Mišrinimo įtaka mėsinių galvijų gamybiniams rodikliams ūkyje

SANTRUMPOS ES – Europos sąjunga SI – Simentalų galvijai BE – Belgų mėlynieji galvijai LI – Limuzinų galvijai LMGAGA – Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asocijacija LŽŪKT – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ĮVADAS Auginti mėsinius galvijus Lietuvoje sąlygos palankios. Tačiau investicijos veisliniams galvijams didelės, todėl vis labiau pradedama domėtis mėsinių mišrūnų auginimu. Lietuvoje buvo atlikti palyginamieji tyrimai tik tarp pieninių ir mėsinių veislių galvijų. Palyginamuosius Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų mėsos produkcijos ir kokybės tyrimus įvairiu laiku atliko Jukna Č., Stankevicius V., Žostautienė ir kt. 2005 m. atliktas tyrimas įvertinanti mėsinių Simentalų panaudojimą mišrinimui su Lietuvos juodmargiais efektyvumą ir tikslingumą. Kai kurie Lietuvos ūkininkai bando kryžminti ir mėsinių veislių galvijus, tokie mišrūnai dažniausia parduodami mėsai. Bet taip vadinamo gamybinio kryžminimo, gaunant galvijus mišrūnus, Lietuva dar neįsisavino. Temos aktualumas: taikant mišrinimo būdus ūkininkai gali pagerinti galvijų gamybinius rodiklius. Problema – mažai iniciatyvių ūkininkų, kurie taiko mišrinimą. Darbo tiriamasis objektas: Pauliaus Marcinkevičiaus galvijų ūkis. Darbo tikslas: įvertinti mišrinimo įtaką mėsinių galvijų gamybiniams rodikliams P. Marcinkevičiaus ūkyje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mišrinimo įtaką mėsinių galvijų gamybiniams rodikliams. 2. Organizuoti tyrimo procesą Pauliaus Marcinkevičiaus ūkyje. 3. Įvertinti mišrinimo įtaką ūkyje. Tyrimo metodai: Literatūros analizė. Ūkio duomenų analizė. Stebėjimas ir stebėjimo duomenų analizė. Tyrimo duomenys paimti iš ūkininkas ūkio apskaitos dokumentų, vykdant buliukų svėrimus, stebint ir užrašinėjant. Mišrinimas galvijų ūkyje pradėtas nuo 2011 m. ,nuo tų metų duomenys baigiamajame darbe. Tyrimams, kiekvienais metais parinkta po 8 buliukus (4 grynaveisliai ir 4 mišrūnai). Darbe ginami tokie studijų rezultatai: • projektuoti žemės ūkio technologinius procesus; • organizuoti žemės ūkio technologinius procesus; • realizuoti žemės ūkio produkciją; • valdyti žemės ūkio įmonės (padalinio) veiklą. Šio darbo reikšmė - pateikti, kad Lietuvoje yra auginamų mėsinių veislių galvijų ūkių, kuriuose taikomas mišrinimas, siekiant geresnių gamybinių rodiklių, gerinant kokybinius rodiklius, gerinant paprastesnius galvijų fiziologinius poreikius, norint užsiimti galvijų pardavimus mėsai. Šį tyrimą geriausiai gali pritaikyti ūkininkai, kurie nori, kad neproduktyvios karvės būtų naudingos, jas mišrinant su kitos veislės buliumi ir gaunant gerų gamybinių rodiklių prieauglį arba ūkininkai, kurie planuoja užsiimti tik galvijų pardavimu mėsai. Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados, rekomendacijos, 21 pozicijos literatūros sąrašas. Darbo apimtis be priedų - 33 puslapiai. 1. MIŠRINIMO ĮTAKA VEISLINIŲ GALVIJŲ GAMYBINIAMS RODIKLIAMS Mėsinė galvijininkystė kaip atskira ūkio šaka Lietuvoje pradėjo vystytis visai neseniai. Per paskutiniuosius praėjusio šimtmečio keturis dešimtmečius mėsinių veislių galvijai buvo naudojami tik bandymų tikslais – jie mišrinti su Lietuvos juodmargiais ir Lietuvos žalaisiais galvijais. Šiuo tikslu buvo įsivežta mėsinių veislių bulių spermos ir keli buliai. Intensyvios galvijininkystės šalyse požiūris į šią ūkio šaką pradėjo kisti beveik prieš ketvirtį amžiaus. Tai lėmė besikeičiančios ekonominės sąlygos. Didėjant karvių pieningumui, mažėjant pieno suvartojimui vietinėje rinkoje, iškilus eksporto į kitas šalis sunkumams, be to, gerokai sumažėjus pieno supirkimo kainoms melžiamų karvių skaičius ėmė sparčiai mažėti. Tačiau paklausa kokybiškai galvijienai pasaulinėje rinkoje, priešingai, nemažėjo. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją pigių žolinių pašarų sunaudojimui pradėta veisti mėsinių veislių galvijus. Jie nereiklūs, lengvai prisitaiko esant įvairioms klimato sąlygoms, jų laikymui nereikia brangių pastatų, priežiūrai sunaudojama mažai darbo sąnaudų. Mėsinių galvijų mėsa skani, vertinga mitybiniu ir biologiniu požiūriu, todėl noriai perkama vartotojų. (Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija, http://balticmeatstandard.eu/wp-content/uploads/2010/04/Geriausi-m%C4%97siniai-veisliniai- buliai-Lietuvoje.pdf) 1.1. Ūkiniai ir fiziologiniai mėsinių galvijų kokybiniai rodikliai Lietuvoje mėsos ūkis yra viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų. 2008 metais šalies bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūroje mėsos gamyba sudarė 16,7 % visų žemės ūkio pajamų. Mūsų šalyje ūkininkai ir bendrovės iš galvijų auginimo gauna apie 38 % pajamų (Nainienė, Jatkauskienė, 2009). Lietuva, norėdama tapti konkurencinga ES mėsinės galvijininkystės rinkos nare, turi plėtoti mėsinę galvijininkystę ir gerinti galvijienos kokybę. ES šalyse grynaveisliai mėsiniai galvijai sudaro tik apie 5–7 %, todėl du trečdaliai jautienos gaunama iš pieninių veislių galvijų arba mišrūnų. Užsienio ekspertų ir specialistų manymu, būtina didinti mėsinių veislių galvijų bandą ir juos naudoti gauti mišrūnams, taip užtikrinant kokybiškesnės galvijienos gamybą. Tokia mėsinių galvijų auginimo praktika būtų tinkamiausia ir Lietuvoje. Grynaveislių mėsinių galvijų bandų ir gyvulių Lietuvoje kol kas yra nedaug, ir jie auginami veislei. Nors pastaraisiais metais mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų skaičius padidėjo, karvių žindenių skaičius išaugo daugiau kaip 4 kartus, iki 15500, tačiau šių veislių karvės tesudaro apie 4 % visos bandos. 2008 metais mėsinių ir mišrūnių veislių telyčių skaičius buvo 35000 – 27 % visų tos grupės galvijų (Nainienė, Jatkauskienė, 2009). Pastaraisiais metais Lietuvoje pradėjo plisti Aubrakų veislės galvijai. Jie irgi nėra stambūs, ir veršeliai gimsta panašaus dydžio kaip ir Lietuvos pieninių veislių prieauglis. Kokia šios veislės bulių įtaka lietuviškoms karvėms, nustatyta bandymais. Tyrimai buvo atlikti ūkiuose, kur Lietuvos juodmargiai buvo nevienodo stambumo. Prieauglis mėsai augintas gana ekstensyviai. Grynaveislių ir mišrūnų abiejų lyčių gyvulių svoris susilygino sulaukus 12 mėn. amžiaus. Iki tol abiejų lyčių mišrūnų svoris buvo mažesnis negu grynaveislių. Tačiau 15 mėn. amžiaus mišrūnų buliukų svoris buvo 3,1 % mažesnis, o telyčių – 3,9 % didesnis negu grynaveislių Lietuvos juodmargių. Vėliau mišrūnų augimo sparta didėjo labiau negu grynaveislių: 20 mėnesių amžiaus mišrūnų buliukų svoris buvo 17,7 kg arba 4,2 %, o mišrūnių telyčių – 7,8 kg arba 2 proc. didesnis negu grynaveislių atitinkamos lyties gyvulių. Auginimo pabaigoje grynaveisliai Lietuvos juodmargiai buliukai svėrė 9,3 %, o mišrūnai buliukai 9,1 % daugiau negu to paties genotipo telyčios. Mišrūnų buliukų vidutinis priesvoris per parą buvo 5,7 %, o telyčių – 3,3 % didesnis negu grynaveislių atitinkamos lyties gyvulių. To paties amžiaus mišrūnų buliukų skerdenos buvo 21,7 kg arba 10,6 %, o telyčių – 16,3 kg arba 8,6 % sunkesnės negu grynaveislių Lietuvos juodmargių. Grynaveislių Aubrakų buliukų skerdenos vidutiniškai buvo 73 kg arba 36 % sunkesnės negu grynaveislių lietuviškų gyvulių skerdenos. Lietuvos juodmargių mišrūnų buliukų skerdenos išeiga buvo 3,8 %, o telyčių 3,3 % didesnė negu grynaveislių Lietuvos juodmargių. Grynaveislių Aubrakų skerdenos išeiga buvo 8,92 % didesnė negu Lietuvos juodmargių. Mišrūnų buvo gerai išsivystę užpakalinės kūno dalies raumenys, kurių mėsa mitybiniu požiūriu vertingiausia. Jų taip pat buvo didesnė valgomųjų dalių išeiga iš skerdenos klubo šlaunies dalies. Mišrūnų mėsa buvo švelnesnė, jos baltymų visavertiškumo rodiklis aukštesnis. Joje buvo mažiau riebalų, mėsos kulinarinės savybės geresnės ir, palyginti su Lietuvos juodmargių mėsa, mažesni svorio nuostoliai verdant (Jukna, 2005). Palyginamuosius Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų mėsos produkcijos ir kokybės tyrimus įvairiu laiku atliko Jukna Č., Stankevicius V., Žostautienė ir kt. ir nustatė, kad pagal šiuos rodiklius tarp veislių skirtumo praktiškai nėra. Juknos Č. ir Juknos V. atlikti tyrimai rodo apie Šarolė ir Limuzinų veislių bulių įtaką Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų augimo spartai, mėsos kiekiui ir kokybei. Nustatyta, kad 18 mėn. amžiaus Šarolė veislės mišrūnai buliukai svėrė 7,7 - 7,1 %, o Limuzinų mišrūnai 4,4 - 4,6 % daugiau negu grynaveisliai Lietuvos veislių galvijai. Abiejų lietuviškų veislių grynaveisliai buliukai priesvorio vienetui suvartojo beveik vienodą pašarinių vienetų kiekį. Visų grupių mišrūnai 1 kg priesvorio pašarų suvartojo 7,7 - 10,8 % mažiau negu grynaveisliai buliukai. Mažiausiai pašarų 1 kg priesvorio priaugti reikėjo Šarolė veislės bulių palikuonims. Limuzinų veislės bulių prieauglis 1 kg priesvorio suvartojo 2,7 - 3,1 % pašarų daugiau negu Šarolė. Koncentruoti pašarai pagal maistingumą buliukų racione sudarė 33 - 34 %, 1 pašariniam vienetui teko 98 g virškinamųjų proteinų. Gimusių Šarolė mišrūnų svoris buvo 22,7–24,0 %, o limuzinų – 17,7–19,2 % didesnis negu grynaveislių gyvulių. Jiems augant, skirtumai tarp grupių mažėjo, tačiau skirtumų eiliškumas išliko. Visais amžiaus laikotarpiais didžiausias svoris buvo Lietuvos juodmargių ir Šarolė veislės mišrūnų: 18 mėn. amžiaus jie svėrė 36,3 kg arba 7,7 % daugiau negu grynaveisliai Lietuvos juodmargiai. To paties amžiaus Limuzinų veislės mišrūnų svoris buvo 20,7 kg arba 4,4 % didesnis negu jų bendraamžių Lietuvos juodmargių. Analogiški rezultatai gauti ir kryžminant Lietuvos žaluosius su Šarolė ir Limuzinais. Nupenėti 18 mėn. mišrūnai svėrė atitinkamai 32,7 ir 21 kg arba 5,3 ir 4,6 % daugiau negu grynaveisliai Lietuvos žalieji. Per visą augimo laikotarpį Lietuvos juodmargiai per parą priaugo vidutiniškai 802 g, žalieji • 791 g, Lietuvos juodmargių ir Šarolė mišrūnai – 858 g, Lietuvos juodmargių ir Limuzinų – 830 g, Lietuvos žalųjų ir Šarolė – 836 g, o Lietuvos žalųjų ir Limuzinų – 819 g (Jukna, 1998). Sunkiausios skerdenos buvo Šarolė veislės bulių. Jos svėrė 42,3–37,3 kg arba 18,1–16,1 proc. daugiau negu grynaveislių Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų bendraamžių skerdenos. Limuzinų mišrūnų skerdenos irgi buvo 32,5–34,5 kg arba 13,9–14,8 proc. sunkesnės negu grynaveislių analogų. Abiejų veislių mišrūnų valgomųjų dalių išeiga taip pat buvo didesnė atitinkamai 5,3–4,9 % ir 2,5–3,2 % nuo viso skerdenos svorio. Kryžminimas mėsos kokybės rodikliams didesnės įtakos neturėjo, tačiau mišrūnų mėsa buvo švelnesnė ir aukštesnis jos baltymų visavertiškumo rodiklis (Jukna,2005). Skerdenos išeiga tai svarbus galvijų produkcijos rodiklis. Skerdienos išeiga yra skerdienos masės ir masės prieš skerdimą santykis procentais. Šis rodiklis priklauso nuo veislės, lyties, amžiaus, šėrimo įvairias augimo laikotarpiais, įmitimo ir individualių gyvulio savybių. Didžiausia būna specializuotų mėsinių veislių galvijų skerdenos išeiga. Skerdenos išeiga priklauso nuo šėrimo technologijos. Penėtų su mažai koncentratiniu racionu 0,5 % išeiga mažesnė nei koncentratinio raciono (Jukna, 2004). Per visą augimo laiką gausiai ir pilnaverčiais racionais šeriamų gyvulių skerdenos išeiga būna didesnė. Ji daug priklauso ir nuo gyvulio įmitimo (žr. 1 lentelę) Skerdenos kategorija, raumeningumo ir riebumo klasės nustatomos ne vėliau kaip per valandą nuo galvijo paskerdimo. Skerdenos kategorija, raumeningumo ir riebumo klasės bei skerdenos svoris fiksuojami galvijų skerdenų klasifikavimo protokole. 1 lentelė Skerdenos išeigos priklausomybė nuo gyvulio įmitimo (svorio) (Biržinė, 2005) Gyvulio svoris, kg Skerdenos išeiga, % 200-250 51,6 251-300 55,7 301-350 56,6 351-400 59,6 401-450 57,6 451-500 59,6 501-550 60,9 551-600 63,5 Jautienos raumeningumo klasė nustatoma pagal šlaunų, nugaros, menčių ir kaklo raumenų išsivystymą. Pagal raumenų išsivystymą suaugusių galvijų skerdenos skirstomos į 6 raumeningumo klases (žr. 2 lentelę). 2 lentelė Galvijų skerdenų klasifikacija pagal raumenų išsivystymą (Jenuškevičienė, 1995) Raumeningumo klasė Apibūdinimas S Visi kontūrai ypač išgaubti, išskirtinai gerai Aukščiausioji išsivystę raumenys. E Visi kontūrai labai išgaubti arba išgaubti, Puiki ypač gerai išsivystę raumenys. U Kontūrai išgaubti, labai gerai išsivystę Labai gera raumenys. R Kontūrai neišgaubti, tiesūs, gerai išsivystę raumenys. Gera O Kontūrai lygūs arba šiek tiek įdubę, Patenkinama vidutiniškai išsivystę raumenys. P Kontūrai įdubę arba labai įdubę, menkai Žema išsivystę raumenys. Jautienos riebumo klasė nustatoma pagal skerdenos riebalų sluoksnį krūtinės ertmėje diafragmos srityje ir poodinį – skerdenos išorėje. Skerdenos riebumas skirstomas į 5 klases (žr. 3 lentelę). 3 lentelė Riebalų sluoksnio skerdenos išorėje ir krūtinės ertmėje skirstymas (Žemės ūkio ministerija, 2001) Riebumo Klasė Apibūdinimas Papildomas apibūdinimas 1 (Labai žema) Nėra riebalų sluoksnio arba jis labai menkas Krūtinės ertmėje riebalų nėra 2 (Žema) Plonas riebalų sluoksnis, beveik visur matomi raumenys Krūtinės ertmėje aiškiai matyti tarpšonkauliniai raumenys 3 (Vidutinė) Beveik visa skerdena, išskyrus šlaunis ir mentes, padengta riebalais. Plonas riebalų sluoksnis krūtinės ertmėje Krūtinės ertmėje vis dar matomi tarpšonkauliniai raumenys 4 (Aukšta) Skerdena padengta riebalais, bet ant šlaunų ir menčių iš dalies matomi raumenys. Krūtinės ertmėje ryškios pavienės riebalų sankaupos Šlaunys vietomis padengtos riebalų sluoksniu. Krūtinės ertmėje tarpšonkauliniai raumenys gali būti padengti riebalais 2005 m. atliktame tyrime įvertinant mėsinių Simentalų panaudojimą kryžminimui su Lietuvos juodmargiais efektyvumą ir tikslingumą. Nustatyta, kad Vokietijos selekcijos mėsinio tipo Simentalų buliai padidino 500 d. amžiaus Lietuvos juodmargių kūno masę 26,7 kg, arba 5,7 % (P>0,05) ir 7,4 % sumažino pašarų sąnaudas priesvorio vienetui. Mišrūnų 1,3 % buvo didesnė skerdenos išeiga (P

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!