Meno istorija, epochos

Dailė glaudžiai siejosi su egiptiečių pasaulėžiūra. Menas beveik visuomet tarnavo pomirtinio gyvenimo ir faraono kultui.
Laiko atžvilgiu senojo Egipto menas skirstomas į Ankstyvąją, Viduriniąją ir Naująją karalystes.
Ankstyvoji Egipto karalystė. Susiformuoja pagr. meno kanonai, kurių buvo laikomasi ir vėlesniais laikais.
Vidurinioji Egipto karalystė. Menas pasiekė aukštą suklestėjimo laipsnį.
Naujoji Egipto karalystė. Pasižymėjo didelėmis statybomis dėl karų laimėjimų.
Archit. buvo pagr. meno šaka. Pagal paskirtį architektūra buvo trejopa: gyvenamieji namai, kapai ir šventyklos. Keturkampiai gyven. namai iš nedegtų molio plytų iki mūsų dienų neišliko. Faraonų ir diduomenės kapai – mastabos – iš pradžių turėjo 3 patalpas: aukojimo apeigoms, mirusiojo palaikams ir mirusiojo antrininkui – jo „Ka“, vėliau plėtėsi. Faraonai statėsi be galo dideles piramides.
Architektūroje ryškios dvi kryptys: provincijų diduomenė savo valdose vykdo statybą, kurioje ryškūs vietos bruožai, o valdovų architektūroje buvo laikomasi senųjų principų. Faraonai statė piramides, tačiau mažesnes negu Anktyv. Karalyst.
Svarbiausiais pastatais tapo sudėtingo plano šventyklos su sfinksų alėjomis, kiemais, puošiamais kolonomis, dengtomis kolonų salėmis. Kadangi skliauto mūrijimo technika dar nebuvo žinoma, akmens statiniams reikėjo daugybės atramų. Todėl šventyklų dengtose kolonų salėse kolonos, kurios priminė augalų stiebus, stovėjo kaip tankus miškas.
SKULPTŪRA
Skulptūrą sąlygojo architektūros ir religijos reikalavimai. Medžiaga turėjo būti patvari, nebijanti laiko: raud. ir juod. granitas, dioritas. Akmens kietumas turėjo išsaugoti garbingą mirusiojo vardą. Iš medžio ir kalkakmenio buvo daromos statulos mažiau svarbiems asmenims. Skulptūros stilius išliko per visą Senojo Egipto gyvavimo laikotarpį. Buvo svarbu teisingai pavaizduoti realybę: žmonės aprengti savo laiko rūbais, su būdingais papuošalais, panašiais veido bruožais. Tačiau svarbiausias stiliaus reikalavimas – amžinybės ir didybės perteikimas. Atskiros kūno dalys turėjo tam tikrą pastovią padėtį. Veide atsispindėjo esmingiausia bruožai, o žvilgsnis buvo nukreiptas į begalybę. Kūnas vaizduojamas amžinai jaunas, laiko nepaliestas.
Skulptūroje faraonai, norėdami save iškelti, statėsi statulas ne tik kapų šventyklose, bet ir už jų sienų.
Įsigali minkštas stilius, kuriame mažiau aštrių linijų, o formos nepastebimai persilieja viena į kitą. Veido bruožai individualizuojami, iškeliant pagr....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!