Materialinių išteklių analizė, kuriant strateginį planą

Telšiai,
2007
Įvadas
Darbo tikslas – išnagrinėti materialinių išteklių analizės aspektus, kuriant strateginį planą.
Darbo uždaviniai:
1. įvertinti išteklinio potencialo svarbą organizacijos strategijoje
2. įvertinti pridėtinės vertės gamybos didinimo veiksnio svarbą organizacijos strategijoje
3. suprasti vertės sistemos paskirtį realizuojant sisteminį požiūrį į pridėtinės vertės kūrimą organizacijoje.
4. nustatyti bazinius organizacijos išteklius ir išsiaiškinti jų strateginę svarbą.
5. suprasti SSGG analizę kaip aplinkos ir išteklių strateginės analizės rezultatų apibendrinimą.
1. Pridėtinė vertė ir strategija
Strateginėje analizėje skiriamos šios trys organizacijos išteklinio potencialo sudedamosios dalys: žmonių ištekliai, finansiniai ištekliai ir operacijų ištekliai. Strateginės išteklių analizės tikslas yra ne tik apibūdinti organizacijos išteklinio potencialo struktūrą ir sudėtį, bet ir išsiaiškinti bei suprasti išteklinio potencialo ir jo atskirų komponentų vaidmenį užtikrinant organizacijai sėkmingą strategijos įgyvendinimą. Svarbu nustatyti išteklinio potencialo silpnybes bei stiprybes ir suprasti, kaip jis leidžia organizacijai geriau aptarnauti savo klientus bei įgyti pranašumą prieš savo konkurentus. Ypatingai svarbūs du pagrindiniai organizacijos išteklinio potencialo strateginės analizės aspektai:
• Išteklinio potencialo vaidmens plėtojant organizacijos ilgalaikius konkurencinius pranašumus apibūdinimas;
• Išteklinio potencialo indėlio didinant sukuriamą organizacijoje pridėtinę vertę įvertinimas.
Didinti sukuriamą pridėtinę vertę yra pagrindinė strateginė organizacijos išteklių paskirtis. Ištekliai organizacijoje kuria pridėtinę vertę apdorojant į įmonę patenkančias žaliavas ir paverčiant jas galutiniu produktu. Pridėtinė vertė apibrėžiama kaip organizacijos gaminamos produkcijos (paslaugų) bendros rinkos vertės ir tai pridukcijai pagaminti sunaudotų gamybos veiksnių sąnaudų skirtumas. Ji apskaičiuojama pagal tokią apibendrintą shemą:
a) Bendra produkcijos (paslaugų) rinkos vertė.
b) Gamybos veiksnių bendra sąnaudų suma iš viso; tarp jų:
◦ darbo sąnaudos;
◦ einamosios materialinės sąnaudos;
◦ kapitalo sąnaudos.
c) Pridėtinė vertė
Apskaičiuojant pagal pateiktą shemą organizacijoje sukuriamą pridėtinę vertę, pirmųjų dviejų veiksnių – darbo ir einamųjų materialinių sąnaudų įvertinimas didesnių sunkumų nesudaro. Buhalterinė ir operatyvinė apskaita organizacijoje visapusiškai ir detaliai fiksuoja bei analizuoja minėtus sąnaudų straipsnius. Kapitalo sąnaudos yra sudėtingesnės. Tenka nustatyti žemės, pastatų, technologinės įrangos ir kitos technikos bei nebaigtos gamybos atsargų vertę. Reikia apskaičiuoti kapitalo atkūrimo kainą, kur turi būti atsižvelgta ne tik į faktinę amortizaciją,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!