Mokesčių harmonizavimo Europos sąjungoje prielaidos

Nuo mokesčių sistemos harmonizavimo procesas ES šalyse prasidėjo 1975 metais, tačiau mokestinių įplaukų struktūra iš esmės pakito per pastaruosius 10 metų.
Europos Sąjunga neturi bendro mokesčių politikos modelio, todėl kiekviena šalis narė savo mokesčių politiką formuoja remdamasi ES direktyvomis, reglamentais bei kitais dokumentais, kurie sudaro prielaidas sukurti darnią mokesčių politiką. Kiekviena šalis narė turi taikyti tokią mokesčių politiką, kuri nesukeltų konkurencinių iškraipymų, užtikrintų bendrosios rinkos funkcionavimą ir nediskriminacinį mokesčių taikymą visiems ūkio subjektams.
Netiesioginiai mokesčiai (tie mokesčiai, kuriuos moka vartotojas, PVM ir akcizai) Europos Sąjungoje yra suderinti nustatant jiems minimalias normas. Tačiau praktika rodo, kad daugelis šalių narių taiko ir didesnius akcizų ar PVM tarifus. Lietuva, kad atitiktų ES minimalius reikalavimus ir įgyvendintų derybinius įsipareigojimus šioje srityje, priėmė du naujos redakcijos įstatymus - Akcizų įstatymą ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą. Šių įstatymų projektai parengti pagal ES acquis reikalavimus ir greta įprastų Lietuvai nuostatų bei procedūrų numato ir tokias, kurių anksčiau Lietuvoje nebuvo (pvz., kurti akcizais apmokestinamų prekių sandėlius ir kt.).
Mokesčių harmonizavimas yra būtinas, kai tarp šalių - narių yra fiskalinė užsienio politika, t. y., kai vienos šalies fiskaliniai sprendimai veikia kitų valstybių ekonomiką.
Darbo tikslas - išsiaiškinti mokesčių harmonizavimo ES esmę, tikslus, nusakyti jo būtinumą, išskirti prielaidas, susipažinti su netiesioginių mokesčių harmonizavimu.
• Bendrosios vertės mokesčiai.
Tuometiniai mokesčiai buvo taikomi skirtingose šalyse skirtingoms prekėms, buvo skirtingo dydžio ir vystėsi skirtingai. Skirtingos įmonės mokesčių sistemos darė skirtingą įtaką kapitalo judėjimui ir investavimui. Personalinių pajamų mokesčių sistemos skyrėsi mokesčių dydžiu, nuolaidomis, administracinėmis procedūromis, įstatymų vykdymo kontrole. Socialinė sauga ir socialinė gerovė taip pat buvo įvairi. Taigi Šešeto mokesčių sistemos buvo nepanašios, jos išryškino svarbius šalių-narių ekonominių ir socialinių struktūrų bei politikos tikslų skirtumus.
Mastrichto sutartis tiksliai apibrėžia, kad įstatymų, liečiančių apyvartos, akcizo mokesčius ir kitas netiesioginių mokesčių formas, harmonizavimas yra principinis Bendrijos tikslas ir kad įstatymai, apimantys ir mokesčių įstatymus, turi užtikrinti bendrosios rinkos funkcionavimą. Mokesčių harmonizavimo tikslas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!