Medžiagų atsparumo matavimai

Projektuojant įvairius inžinerinius statinius nustatomi atskirų konstrukcijų elementų matmenys. Tai atliekama atitinkamų skaičiavimų metu, kurių tikslas - parinkti tokius matmenis, kad elementas kartu su visa konstrukcija, o galutinai - ir visas statinys būtų stiprus, standus, stabilus, ekonomiškas bei ilgai ir patikimai naudojamas. Iš jų pagrindinis – medžiagų atsparumas (konstrukcijų elementų mechanika). Šis dalykas plačiai taikomas inžinerinėje praktikoje.
Eksperimentinius stiprumo tyrimo pagrindus padėjo didysis Leonardas da Vinčis. Jis tyre tempiamuosius strypus, kolonas, apraše stabilumo įtaka kolonos stiprumui, atliko dviaatramių ir gembinių sijų lenkimo eksperimentus. Pirmieji yrimai nebuvo labai sėkmingi. kai kurios išvados neatitiko tikroves, rezultatai nebuvo publikuoti ir didesnes įtakos stiprumo mokslo pažangai neturėjo. Pirmuoju mokslininku, kuris pradėjo tyrinėti konstrukcijų stiprumo klausimus, laikytinas Galilco Galilėjus. Ji pelnytai galima laikyti medžiagų atsparumo pradininku. Mokslininkas labai plačiai nagrinėjo tuo metu dar visiškai neišspręstus klausimus. Vienas statybos atvejis jį ypač sudomino. Kai statykloje buvo nuspręsta pastatyti dvigubai didesnę galera, statytojai ši uždavinį išsprendė paprastai visas detales padidino dvigubai. Jų nuostabai galera sulūžo be ypatingos priežasties. Mokslininkas padare teisingą išvadą, kad konstrukcijos matmenų padidinimas jos stiprumo tiek pat kartų nepadidina, ir dabar šis reiškinys žinomas kaip mastelio faktorius. 1638 m. paskelbtame veikale jis nagrinėjo sijos lenkimą ir virves tempimą. Šiais laikais taip įprastas faktas apie sijos ienoje pusėje tempiamus ir priešingoje pusėje gniuždomus sluoksnius buvo įrodytas tik 1713 m. Tai padarė prancūzų mokslininkas A. Paranas.
Šioje mokslo srityje daug dirbo R. Hukas (1635-1703). Jis atrado pagrindini medžiagų atsparumo dėsni, kuris tvirtina, kad konstrukcijos elemento deformacijos ir ji veikianti jėga yra tiesiai proporcingi. Šis dėsnis tiesinės deformuojamo kūno mechanikos teorijos pagrindu.
2. Medžiagų atsparumo apibrėžimas.
1) Stiprumas - elemento savybė nesuirti veikiant apkrovoms.
2) Standumas - savybė priešintis deformavimui, kuo mažiau deformuotis veikiant apkrovoms.
3) Stabilumas - savybė neprarasti pradinės pusiausvyros formos, veikiant apkrovoms.
Medžiagų atsparumas, tai mokslas apie pastatų ir mašinų konstrukcinių elementų stiprumo, standumo ir stabilumo skaičiavimo inžinierius metodus.
3. Nagrinėjami objektai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!