Moters likimas Žemaitės apsakyme

Moters likimas Žemaitės apsakyme “Marti” Žemaitė XIX a. pabaigos ir XX amžiaus pradžios rašytoja. Savo kūryboje daug dėmesio skyrė moters likimui. “Marti” - vienas žymiausių rašytojos kurinių, kuriame vaizduojamas Lietuvos pobaudžiavinis kaimas. Kurinio centre jaunos moters Katrės gyvenimas po vestuvių vyro šeimoje. Katrė Driežaitė – jauna, tvarkinga, švarą mėgstanti, darbšti mergina. Jos tėvai gana turtingi, šviesūs ūkininkai. Gretimame kaime gyvenantys Vingiai – apsileidę, netvarkingi, tinginiai ir girtuokliai. Po vestuvių Katrė patenka į visiškai jai priešingą ir nedraugišką aplinką. Kūrinyje ne kartą akcentuojama, kad Katrės niekas neužtaria. Pavyzdžiui, per vestuves moterys, girdėdamos, kaip senoji Vingienė neteisingai apkalba Katrę, „juokėsi, klegėjo, dievagojosi; <...>, bet nė vieno žodelio neužtarė už Katrę“. Toks jos likimas ir ji nieko negali pakeisti: ne ji sprendžia už ko tekėti, o ištekėjusi nieko nebegali pakeisti. Dėl to rašytoja sako, kad Katrė įkrito kaip muselė į išrūgas. Jai negali padėti net jos tėvai. Nors gali atrodyti, kad kalčiausi dėl Katres nelaimių yra Vingiai, tačiau iš tikrųjų kaltos yra patriarchalinio kaimo tradicijos. Jos tėvai gerai pažinojo gretimo kaimo gyventojus Vingius, tačiau Katrės tėvui svarbiausia buvo ne dukros laimė, bet Vingių derlingos žemės. Nors Katrės mama puikiai supranta, į kokią šeimą ji patenka, tačiau ji nieko negali pakeisti, nes ir jos šeimoje viską sprendžia jos vyras. Labai gerai patriarchalinio kaimo tradicijas atspindi senojo Vingio pamokymas sūnui: „Sek mano pėdomis, jei nori gyventi: valdyk bobas, nesiduok už nosies vedžiojamas“. Katrės vyras Jonas yra apatiškas, jokių interesų neturintis, pasroviui plaukiantis žmogus. Nors jis Katrės taip neengia kaip jo tėvai, tačiau nieko nepadaro, kad ją apgintų ar bent užjaustų. Kyla klausimas ar pati Katrė galėjo padaryti savo gyvenimą lengvesni gyvendama su Vingiais. Kurinyje aprašoma situacija kaip Katrė priekaištauja Vingiams dėl jų apsileidimo, tinginystės ir melo. Katrė yra stipri asmenybė, ji nesitaiksto su netvarka, tačiau nuolatiniai konfliktai ją sekina. Galbūt vienintelis kelias jai išlikti yra būti tokiai pat kaip Vingiai, tačiau tai prieštarauja jos būdui ir auklėjimui. Katrės likimas atspindi daugelio senovės Lietuvos kaimo moterų likimą. Dažnai jis yra nepakeičiamas ir nepermaldaujamas. Moteris negali pati nuspręsti savo likimo, už ją ji nusprendžia kiti, dažniausiai vadovaudamiesi piniginiais sumetimais. Ištekėjus, kelio atgal nėra. Žemaitė savo kūriniu „Marti“ nori atkreipti dėmesį į beteisią kaimo moters padėti.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!