Mikroklimatologija ir mikroklimatas

Mikroklimatologija, pasak K.Kaušylos (1981), yra klimatologijos mokslo šaka, tirianti pažemio klimatų, t. y. šio oro sluoksnio reiškinius ir procesus bei jų vertikaliąją ir horizontaliąją kaitą. I.Golcberg (1967) mikroklimatą apibudina kaip nedidelės teritorijos klimatą, susidaranti dėl reljefo, augalijos, dirvožemio, vandens baseinų, pastatų ir kitų paklotinio paviršiaus įvairumų. S.Chromokas ir L.Mamontovas (1974) tvirtina, kad mikroklimatas yra landšafto facijos (kalvos, miško aikšteles, miesto, vandens baseino ir pan.) klimatas, priklausantis nuo paklotinio paviršiaus ir budingas tik pažemio oro sluoksniui. Vėliau S.Chromokas (1983) mikroklimatą apibudina kaip vietinio klimato ypatumus, kurie smarkiai kinta nedideliuose plotuose. Jis išskiria pievos, miško, stepes, daubos, ežero kranto ir kt. mikroklimatą. L.Smekalovos (1989) manymu, mikroklimatas – tai vietiniai klimato ypatumai, priklausantys nuo paklotinio paviršiaus ir ryškiai kintantys nedideliuose plotuose. Iš pateiktų apibrėžimų pirmiausia matyti, kad mikroklimatų įvairove priklauso nuo paklotinio paviršiaus savybių ir sandaros. Mikroklimatai vienas nuo kito skiriasi labai mažai, palyginti su makroklimatais, kuriuos lemia Saules radiacija, jos transformavimasis paklotiniame paviršiuje ir atmosferos bei okeanų cirkuliacija. Didžiausi skirtumai tarp mikroklimatų yra pažemio oro sluoksnyje (iki 2 m aukščio), kuris labai svarbus organinio ir neorganinio pasaulio raidai. Aukščiau negu 2 m skirtumai tarp mikroklimatų sumažėja, o keliolikos metrų aukštyje - visiškai išnyksta.
Mikroklimatai tiriami įvairiame aukštyje virs dirvos paviršiaus: nuo kelių centimetrų iki 2 m, dažniausiai 0,5 ir 1,5 m. Čia matuojami pažemio oro sluoksnio meteorologinių elementų vertikalieji gradientai, todėl šie tyrimai dar vadinami gradientiniais. Tam naudojamasi portatyviais prietaisais: aspiraciniais psichrometrais ir kaušiniais anemometrais, maksimumo, minimumo ir Savinovo (alkūniniais) termometrais, termoelektriniu piranometru, svarstykliniu sniegmačiu ir kitais. Mikroklimatiniai tyrimai gali būti maršrutiniai arba stacionarūs, tačiau trumpalaikiai (para, savaite, mėnuo). Jų tikslas - surasti, kiek skiriasi meteorologiniai elementai įvairiuose tiriamo mikroklimato punktuose ir palyginti juos su atramines meteorologinės stoties duomenimis.
Ryškiausi mikroklimato skirtumai būna raižytoje vietovėje, nes jie labiausiai priklauso nuo reljefo formų ir šlaitų ekspozicijos. Temperatūra labiau svyruoja reljefo įdubose, o kalvų viršūnėse -...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!