Metalų savybių nustatymas ir tempimo bandymas

Laboratorinis darbas Nr. 1 Metalų savybių nustatymas. Tempimo bandymas 1. Įvadas Metalinių konstrukcijų ir jų elementų bei detalių stiprumo, pastovumo ir standumo neįmanoma apskaičiuoti, jei nežinomos naudojimamo metalo mechaninės savybės, kurias galima nustatyti tik eksperimentiškai. Mechaninės metalų savybės yra nustatomos naudojant standartinius bandinius ir bandymo metodikas. Statiškai apdorojus bandymų rezultatus gaunamos charakteristinės metalų stiprio reikšmės. Tempimo bandymai plačiai naudojami metalų mechanininėms savybėms nustatyti. Metalų tempimo bandymas aplinkos temperatūroje atliekamas pagal LST EN ISO 6892-1 [10]. Tempiamosioms savybėms nustatyti paprastai naudojami ilgi ir siauri banduniai, taip užtikrinant vienaašį įtempių buvį. Svarbiausias parametras, kurį reikia kontroliuoti bandymo metu, yra deformavimo arba apkrovimo greitis, priklausantis nuo to, koks rdiklis bus nustatomas. 2. Darbo tikslas 1. Susipažinti su plieno tempimo bandymo pagal LST EN ISO 6892-1 [10] metodika. 2. Nustatyti metalo tamprumo modulį, tempiamuosius stiprius pagal takumo ir stiprumo ribas bei santykinį liekamajį pailgėjimą po trūkimo. 3. Apskaičiuoti metalo stiprių charakteristines reikšmes. 3. Bandymui reikalinga įranga ir matavimo priemonės • Programiškai valdoma tempimo mašina, kurios galia 200 kN, o matavimo tikslumas ± 1 %; • Ekstenzometras 1 ar 2 klasės (pagal LST EN ISO 9513); • Slankmatis, kurio padalos vertė 0,05 mm; • Kompiuteris su prgramine įranga tempimo diagramoms braižyti ir bandymo rezultatams apdoroti. 4. Žymenys Žymuo Žymenys LST EN 10002-1 Matavimo vienetas Pavadinimas Formulė b b mm Plokščiojo bandinio lygiagrečios dalies plotis arba bandinio, išpjauto iš vamzdžio, vidutinis plotis ar juostos plotis - d d mm Bandinio skersmuo t t mm Plokščiojo bandinio ar vamzdžio sienutės storis - A0 S0 mm2 Tikrasis lygiagrečiosios dalies skerspjūvio plotas apskrito bandinio L0 L0 mm Pradinis skaičiuojamasis ilgis (matavimo bazė) - Lc Lc mm Lygiagretusis ilgis - Le Le mm Ekstenzometro bazės ilgis - Lt Lt mm Viso bandinio ilgis mm Bandinio ilgio pokytis L0+ mm Pailgėjimas, esant didžiausiai jėgai Fm, nustatomas ekstenzometru - Lu Lu mm Matavimo bazės ilgis nutraukus bandinį - F F N Jėga - FeH FeH N Jėga ties viršutine takumo riba - FeL FeL N Jėga ties apatine takumo riba - Ff Ff N Jėga suirimo metu - Fp0,2 Fp0,2 N Jėga ties sąlygine takumo riba, atitinkanti 0,2% liekamųjų deformacijų, nustatoma grafiškai - Fp Fp N Jėga ties proporcingumo riba - Fm Fm N Didžiausia jėga f R Mpa (N/mm2) Stipris F/A0 feH ReH Mpa (N/mm2) Viršutinė takumo riba FeH/A0 feL ReL Mpa (N/mm2) Žemutinė takumo riba FeL/A0 fp(fp0,2) Rp(Rp0,2) Mpa (N/mm2) Sąlyginė takumo riba Fp0,2/A0 fm Rm Mpa (N/mm2) Stiprumo riba Fm/A0 A % Santykinis liekamasis pailgėjimas po trūkio Ag % Santykinis liekamasi pailgėjimas, veikiant jėgai Fm, nustatomas grafiškai - Agt % Santykinis bendrasis pailgėjimas, veikiant jėgai Fm At % Santykinis bendrasis pailgėjimas suirimo metu, nustatomas grafiškai - E E Mpa (N/mm2) Tamprumo modulis fy - Mpa (N/mm2) Charakteristinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stirpris pagal takumo ribą - fu - Mpa (N/mm2) Charakteristinis tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis plieno stirpris pagal stiprumo ribą - Mpa (N/mm2) Inžineriniai įtempiai F/A0 Mpa (N/mm2) Įtempiai suirimo metu Ff/A0 - Mpa (N/mm2) Tikrieji įtempiai mm/mm Deformacija (inžinerinė deformacija) - mm/mm Tikroji deformacija žr. 5 skyrių - MPa s-1 Apkrovimo greitis - - s-1 Deformavimo greitis 5. Teorinė dalis Tempimo bandymo metu braižoma apkrovos ir pailgėjimo kreivė. Tempimo diagramos braižymas, atliekant metalų bandymus tempiant, yra labai svarbus, nes parodo priklausomybę tarp bandinį veikiančios jėgos ir jo pailgėjimo. Pagal jėgos ir jo pailgėjimo kreivę nubraižoma įtempių ir deformacijų kreivė. Įtempių ir deformacijų kreivė atitinka apkrovos ir pailgėjimo kreivę, nes įtempis yra proporcingas jėgai, o deformacija – pailgėjimui. Pagal kreivę nustatomas tamprumo modulis, pailgėjimas, stiprių reikšmės (1.1 pav.). Žymeniu H pažymėta zona (1.2 pav), kurioje galioja Huko dėsnis. Proporcingumo ribą žymintis taškas yra. Pailgėjimas šioje zonoje nežymus ir proporcingas apkrovai. Apkrovos F dydis, iki kurios galioja Huko dėsnis, priklauso nuo bandinio matmenų ir medžiagos fizikinių savybių. Diagramos dalis T vadinama takumo aikštelė gali neišryškėti, o kreivė tuomet atrodo, kaip pavaizduota 1.2 b paveiksle. Tokia kreivė būdinga stipriesiems legiruotiesiems plienams, aliuminiui. Pasibaigus takumo aikštelei T arba viršijus , prasideda sustiprėjimo zona. Čia bandinio pailgėjimą lydi apkrovos augimas, tačiau daug mažesnis nei tampriojoje zonoje. Sustiprėjimo zonoje pradeda ryškėti būsimo suirimo vieta – formuojasi kaklelis (1,4 pav.). Bandiniui tįstant, kaklelis vis labiau ryškėja. Kada santykinis skerspjūvio sumažėjimas susilygina su santykiniu įtempių prieaugiu, jėga F pasiekia didžiausią reikšmę. Tolesnis bandinio pailgėjimas vyksta mažėjant jėgai, nors vidutiniai įtempiai susiformavusio kaklelio skerspjūvyje didėja. Bandinio pailgėjimas šiuo atveju yra vietinio pobūdžio ir vadinamas vietiniu takumu. Pagal bandymo metu gautą apkrovos – pailgėjimo kreivę nubraižyta įtempių – deformacijų kreivė nevisiškai atspindi tikruosius įtempius bandinio skerspjūvyje, nes nustatant įtempius įvertinamas pradinis bandinio skerspjūvio plotas, o ne faktinis. Įtempių – deformacijų kreivė, nubraižyta įvertinus bandinio skerspjūvio ploto sumažėjimą, vadinama tikrąja (1.2 pav.). Tikrieji įtempiai – tai veikiančios jėgos Fi ir momentinio skerspjūvio ploto Ai (veikiant jėgai Fi) santykis: Kadangi tikruosius įtempius nustatyti bandymo metu yra gana sudėtinga, tikrieji įtempiai gali būti susieti su inžineriniais įtempiais. Tikruosius ir inžinerinius įtempus susieti įmanoma tik priėmus prielaidą, kad bandinio tūris bandiniui deformuojantis, ypač plastiškai (tampriojoje zonoje bandinio tūrio pokytis labai mažas ir jis nevertinamas) išlieka nepakitęs. Tūrio pokytis bandiniui plastiškai deformuojantis yra nežymus, nes metalų struktūra labai tanki (atomai labai arti vienas kito), todėl ją suspausti dar labiau yra sudėtinga. Tūrio pastovumą, bandiniui deformuojantis, galima pagrįsti ir masės bei tankio pastovumu [20]. Jei tūris yra pastovus tai , čia Li=L0-. Tuomet tikrieji įtempiai: . Tikrosios deformacijos apskaičiuojamos pagal formulę: . Tarp tikrųjų deformacijų ir inžinierinių egzistuoja toks ryšys: . Pagal (1.5) formulę apskaičiuotos tikrosios deformacijos rodo deformacijų padidėjimą, o pilnoji bandinio deformacija bus lygi inžinerinių ir tikrųjų deformacijų sumai. Forulėmis (1.3) – (1.4) apskaičiuotos reikšmės galioja tik pasiekus stiprumo ribą, o iki šios ribos įtempiai ir deformacijos skaičiuojamos įvertinant faktinį skerspjūvio plotą ir matavimo bazės ilgio pokytį [25]. Tikroji įtempių ir deformacijų kreivė visuomet yra aukščiau gautos bandymų metu (1.2 pav). Pradinėje stadijoje abi kreivės praktiškai sutampa. Žymus nesutapimas ryškėja peržengus stiprumo ribą. Kadangi projektuojant statybines konstrukcijas įtempiai neturi viršyti takumo ribos, tikroji įtempių ir deformacijų kreivė dažniausia naudojama dviejų mežiagos parametrų – sukietėjimo laipsniui ir stiprumo koeficientui nustatyti. Šios reikšmės reikalingos medžiagos šaltajam formavimo būdui nustatyti. Padidėjusio plieno stiprumo ir kietumo zonos yra šaltai formuotų virintinių kvadratinio ir stačiakampio skerspjūvio profiliuočių lenkimo vietose, todėl, nustatant šių profiliuočių plieno stiprį, bandiniai išpjaunami iš sienutės lygiosios dalies, kurios plieno mechaninės charakteristikos nepakitusios. Apie bandomojo metalo plastiškumą ar trapumą galima daug pasakyti ir pagal bandinio suirimo pobūdį. Statybiniams metalams būdingi du suirimo atvejai pavaizduoti 1.3 paveiksle. Plastiškai suyra daugelis metalų, bandomų normaliomis sąlygomis. Plastiškajį suirimą lydi plastinės deformacijos prieš atsiveriant plyšiui (1.4 pav.). Pirmoji bandinio irimo stadija – kaklelio formavimasis (1.4 a pav.), vėliau kaklelio skerspjūvyje atsiranda kavernos (1.4 b pav.), kurios, veikiant apkrovai, didėja ir apsijungusios sudaro plyšį (1.4 c pav.). Atsivėrus plyšiui, jis didėja įtempių veikimo kryptymi (1.4 d pav.). Prieš suirimą neplyšusiame metale šlyties įtempiai, sudarantys apie 45° kampą į bandinio išilginę ašį, pasiekia kritinę reikšmę ir bandinys nutrūksta (1.4 e pav.). Trapusis suirimas būdingas anglingiems, termiškai apdorotiems -grūdintiems plienams bei plienams, bandomiems žemose temperatūrose. Trapiai yrančios medžiagos mažai deformuojasi, plyšys atsiveria staiga ir vystosi statmena apkrovai kryptimi. Plyšys vystosi staigiai net nedidėjant apkrovai. Siekiant išvengti trapiojo plieninių konstrukcijų ir jų elementų irimo, Eurokodas 3 [21] apriboja statybinėms konstrukcijoms naudojamo plieno žemiausią plastiškumo ribą ir santykinį liekamąjį pailgėjimą po trūkio . Mažiausia plastiškumo riba nustatoma santykiu , o liekamasis pailgėjimas po trūkio turi būti ne mažesnis kaip 15%, kai bandinio pradinis skaičiuojamasis (matavimo bazės) ilgis L0 lygus . 6. Bandinių forma ir matmenys Bandiniai gali būti stačiakampio, kvadratinio, apvalaus ar kitokio skespjūvio. Bandiniai, kurių pradinis skaičiuojamasis (matavimo bazės) ilgis L0 sisijęs su skerspjūvio plotu ir lygus , vadinami proporcingaisiais bandiniais. Standartinė proporcingumo koeficiento reikšmė yra 5,65. Neproporcingųjų bandinių skaičiuojamasis ilgis L0 imamas nepriklausomai nuo bandinio skerspjūvio ploto A0. Skaičiuojamasis (matavimo bazės) ilgis L0 turi būti ne mažesnis kaip 20 mm. Jei dėl nedidelių bandinio skerspjūvio matmenų šis reikalavimas negali būti užtikrintas, reikia imti didesnę proporcingumo koeficiento k reikšmę (didžiausia galima lygi 11,3), arba naudoti neproporcinguosius bandinius. Neproporcingieji bandiniai naudotini, jei neįmanoma pagaminti proporcingųjų bandinių. Pagal paruošimo būdą bandomieji pavyzdžiai gali būti mechaniškai apdirbti ir mechaniškai neapdirbti. Mechaniškai neapdirbtu laikomas bandinys, kurio lygiagrečiojo ilgio dalyje yra neapdirbtas ruožas arba visas bandinys neapdirbtas. Mechaniškai neapdirbtų bandinių ilgis turi būti toks, kad tilptų deformacijų matuoklis (ekstenzometras). Bandinių išpjovimo iš plieninių valcuotųjų profiliuočių vietos parodytos 1.6 paveiksle, o apvalių, keturkampių ir kitokio skerspjūvio strypų bei tuščiavidurių statybinių profiliuočių – LST EN 377 [3]. Bandiniai turi būti apdirbami tokiomis priemonėmis ir būdais, kad nepakistų medžiagos mechaninės savybės. 6.1 Bandiniai iš lakštų, ploščių, juostų, kurių storis 0,1 – 3 mm [10] Bandinių iš lakštų, plokščių ir juostų, kurių storis 0,1 – 3 mm, matmenys pateikti 1.1 lentelėje. Bandinio tvirtinimo galų plotis turi būti nuo 20 iki 40 mm. Pradinis skespjūvio plotas apskaičiuojamas pagal išmatuotus bandinio matmenis ± 2% tikslumu. 1.1 lentelė. Bandinių, kurių storis 0,1 – 3 mm, matmenys Plotis, mm L0, mm Lygiagretusis ilgis Lc, mm Proporcingumo koeficientas k Spindulys R, mm Atstumas tarp girbtų, mm Proporcingieji bandiniai 20 ; L0+b/21) 5,65 ≥20 - ≤202) 503) L0+b/21) - L0+3b Neproporcingieji bandiniai 12,5±1 50 75 - ≥20 87,5 20±1 80 120 - 140 Pastabos: 1) Jei yra pakankamai medžiagos, ilgis Lc turi būti nemažesnis kaip . 2) Jei gaminio plotis yra ≤20 mm, bandinio plotis gali būti tokio paties pločio. 3) Išskyrus atvejus, kai ilgis L0 numatytas gaminio standarte. 6.2 Bandiniai iš vielos ar strypų, kurių skersmuo ar storis ≤ 4mm [10] Pradinis skaičiuojamasis ilgis (matavimo bazė) L0 turi būti: • 100±1, o atstumas tarp griebtų L0+50. t.y. 150 mm; • 200±2, atstumas tarp griebtų L0+50. t.y. 250 mm; Jei santykinis pailgėjimas po nutraukimo nenustatomas, atstumas tarp griebtų gali būti > 50mm. Pradinis skerspjūvio plotas apskaičiuojamas ± 1 % tikslumu. Apvalaus skerspjūvio bandinių pradinis skerspjūvio plotas apskaičiuojamas pagal dviejų tarpusavyje statmenų matavimų aritmetinį vidurkį. Pradinis skerspjūvio plotas gali būti nustatomas sveriant žinomo ilgio ir tankio bandinį. 6.3 Bandiniai iš lakštų ir plokščių, kurių storis ≥ 3 mm, bei vielos ir strypų, kurių skersmuo ar storis ≥ 4 mm [10] Stačiakampių bandinių skepsjūvio pločio ir storio santykis negali viršyti santykiu 8:1. Apvalaus skerspjūvio bandinio skersmuo lygiagrečiojo ilgio dalyje turi būti ne mažesnis kaip 4 mm. Užapvalinimo spindulys turi sklandžiai pereiti iš darbinės i bandinio dalies į užspaudimą giebtuose ir turi būti ne mažesnis nei 0,75d cilindirniams bandinias, (d lygiagrečiosios dalies skersmuo) ir ne mažesnis nei 12 mm stačiakampio skerspjūvio formos bandiniams. Mechaniškai apdirbtų bandinių lygiagretusis ilgis Lc turi būti ne mažesnis kaip: • apvalaus skespjūvio bandiniams – ; • stačiakampio, kvadratinio ir kitokio briaunuoto skespjūvio bandiniams - . Ginčytinais atvejais, kai yra pakankamas medžiagos kiekis, bandinių ilgis turi būti , arba . 1.2 lentelė. Bandinių, kurių storis ≥ 3 mm, bei vielos ir strypų kurių skesrsmuo ar storis ≥ 4 mm, matmenys Plotis b arba skersmuo d, mm L0, mm Lygiagretusis ilgis Lc, mm Proporcingumo koeficientas k Spindulys R, mm Visas bandinio ilgis, mm Proporcingieji bandiniai 5 ; ≥28 5,65 - ≥0,75d Pagal bandymo mašinos griebtus. Paprastai , arba 4d 10 ≥55 20 ≥100 Neproporcingieji bandiniai2) 20 80 ≥901) - ≥12 300 25 200 ≥2251) - 450 40 200 ≥2251) - 450 Pastabos: 1) Lygiagretusis ilgis negali būti trumpesnis kaip. 2) Neproporcingieji bandiniai gali būti naudojami, jei tai numatyta gaminio standarte. 7. Bandymo ir skaičiavimo metodika 7.1. Bandymo aplinka ir apkrovimo greitis Bandymai atliekami kambario (23±5) °C temperatūroje. Bandant turi būti nustatomi tokie bandymo greičiai: 1. Nustatant viršutinę takumo ribą feH, apkrovimo greitis neturi būti didesnis kaip (2 – 20) Mpa s-1, kai metalo tamprumo modulis EVmax, tuomet fmax ar fmin reikšmė yra nesuderinama su normaliuoju skirstiniu ir ją galima laikyti grubia klaida, kurią reikia atmesti. Kitu atveju smarkiai išsiskirianti Vi reikšmė yra statistinio išsibarstymo pasekmė ir nėra pagrindo šią reikšmę atmesti. 1.3 lentelė. Vmax reikšmės, esant skirtingiems imties dydžiams m ir skirtingiems reikšmingumo lygmenims [25] m 3 1,41 1,41 1,41 4 1,64 1,69 1,72 5 1,79 1,87 1,96 6 1,89 2,00 2,13 7 1,97 2,09 2,26 8 2,04 2,17 2,37 9 2,10 2,24 2,46 10 2,15 2,29 2,54 11 2,19 2,34 2,61 12 2,23 2,39 2,66 13 2,26 2,43 2,71 14 2,30 2,46 2,76 15 2,33 2,49 2,80 16 2,35 2,52 2,84 17 2,38 2,55 2,87 18 2,40 2,58 2,90 19 2,43 2,60 2,93 20 2,45 2,62 2,96 Jei atmesta bent viena imties reikšmė, turi būti iš naujo apskaičiuojami čia minėtieji statistiniai rodikliai. Charakteringasis medžiagos stipris apskaičiuojamas taip: . 1.4 lentelė. tm(1-0,05/2) kvantilių reikšmės m 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 tm(1-0,05/2) 4,30 3,18 2,78 2,57 2,45 2,36 2,31 2,26 2,23 2,20 2,18 2,16 2,14 7.6. Metalo markės nustatymas Plieno markei nustatyti pagal statistiškai gautas charakteristines stiprių reikšmes reikia žinoti, iš kokio skerspjūvio elemento buvo išpjauti bandiniai ir kurioje šalyje pagamintas plienas. Gaminiams, pagamintiems Europos sąjungos (ES) šalyse, taikomi plieno standartai: • karštai valcuotiesiems konstrukcinio plieno gaminiams (strypams, lakštams, loviams, kampuočiams, dvitėjams), išskyrus vamzdinio skerspjūvio profiliuočius, - LST EN 10025-2 [11], LST EN 10025-3 [12], LST EN 10025-4 [13], LST EN 10025-5 [14]; • karštuoju būdu pagamintiems tuščiaviduriams statybiniams profiliuočiams, atitinkantiems LST EN 10210-1 [5], plieno markės parenkamos iš LST EN 10210-2 [16]; • šaltai formuotiems virintiniams tuščiaviduriams ( apvalaus, kvadratinio ir stačiakampio skerspjūvio) staybiniams profiliuočiams, atitinkantiems LST EN 10219-1 [17] reikalavimus, - LST EN 10219-2 [18]. Plieno stiprius atitinkačias plieno markes čia minėtiesiems gaminiams galima rasti LST EN 1993-1-1:2005 [2] Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-1 dalis. Bendrosios ir pastatų taisyklės 3.1 lentelėje. Jei plieno gaminys pagamintas kitose šalyse, plieno markės reikia ieškoti šalies gamintojo standartuose. Aliuminio ir jo lydinių markei nustatyti taip pat reikia žinoti elemento, iš kurio buvo išpjauti bandiniai, skerspjūvio formą bei formavimo būdą (šaltai trauktas, presuotas ir pan.) bei šalį gamintoją. Aliuminių lakštų, profiliuočių ir kt. Gaminių, pagamintų ES šalyse, aliuminio ir jo lydinių markės nustatomos iš: • lakštų, juostų ir plokščių – LST EN 485-2 [4]; • kaltinių – LST EN 586-2 [5]; • šaltai trauktų strypų/luitų, vamzdžių ir profilių - LST EN 754-2 [6]; • presuotų strypų/luitų, vamzdžių ir profilių – LST EN 755-2 [7]; • aukštadažne indukcine srove (AD) suvirintų vamzdžių – LST EN 1592-2 [8]. 1. Galima pasinaudoti LST EN 1999-1-1:2007 Eurokodas 9. Aliuminių konstrukcijų projektavimas, 1-1 dalis. Bendrosios konstrukcijų taisyklės. [1] 3.1 – 3.2 – 9 lentelėmis. 8. Darbo eiga 1. Išmatuojami bandinių skerspjūvio matmenys (plotis ir storis), o jei bandiniai apskritos skerspjūvio – skersmuo (dviejomis tarpusavyje statmenomis kryptimis). 2. Apskaičiuojami bandinių skerspjūvio plotai A0. Apskritimo skerspjūvio bandinių plotas A0 apskaičiuojamas pagal dviejomis kryptimis nustatytų skersmenų vidurkį. 3. Nustatomas pradinis skaičiuojamasis ilgis L0 (matavimo bazė) žr. 6 skyrių. 4. Pradiniai duomenys surašomi į 1.5 lentelę. 5. Ant bandinių pažymimas skaičiuojamasis ilgis L0 ir padalijamas į lygias dalis po 5 – 10 mm. Žymenys turi būti brėžiami taip, kad neturėtų įtakos bandinio stipriui. 6. Bandinys įstatomas į griebtus ir centruojamas, kad jėga būtų suteikiama kiek įmanoma mažesniu ekscentricitetu. 7. Bandinys bandomas iki nutrūkimo ir braižoma apkrovos ir pailgėjimo kreivė. 8. Nustatomi dydžiai FeH, FeL, Fp0,2, Fm ir/ar kiti, atsižvelgiant į darbo užduotį. 9. Nubraižoma įtempių ir deformacijų kreivė. 10. Apskaičiuojami arba grafiškai nustatomi nurodyti charakteristiniai stipriai. 11. Apskaičiuojamos santykinių pailgėjimų reikšmės. 12. Apskaičiuojami tikrieji įtempiai ir tikrosios deformacijos suirimo metu. 13. Statistiškai apdorojus bandymo rezultatus, nustatomos charakteristinės metalo stiprių reikšmės. 14. Bandymo ir skaičiavimų rezultatai surašomi į 1.6 lentelę. 15. Nustatoma metalo markė, suformuluojamos darbo išvados. 1.5 lentelė. Pradiniai bandinių matmenys. Bandinys Skerspjūvio matmenys, mm Matavimo bazės ilgis L0, mm Skerspjūvio plotas A0, mm2 Plotis b arba skersmuo d1, mm Storis t arba skersmuo statmena kryptimi d2, mm 1. 35.10 5.74 80.0 201.474 2. 35.02 5.88 80.0 205.918 3. 34.88 5.83 80.0 203.350 Apkrovų ir pailgėjimo kreivės. Įtempių ir deformacijų kreivės: Bandymų metu stipriai neišryškėjo FeH ir FeL skirtumai, reikšmes priimame vienodas: Bandymų metu stipriai neišryškėjo feH ir feL skirtumai, reikšmes priimame vienodas: Santykinių pailgėjimų reikšmės: Apskaičiuojami tikrieji įtempiai ir tikrosios deformacijos irimo metu: Statistinis bandymo rezultatų apdorojimas Vidutinis aritmetinis stipris pagal takumo ribą: Standartinis nuokrypis: Patikrinu, ar nėra grubių bandymo klaidų pagal didžiausią reikšmę: Reikšmė gauta lygi kritinei reikšmei, jos neviršija, tad priimame, jog bandymas atliktas teisingai, tačiau tikslumą ateityje patartina didinti. Charakteringas plieno stipris pagal takumo ribą: Vidutinis aritmetinis stipris pagal stiprumo ribą: Standartinis nuokrypis: Patikrinu, ar nėra grubių bandymo klaidų pagal didžiausią reikšmę: Reikšmė gauta lygi kritinei reikšmei, jos neviršija, tad priimame, jog bandymas atliktas teisingai, tačiau tikslumą ateityje patartina didinti. Charakteringas plieno stipris pagal takumo ribą: Metalo markės nustatymas Iš LST EN 1993-1-1:2005 Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-1 dalis. Bendrosios ir pastatų taisyklės, 3.1 lentelės, pagal gautus plieno stiprius surandu, kuriai plieno markei priklauso tirti bandiniai: Plienas su tokiais stipriais priklauso S275 plieno markei. 1.6 Lentelė. Bandymų rezultatai Bandinys 1 2 3 FeH=FeL≈Fp,0.2 94.3 kN 87.4 kN 85.5 kN Fm 117.5 kN 111.6 kN 109.5 kN 468300 kPa 424400 kPa 420500 kPa fm 583200 kPa 542000 kPa 538500 kPa ɛg 0.161873 0.173169 0.184971 ɛgt 0.161877 0.173178 0.148981 ɛ% 0.262759 0.261791 0.262215 E 210 GPa 210 GPa 210 GPa σT 7088 kPa 6679 kPa 6660 kPa ɛT 0.233 0.233 0.233 Statistinis rezultatų įvertinimas 437700 kPa s 265 fy 328500 kPa = 328.5 N/mm2 554600 kPa s 249 fu 451900 kPa = 451.9 N/mm2 Metalo markė – S275 Standartas – EN 10025-2 Naudota literatūra: 1. G. Šaučiuvėnas, A. Šapalas, „Metalinės konstrukcijos. Laboratorinių darbų metodikos nurodymai“, Vilnius, „Technika“, 2010 2. LST EN 1993-1-1+AC , Eurokodas 3. Plieninių konstrukcijų projektavimas. 1-1 dalis. Bendrosios ir pastatų taisyklės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!