Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Skaidrės

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

(lenk. Mikołaj Krzysztof Radziwiłł (Sierotka);

1549 m. rugpjūčio 2 d. Čmieluve mirė 1616 m. vasario 28 d.

Nesvyžiuje )– Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas,

Abiejų Tautų Respublikos valstybės karinis veikėjas,

kartografas.

Šeima Žmona Elžbieta Eufemija Vyšnioviecka (Halaszka Eufemia Wiśniowiecka), vaikai Jonas Jurgis Radvila, Elžbieta Radvilaitė Tečinskienė, Albertas Vladislovas Radvila, Mikalojus Radvila (mirė mažas), Kristupas Mikalojus Radvila (1590–1607), Žygimantas Karolis Radvila, Kotryna Radvilaitė (1593–1600), Kristina Radvilaitė (1593–1599), Aleksandras Liudvikas Radvila.

Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio žmona Elžbieta Eufemija Vyšnioviecka

Tikėjimas Spėjama, kad tarp 1567–1575 metų M. K. Radvila Našlaitėlis atsisakė tėvų įdiegto kalvinizmo ir tapo kataliku. Manoma, kad tam įtakos turėjęs ir Romoje sutiktas jėzuitas Petras Skarga. Šis apsisprendimas nulėmęs M. K. Radvilos Našlaitėlio pasiryžimą aplankyti Šventąją Žemę. Kaip jis pats teigė, jaunystėje praradęs sveikatą kreipėsi į Dievą, melsdamas išgydyti kūną ir sielą, pasižadėdamas savo išpažinties klausytojui: „…jei Dievo gerumas grąžins man pirmykštę sveikatą, aplankysiu Šventąjį Viešpaties karstą, nenurodydamas šios kelionės laiko…“

Mokslai, karjera ir veikla 1563–1567 m. studijavo geografiją ir mediciną

Leipcige, vėliau Romoje ir Paryžiuje.

1585 m. iš dalies atnaujino giminės pilį Šidlavoje, o 1591 m. miesteliui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Nesvyžiuje įrengė fortifikacinius įtvirtinimus, aprūpino tvirtovę pabūklais, pastatė Nesvyžiaus pilį, Nesvyžiaus kolegiją (1599 m.); statė kelius ir ligonines. Išplėtojo filantropinę veiklą, rėmė neturtingus studentus.

Kaip jis gavo savo pravardę?

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis vaikystėje augo protestantiškoje tėvo Mikalojaus Radvilos Juodojo aplinkoje. Kalbama, kad savo pravardę vaikystėje buvo gavęs iš valdovo Žygimanto Augusto, kuris, kartą pamatęs verkiantį paliktą vaiką, pavadinęs jį „vargšu našlaitėliu“… Sulaukęs keturiolikos M. K. Radvila Našlaitėlis išvyko studijuoti į užsienį, tačiau, po dviejų metų mirus tėvui, jam teko grįžti namo rūpintis palikimu ir jaunesniaisiais broliais bei seserimis. Vėliau jis keliavo po Prancūziją, Italiją, dalyvavo karinėse LDK operacijose Livonijoje. 1569 m. Žygimantas Augustas M. K. Radvilai Našlaitėliui suteikė didžiojo kunigaikščio rūmų maršalo urėdą, ir taip prasidėjo politinė jaunuolio karjera. 1578 m. M. K. Radvila Našlaitėlis tapo Lietuvos didžiuoju maršalu, 1590–1604 buvo Trakų vaivada, nuo 1604 m.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!