių, kurių kūriniuose yra tapomas atsidavusios šeimai, mylinčios bei rūpestingos mamos paveikslas, yra neoromantizmo epochos rašytoja Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė). Apysakoje ,,Sename dvare” ji aprašė XIX amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios dvaro gyvenimą aštuonerių metų mergaitės Irutės (Irusios) ir jos motinos (mamatės) akimis. Rašytoja savo vaikystę praleido senuose Žemaitijos dvaruose, kur buvo apsupta daugelio knygų ir skambančios muzikos. Visa tai formavo rašytojos asmenybę. Kaip rašoma šaltiniuose, Marija Pečkauskaitė buvo pirmoji lietuvė moteris, įgijusi Europinį išsilavinimą, tad sukauptą didelę gyvenimišką patirtį perteikė savo kūryboje. Autorė vaizdavo moterį sunkiai nešančią šeimos naštą, moterį dvaro aplinkoje. Kaip leidžia teigti apysakos lyrinė įžanga ir pabaiga, rašytoja tarsi norėjo sugrįžti į savo vaikystę, kai augo laiminga su seserimi ir broliais, tėvu ir motina, kuri ir tapo mamatės prototipu. Kūrinyje vaizduojama mamatė Marija – be galo atsidavusi savo vaikams; didžiausia pareiga laiko ne asmeninius pomėgius, o jų auklėjimą. Mamatė - trijų vaikų motina, mokytoja ir patarėja, vargšų globėja, taurios dvasios moteris. Jai svarbiausia užauginti dorus žmones, kuriuos ji moko, auklėja. Rašytoja, pati būdama puikia pedagoge, atskleidžia krikščioniškųjų vertybių ugdymo svarbą, auklėjimą, paremtą Biblijos mokymu. Pagrindinė veikėja aiškina, kad reikia daryti gerus darbus, tada vaiko sieloje užauga daug auksinių plunksnelių – tai patinka Dievuliui. Mirus Kazelei, mamatė įkalba Irusią atiduoti pačią gražiausią suknelę ir taip įrodyti, kad savo geriausiai draugei nieko negaila. Netgi mirtis vaikams nebėra baisi – mamatė išmokė tikėti pomirtinio gyvenimo grožiu: ,,mamatė, pametus savo darbą, pasisodino mane ant kelių ir ėmė raminti. Sakė, kad siela „apleidus tą savo sumenkusį, paliegusį kūną, ji einanti žvaigždėtais keliais pas Dievą. Ir jei ji buvusi gera, tai Dievas vedąs ją į savo rojaus sodnus, kur ji matanti tokių gražybių, kokių niekas žemėje nesąs matęs“. Apie Šatrijos Raganos apysaką rašė ir literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė viename iš savo straipsnių: ,,Senąjį dvarą apgaubia prisiminimo, gražiausių išgyvenimų šviesa.“ Išties, kūrinyje aprašomas dvaras atrodo lyg šilti autorės prisiminimai iš vaikystės, kuriuos ji sudėjo į savo sukurtus veikėjus. Taigi, neoromantikės Šatrijos Raganos kūrinyje ,,Sename dvare” piešiamas visiškai atsidavusios mamos, šviesios ir rūpestingos moters paveikslas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!