Mindaugo laikų Lietuva

• XIIIa. Lietuvių žemes supo pavojingi priešai: Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinai. Kaiminystėje buvo Lenkijos Karalystė ir Rusios Kunigaikštystės. Ginti ir valdyti kraštą reikėjo vieningos valdžios.
• „Mindaugo Lietuva“.
• Čia rašoma apie Mindaugo ir jo šeimos narių pasikrikštijimą 1251m.
• Vienidamas žemes, Mindaugas įgijo daug priešų. Nuo valdžios nušalinti kunigaikščiai ėmė regsti sąmokslą. Prie jų prisijungė Livonijos ordinas. Kilus pavojui, Mindaugas su žmona, sūnumi bei giminaičiais nusprendė pasikrikštyti. Derybos dėl Mindaugo krikšto prasidėjo 1250 m. rudenį, o 1251 m. žiemos pabaigoje Mindaugas su savo dvariškiais priėmė Krikšto sakramentą. Lietuvą popiežius pripažino krikščioniška šalimi ir patvirtino jos valdovo teisėtumą. 1253m. liepos 6 d. mūrinėje Vilniaus katedroje Mindaugas iškilmingai pateptas šventaisiais aliejais ir vainikuotas Lietuvos karaliumi. Lietuva tapo Europos valdovų pripažinta karalyste.
• Netrukus Mindaugas gavo popiežiaus leidimą karūnuoti savo sūnų. Taip įtvirtino paveldimą karaliaus sostą. Valstybės reikalams tvarkyti įsteigė patarėjų tarybą, kurią sudarė sūnūs ir vyresnieji kunigaikščiai. Krikščionybei skleisti įkūrė pirmąją Lietuvos vystupiją. Nuolatinės sostinės Lietuvos karalius neturėjo. Kaip ir daugelis kitų šalių valdovų, jis vykdavo į pilį, kurioje buvo maisto ir pašaro. Metraščiuose minima Mindaugo pilis Voruta.
• Lietuvos palaimintasis Vitas. Manoma, jog šis dvasininkas galėjo dalyvauti Mindaugo krikšto bei karūnavimo apeigose. 1253 m. spalį paskirtas pirmuoju Lietuvos vyskupu. Kadangi pagoniškoje Lietuvoje jam sunkiai sekėsi platinti krikščionybę, po dviejų metų atsisakė tarnybos.
• XIII amžiuje susiklosčiusi geopolitinė padėtis diktavo neišvengiamų, gyvybiškai svarbių ir net nepopuliarių sprendimų seką, siekiant svarbiausio tikslo - išsaugoti Lietuvos valstybę, apginti ją nuo nesiliaujančių puldinėjimų, prisidengus stabmeldžių krikštijimo misija. Mindaugas aiškiai suvokė, kad Lietuvai toliau pasilikti paskutine pagoniška šalimi yra pražūtinga. Lietuva keletą šimtmečių priešinosi krikštijimui kardu ir stebino kaimynus atsparumu tokiems pasikartojantiems mėginimams. Antras ne mažiau svarbus klausimas – iš kur priimti krikštą: iš Rytų ar Vakarų?
• Vienuolis Kristijonas, rengdamas valdovą krikštui ir išsamiai aiškindamas krikščionių tikėjimo tiesas, natūraliu būdu atskleidė ne tik krikščioniškosios Europos valstybių tarpusavio ryšius, bet ir tuometinės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!