Koroziją tai fizikinė ir cheminė metalo sąveiką su aplinka, dėl kurios metalas ar lydinys praranda savo metališkąsias savybes, tampa oksidais, druskomis. Korozijos greitis priklauso nuo elektrocheminės įtampų eilės(1). Yra sukurtu ir taikomų daugybė apsaugos nuo korozijos priemonių, tačiau kadangi koroziją lemia gamtos dėsniai jos veikimo visiškai sustabdyti neįmanoma, apsaugos leidžia sumažinti nuo 10% iki 15% korozijos patiriamų nuostolių. Tiek tiesioginiai ir šalutiniai nuostoliai kasmet vis labiau auga, skaičiuojama dabartinė žala tūkstančiais milijardų.
2.KOROZIJA.
2. pav. Korozijos būdai.
Korozija pagal atsiradimo priežastis skirstoma į cheminę koroziją ir elektrocheminę.
2.1. CHEMINĖ KOROZIJA.
Cheminė korozija vyksta nelaidžiose elektros srovei aplinkos veikiamo metalo oksidacija. Cheminė korozija skirstoma i dujinę ir koroziją neelektrolitų tirpaluose.
2.2.DUJINĖ KOROZIJA.
Tai dažniausiai vykstanti aukštoje temperatūroje, metalų irimas dėl sausųjų dujų ant metalo susidaro oksido plėvelė, tai kurie metalai sugeba pasidengti plona, tankia ir patvaria plėvele, kuri veikia kaip apsauginis sluoksnis ir taip leidžia metalui toliau neirti. Tokie metalai kaip Ni, Cr, Cu kuriu plėvelės plotis yra iki 40nm tokie ploni sluoksniai, nei keičia išvaizda nei duoda kokių gerų savybių, o kitų medžiagų, kaip Mg, Al, Pb plėvelės yra daug storesnės, kurios siekia net iki 500nm, tokie metalai įgauna jų oksidų spalvą. Bet oksido plėvelės storis nėra galutinis matavimo vienetas su kuriuo galimą pasakyti ar medžiaga yra atspari korozijai, pavyzdžiui paėmus geležį, jo oksidų plėvelė yra akyta ir dėl to ji lieka neapsaugota nuo korozijos, todėl tokios medžiagos, kaip skardinės aplinkoje nesuyra vamzdžiams ar laidams iš aliuminio nereikia papildomos apsaugos nuo korozijos.
Oksidai neleidžia deguoniui prieiti prie metalo, bet kartu, būdami hogroskopiški, sugeria iš aplinkos drėgmę. Ir visgi tik vientisa oksido plėvelė gali apsaugoti nuo tolimesnės korozijos. Ore esančios sieros (IV) oksido, anglies (IV) oksido, halogenų bei rūgščių priemaišos taip pat spartina metalų oksidaciją. Dėl sąveikos su šiomis dujomis metalo paviršiuje susidaro sulfatai, sulfidai, karbonatai ir kt.
2.3 NEELEKTROLITO TIRPALAS.
Taigi tirpalas, kuris nedisocijuoja į jonus yra nelaidus elektros srovei....
Šį darbą sudaro 1591 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!