Miškų gaisrai Lietuvoje

Miškai užima 33,7 proc. Lietuvos teritorijos bei dengia apie 30 proc. Žemės sausumos paviršiaus ir yra pagrindinis atsikuriantis mūsų šalies aplinkos išteklius, reikšmingas mūsų krašto ekonomikai. Miškai, turėdami didelę apsauginę, estetinę ir rekreacinę reikšmę, taip pat daro didelę įtaką gamtinei aplinkai. Tačiau kiekvienais metais miškas nukenčia nuo biotinių, abiotinių ir antropogeninių veiksnių. Ypač daug žalos miškui padaro gaisrai.
2021-2022 metais Lietuvoje buvo užregistruota apie 223 miško gaisrai (tai bemaž 70 proc. mažiau nei 2019-2020 metais, kuriais užregistruota 724 miškų gaisrai). Tačiau gaisrų skaičius labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl šiltesniais ir sausesniais metais gaisrų skaičius siekia net daugiau nei 1500 miško gaisrų per metus (Lietuvos miškų ūkio statistika, 2015).
Šio darbo tikslas susipažinti ir supažindinti su miško gaisrų Lietuvoje priežastimis, klasėmis, bei kaip jų išvengti.
Miško gaisras – stichinis ir nekontroliuojamas medžių ir kitų augalų degimas. Kad kiltų gaisras, turi atsirasti užside­gimo šaltinis ir būti pakankamai kuro bei deguonies.
Miškas – lyg gigantiškas laužas. Jame daug lengvai užsiliepsnojančių medžiagų: sausų šalelių, nukritusių pernykščių lapų, spyglių, išvirtusių sausuolių, be to, puikiai dega ir gyvi, sveiki bei galingi medžiai.
Lengviau gaisras kyla sausame miške. Kai įsibėgėja pavasaris ir nebelieka sniego, dėl kylančios oro temperatūros ir mažėjančio san­tykinio oro drėgnumo miškas ima džiūti ir sąlygos kilti gaisrui tam­pa vis palankesnės. Dideliuose miškuose, giriose drėgmės užtenka ilgesnį laiką – iki birželio vidurio, bet mažuose miškeliuose, parkuose per žiemą sukaupta drėgmė išgaruoja kur kas greičiau.
Senuose, brandžiuose miškuose gaisras gali kilti greičiau negu jaunuolynuose, nes miškui augant, formuojasi degi miško paklotė: ant žemės kaupiasi nukritę lapai, kerpės, šakelės, šakos, net nuvirtę medžių kamienai. Tai – puikus kuras gaisrui. Tai – „laiptai“, kuriais ug­nis, įsižiebusi miško „dugne“, pakyla į viršutinį miško sluoksnį.
Klaidinga būtų manyti, kad miško gaisras daro poveikį tik gamtai: sudega augalai, žūsta gyvūnai. Gamtinis gaisras gali būti mirtinai pavojingas žmonėms, jeigu jie pasitaiko gaisro kelyje: liepsna degina, dūmuose galite užtrokšti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!