Masažo poveikis žmogaus organizmui

Masažo poveikis žmogaus organizmui Masažas- tai speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma. Jis gali būti atliekamas žmogaus rankomis, tam tikrais aparatais tiesiogiai arba per oro, vandens terpę. Masažo poveikis organizmui yra sudėtingas fiziologinis procesas. Jį galima būtų skirstyti į bendrą poveikį visam organizmui ir atskiroms sistemoms. Masažas gali stimuliuoti ir atpalaiduoti kūną ir psichiką.Stimuliuojant odą, kraujo ir limfinę sistemas, pagerinama jų apytaka, o tai padeda atsinaujinti ląstelėms, pasišalinti toksinėms atliekoms. Atsipalaidavus įtemptiems raumenims, atsileidus sustingusiems sąnariams ir aprimus nervams, apima bendras atsipalaidavimo jausmas, atsiranda gera savijauta. Bendrasis masažo poveikis apima abipusius neurorefleksinius, neurohumoralinius ir neuroendokrininius ryšius.Pirminė grandis šioje sistemoje yra odos mechanoreceptoriai, transformuojantys mechaninio dirginimo energiją į nervinius impulsus, sklindančius į centrinę nervų sistemą. Pastaroji formuoja atsakomąsias reakcijas, koordinuoja, reguliuoja įvairias funkcijas, atstato sutrikusius ryšius tarp galvos smegenų žievės ir žemiau esančių nervinių centrų, naikina arba sumažina parabiozę, stimuliuoja regeneracinius procesus. Daugelis vietinių reakcijų, kylančių audiniuose dėl masažo sudirginimo, yra ne kas kita, kaip generalizuotas refleksinio pobūdžio reakcijos. Vadinasi, masažui yra būdingas neurorefleksinis veikimas, kuris turi įtakos visoms organizmo sistemoms. Be to, didelės įtakos turi ir masažo metu humoralinėje aplinkoje atsirandančios tokios biologiškai aktyvios medžiagos, kaip histaminas, acetilcholinas. Patekusios į kraują, jos išplečia kraujagysles, pagerina nervinio impulso sklidimą, stimuliuoja vegetacinės nervų sistemos adaptacines- trofines funkcijas. Šitaip pasireiškia neurohumoralinis masažo poveikis. Veikiant neurorefleksiniam ir humoraliniam masažo veiksniams, keičiasi įvairių vidaus sekrecijos liaukų veikla. Ji aktyvėja arba lėtėja. Šitaip pasireiškia dar ir trečiasis, neuroendokrininis, masažo veikimas. Kartu veikiant visiems šiems veiksniams, atitinkamai dozuojant masažo procedūrą, yra mobilizuojamos, treniruojamos visos apsauginės-prisitaikomosiosios organizmo reakcijos. Tai duoda teigiamą terapinį efektą sergant daugeliu ligų, o sveikiems žmonėms padeda fiziškai stiprėti. Masažo poveikis nervų sistemai Visas žmogaus organizmo reakcijas valdo ir reguliuoja nervų sistema. Ji skirstoma į tris dalis: centrinę nervų sistemą, kurią sudaro galvos ir nugaros smegenys, periferinę nervų sistemą, kurią sudaro periferiniai nervai, jungiantys visus organus su nugaros ir galvos smegenimis ir vegetacinę nervų sistemą, kuri savarankiškai valdo visus vidaus organus. Vegetacinę nervų sistemą sudaro simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Padirginus simpatinę nervų sistemą, sustiprėja širdies veikla ir pakyla kraujospūdis, padažnėja kvėpavimas ir pulsas, sulėtėja skrandžio ir žarnyno veikla, seilių išsiskyrimas. Padirginus parasimpatinę nervų sistemą, pagreitėja skrandžio ir žarnyno veikla, padidėja seilių išsiskyrimas, suretėja pulsas, krinta kraujospūdis. Nervų sistema jungia visus organus ir jų sistemas į vieną visumą, koordinuoja jų funkcijas. Jos dėka organizmas geba reaguoti į aplinką, prisitaikyti. Masažas veikia visas nervų sistemos dalis. Nustatyta, kad masažas gali padidinti arba sumažinti nervų sistemos dirglumą, priklausomai nuo naudojamų masažo būdų ir nervų sistemos būklės. Tam tikrų segmentinių zonų masažavimas sukelia atsakomąsias reakcijas įvairiuose vidaus organuose. > Masažo poveikis odai Žmogaus kūno oda atlieka daug funkcijų: apsauginės dangos, jutimo organo, termoreguliatoriaus (per ją išsiskiria 80 % šilumos), su prakaitu pasišalina baltymų apykaitos produktai, druskos ir dujų apykaitos funkcijas. Odos struktūra labai sudėtinga. Jos paviršius padengtas ragėjančiu epiteliu, kurio storiausias sluoksnis yra paduose ir delnuose. Be to visa oda, išskyrus lūpas, delnus ir padus, padengta plaukeliais. Ties kiekvieno jų šaknimi yra riebalinė liaukutė, atsiverianti odos paviršiuje. Ji padengia odą riebalais ir apsaugo nuo įvairiausių cheminių poveikių. Beveik visame odos paviršiuje yra prakaito liaukų. Jos per parą išskiria 600-900 ml prakaito. Odoje yra juntamųjų kūnelių (receptorių), išsidėsčiusių po epiteliu ir gilesniuose sluoksniuose. Odoje yra tankus kapiliarų tinklas, kuris sudaro net keturių aukštų rezginius. Oda pirmiausia pajunta masažo veiksmus ir tiesiogiai perduoda dirginimą. Masažas gerina visas odos funkcijas; padeda nusilupti nuo kūno paviršiaus odos suragėjusioms epidermio ląstelėms, tonizuoja odą ir skatina jos atsinaujinimą. Pagerėja odos kvėpavimas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia kraujo ir limfos kapiliarai, pakyla odos ir giliau esančių audinių temperatūra, padidėja odos atsparumas įvairiems išoriniams poveikiams, pagerėja odos elastingumas. Masažo poveikis raumenims, raiščiams ir sausgyslėms Skeleto raumenys sudaro apie 30-57 % visos kūno masės. Raumenų ląstelės pasižymi sugebėjimu reaguoti į dirginimą susitraukimu. Raumenyse yra daug receptorių. Iš jų į nervų sistemos centrus plinta signalai apie raumenų būklę: susitraukimą, įsitempimą bei sausgyslių būklę ir kt. Veikiant nerviniams impulsams, raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja. Funkciniu požiūriu visi raumenys skirstomi į skersaruožius (skeleto) ir lygiuosius (vidaus organų). Pirmųjų priklauso nuo žmogaus valios, o antrųjų nepriklauso. Raumenų susitraukimą sukelia cheminiai, mechaniniai ir kitokie dirgikliai. Masažavimo veiksmai priskiriami prie mechaninių dirgiklių. Masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenims (dėl susidariusio acetilcholino) ir visos raumenų funkcijos: gebėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduoti, dėl to judesiai tampa tikslesni, tobulesni, padidėja raumenų darbingumas. Raumenys geriau pailsi ir greičiau atsistato masažuojant negu pasyviai ilsintis, nes daug greičiau pašalinami medžiagų apykaitos produktai, kurie susikaupė raumenims dirbant. Raumenų skausmingumas, pabrinkimas, sukietėjimai, atsiradę dėl įtempto darbo, masažuojant išnyksta žymiai greičiau. Masažas pagerina raumenų kraujotaką ir oksidacinius bei atstatomuosius procesus juose. Masažas teigiamai veikia ir sąnarius bei sausgysles. Jo įtakoje pagerėja sąnario ir aplink esančių audinių aprūpinimas krauju, sustiprėja sąnarinė kapsulė, gerėja raiščių elastingumas, pagreitėja padaugėjusio sąnario skysčio, taip pat ir medžiagų apykaitos produktų, susikaupusių apie sąnarį, rezorbcija.Sportininkams sąnarių masažas sumažina traumas. > Masažo įtaka kraujotakos ir limfos sistemoms Kraujas teka iš kairiojo skilvelio į aortą, po to į arterijas, arterioles, arterinius kapiliarus, veninius kapiliarus, venules, venas, dešinįjį prieširdį, dešinįjį skilvelį, plaučius ir , prisisotinęs deguonies, grįžta į kairįjį prieširdį. Venos turi vožtuvus, kurie kraujui neleidžia grįžti atgal. Didelės reikšmės turi ir kojų raumenys, kurių susitraukinėjimas pakelia hidrostatinį spaudimą ir periodiškai atidarinėja venų vožtuvus. Susidaro priešinga veninė srovė, tekanti dėl ,, raumenų siurblio“. Kraujas atneša audiniams deguonį, energetinių medžiagų, vitaminų ir kt., o pašalina anglies dvideginį, medžiagų apykaitos produktus. Deguonis ir maisto medžiagos pereina pro kapiliarų sieneles į audinius, o anglies dvideginis ir medžiagų apykaitos produktai iš audinių patenka į kapiliarus. Kraujas tiesiogiai su ląstelėmis nesiliečia. Pernešant visas šias medžiagas tarpininkauja audinių skystis, užpildantis tarpląstelinius tarpus. Šis skystis, susimaišęs su ištekančiu iš įvairių organų ir audinių skysčiu, sudaro limfą. Į jos sudėtį įeina baltymų koloidinis tirpalas, riebalų emulsija, įvairių pašalinių medžiagų dalelytės, vanduo. Savo sudėtimi ji artima kraujo plazmai. Iš pradžių limfa teka tarpląsteliniais tarpais, po to renkasi į limfos kapiliarus, vis didėjančius limfos indus, kurie baigiasi stambiais limfiniais latakais, sutekančiais į stambiąsias venas.Limfa teka link širdies. Limfagyslės turi vožtuvus, kurie neleidžia skysčiui tekėti atgal, be to, dar veikia kojų raumenys, krūtinės ląstoje susidarantis slėgių skirtumas ir pačių limfagyslių raumenys. Pratekėdama pro limfinius mazgus, limfa perfiltruojama, joje padaugėja limfocitų. Limfiniai mazgai yra išsidėstę grupėmis įvairiose kūno srityse. Pro juos turi pratekėti visa tos kūno dalies limfa. Limfiniai mazgai yra pakinklio, šlaunies, kirkšnies, juosmens, sėdmenų srityse, alkūnės įlinkime, pažastyse, kakle, pažandžio, pakaušio ir kitose srityse. Masažas veikia kraujo ir limfos sistemas, pagreitindamas tiek kraujo, tiek limfos tekėjimą. Masažuojant hipertonikams pilvą krinta sistolinis kraujospūdis. Dar ryškesnis kraujospūdžio kritimas būna masažuojant apykaklės sritį ir galvą. Visų šių sričių masažas daromas ligoniams su padidintu kraujospūdžiu. > Masažo įtaka medžiagų apykaitai ir vidaus organams Jau praeitame amžiuje buvo nustatyta, kad masažas pagreitina medžiagų apykaitą, pagerėja dujų, baltyminių medžiagų, mineralinių druskų išsiskyrimas iš organizmo. Tai natrio chloridas, neorganinis fosforas, azotinės medžiagos (šlapimo rūgštis, šlapalas). Visa tai pagerina vidaus organų veiklą, teigiamai veikia visas gyvybines organizmo funkcijas. Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros pagreitėja visos cheminės reakcijos, suaktyvėja metaboliniai procesai, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija, medžiagų apykaita audiniuose. Tais atvejais kai prieš masažą yra daromi šiluminės procedūros (pirtis, karšta vonia), medžiagų apykaitos procesai gali dar labiau pagreitėti. Tuo galima pasinaudoti gydant nutukimus (jeigu gera bendra ligonio būklė) ir darant atstatomąjį masažą sportininkams. Dujų apykaitos pagreitėjimas vietiškai veikiant masažui, labai priklauso nuo to, kuri vieta yra masažuojama. Šiuo atveju veikia neurorefleksiniai mechanizmai, turintys įtakos visam organizmui. Bendrasis masažas teigiamai veikia šias vegetacines organizmo funkcijas: kvėpavimo, kraujo apytakos, virškinimo, kraujodaros, vidaus sekrecijos liaukų. Masažo įtakoje refleksiškai kinta kvėpavimas. Jis gali tapti gilesnis, ramesnis, lėtesnis. Krūtinės ląstos, ypač tarpšonkaulinių tarpų masažavimas, pagerina kvėpavimo raumenų darbą. Masažas teigiamai veikia pilvo ertmės organus. Jis pagyvina lygiųjų raumenų darbą ir gerina skrandžio, žarnyno veiklą, tulžies išsiskyrimą. Todėl pilvo masažas ypač naudingas ligoniams sergantiems atoniniu vidurių užkietėjimu. Masažo įtakoje padidėja šlapimo išsiskyrimas, kuris gali trukti dar visą parą po bendrojo masažo. > Masažo istorija ir raida Masažas – tai viena seniausiųjų priemonių, kurias naudoja žmonės sveikatai gerinti. Jo pradžia siekia gilią senovę. Nors senovės egiptiečiai jau užsimindavo apie masažo naudą, tačiau pirmieji masažo gydomąją galią pripažino kinai- maždaug 2500 metų pr. Kr. Romėnų ir graikų filosofai ir gydytojai rekomenduodavo masažą ir kaip stiprinančią priemonę po mūšio, ir kūno bei proto sveikatai palaikyti. Nors romėnai tikėjo masažo gydomosiomis galiomis, iš pradžių jis buvo dar ir dalis kasdieninio atsipalaidavimo ritualo. Po maudymosi visas kūnas būdavo įtrinamas aliejais, po to daromas atsakantis masažas. Žolininkai kūnui ir sielai gydyti visada darydavo masažą, trindami ligonį balzamais ir uždėdami ant jo rankas, kad išvarytų piktąsias dvasias ir praskaidrintų protą. VI a.pr. Kr. Kinijoje pirmą kartą pasaulyje buvo įsteigtas valstybinis institutas, kur studentams buvo dėstomas masažas kaip privaloma disciplina. Veikė gydymo-gimnastikos mokyklos, kur buvo ruošiami specialūs gydytojai- taosse, praktikuojantys akupunktūras, masažą ir gydomąją gimnastiką. XVI a. Kinijoje buvo išleista 64 tomų enciklopedija, kurioje buvo smulkiai aprašyti visi masažavimo būdai, kurie yra taikomi iki šiol. Indijoje jau 1800 metais pr. Kr. medicininiuose traktatuose ,,Gyvenimo pažinimas“ smulkiai aprašyti masažo būdai ir techniniai variantai, skirti atskiroms kūno dalims masažuoti. Indijoje masažas buvo taikomas visais gyvenimo atvejais: susirgus, įkandus gyvatei, nuvargus, po traumų (sumušimų, patempimų, išnirimų ir lūžimų). Nepaprastas susidomėjimas masažu Indijoje yra ir dabar. Jis yra moksliškai pagrįstas ir taikomas kaip gydymo metodas klinikoje, kaip higieninė priemonė buityje. Masažas buvo žinomas ir Korėjoje, Japonijoje. Japonijoje jis buvo taikomas kaip savimasažas galvos ir kaklo srityje, ypač esant galvos skausmams. Egipte masažas buvo žinomas dar prieš mūsų erą. Apie tai liudija įvairių masažo būdų pavaizdavimas papirusuose, ant bareljefų, puošusių faraonų rūmus. 1841 m. kasinėjant senovės Egipte vieno karo vado kapą buvo rastas papirusas, kuriame aprašytas blauzdos ir pėdos masažas. Tuomet jau buvo žinomas porinis masažas (dviese masažuoja vieną). Kuris ir dabar praktikuojamas kai kuriose šalyse. INDIKACIJOS IR KONTRAINDIKACIJOS SKIRIANT HIGIENINĮ IR GYDOMĄJĮ MASAŽĄ Masažas yra funkcinė gydymo priemonė, skiriama įvairioms ligoms ir traumoms gydyti, po fizinio, protinio pervargimo, higieninis, kosmetologinis. Jis dažnai derinamas su kitais gydymo metodais, pavyzdžiui kineziterapija, fizioterapija, vandens procedūromis. Skiriant ir atliekant masažą, reikia gerai žinoti jo indikacijas (tai atvejai, kai masažas rekomenduotinas) ir kontraindikacijas ( atvejai, kurių metu jo taikyti negalima). Higieninį (profilaktinį) masažą galima taikyti visiems sveikiems žmonėms, atsižvelgiant į jų amžių ir nervų sistemos jautrumą. Vaikus negalima ilgai ir intensyviai masažuoti dėl jų padidinto jautrumo ir imlumo įspūdžiams. Asmenims virš 60 metų bendrojo masažo procedūra turėtų būti trumpesnė. Be to, masažuojant tokius asmenis, nerekomenduotini įvairūs smūgiuojamieji vibracijos būdai (padaužymas, kapojimas), nes pastarieji kartais gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus. Higieninis masažas yra kontraindikuotinas , esant pakilusiai kūno temperatūrai, ūmiems uždegimams, pūliniams kūno paviršiuje, odos bėrimams, daugybinėms karpoms, polinkiui į kraujosruvas. Sergant venų uždegimais, masažas netaikomas, o esant stipriai išsiplėtusioms kojų venoms, negalima masažuoti kojų. Esant tulžies pūslės ir inkstų akmenims, nemasažuojamas pilvas, o darant nugaros masažą tokiems asmenims netaikomas kapojimas, padaužymas, plekšnojimas. Pilvas taip pat nemasažuojamas esant kirkšnio išvaržai, moterims menstruacijų, nėštumo metu. Masažo kontraindikacijos • Karščiavimas (ūmi ligos pradžia, kai esti aukšta temperatūra) • Ūmus uždegimas • Kraujavimas arba polinkis kraujuoti • Kraujo ligos • Odos išbėrimai • Pūlingi procesai (nepriklausomai nuo jų lokalizacijos) • Grybelinės ligos ( įvairios odos, nagų , plaukuotosios dalies ir kt.) • Ūmus venų uždegimas, trombozė, varikozinis venų išsiplėtimas, kai formuojasi trofiniai pakitimai • Arterijų uždegimui • Periferinių kraujagyslių aterosklerozė • Kraujagyslių, aortos ir širdies aneurizmos • Limfinių liaukų, limfagyslių uždegimai • Vegetacinės nervų sistemos ligos paūmėjimo metu • Alergija, esant hemoraginiams ar kitiems išbėrimams, kraujo išsiliejimui į odą • Didelis fizinis ar psichinis nuovargis • Piktybiniai ir gėrybiniai augliai (navikai), esant miomai, leidžiama masažuoti apkalinę zoną, rankas, blauzdas, pėdas • Tulžies pūslės ir šlapimtakių akmenys • Nėštumas (pilvo masažui) • Aktyvi tuberkuliozės forma • Venerinės ligos (I-II stadijos sifilis ir kt.) • Pilvo ertmės organų ligos, linkusios kraujuoti. Po kraujavimo dėl opaligės arba moterų lytinių organų ligos • Lėtinis osteomielitas • Hipertoninės ir hipotoninės krizės • Ūmi miokardo ischemija • Bakterinė arba virusinė infekcija • Pykinimas, vėmimas arba vidurių skausmai • Atvira žaizda arba odos infekcija • Didelis psichinis ar fizinis nuovargis • Psichinės ligos Taip pat nerekomenduojamas masažas stiprių skausmų, sunkios ligonio būklės metu. Kontraindikacijos būna laikinos. Praėjus skausmams, radikaliai pašalinus naviką, pasibaigus hipertoninei ir hipotoninei krizei, ligonį galima masažuoti. Indikacijos skiriant gydomąjį masažą • Širdies ir kraujagyslių ligos • Kvėpavimo organų ligos • Judėjimo aparato ligos ir traumos • Centrinės nervų sistemos ligos ir traumos • Periferinės nervų sistemos ligos ir traumos • Lėtinės virškinimo organų ligos • Vyrų ir moterų lytinių organų lėtiniai uždegimai • Odos ligos • Medžiagų apykaitos sutrikimai Masažas skiriamas ir sutrikus miegui, galvos skausmų gydymui, esant padidintam jautrumui, lytiniam silpnumui ir kitais atvejais. Masažavimo būdai • Glostymas • Trynimas • Maigymas • Vibracija GLOSTYMAS Tai vienas seniausių masažo būdų. Juo masažas yra pradedamas, baigiamas, jis yra įterpiamas tarp kitų masažo būdų . Glostant ranka lengvai slysta kūno paviršiumi, nesudarydama prieš save odos raukšlės. Fiziologinis glostymo poveikis Pirmiausia glostymas tiesiogiai veikia odą. Nuo odos pasišalina suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, odos kvėpavimas, medžiagų apykaita, odos tonusas (ji tampa elastingesnė), kraujo apytaka kapiliaruose, pakyla odos temperatūra. Pagerėjus periferinei kraujo apytakai ir pagreitėjus limfos tėkmei, sumažėja audinių pabrinkimas. Be to, per centrinę nervų sistemą (CNS) glostymas veikia visą organizmą. Dauguma glostymo būdų slopina centrinės nervų sistemos veiklą, veikia raminačiai, atpalaiduojančiai. Gali veikti ir tonizuojančiai. Glostymo metodika Priklausomai nuo masažuojamosios vietos ypatybių, glostymas gali būti atliekamas; 1) pirštų pagalvėlėmis (nykščio,II-III, II-V) 2) nugariniu pirštų, pusiau sulenktų į kumštį, paviršiumi (masažuojant nugarą, delną ir padą) 3) visu delnu Glostoma viena arba abiem rankomis. Abiem rankomis; a) lygiagrečiai; b) lygiagrečiai pakaitomis; c)pasunkinta ranka (viena plaštaka ant kitos) Glostymo kryptys: a)išilgai; b) skersai; (liemuo, galūnės); c)zigzagu; d) žiedu Pagrindiniai glostymo būdai: Plokščias paviršinis glostymas Gilusis-apimantis glostymas Apimantis nenutrūkstantis glostymas Nutrūkstantis glostymas Pagalbiniai glostymo būdai: Glostymas krumpliais Lyginimas Grėblinis Plokščias – žiedinis glostymas Žnyplinis Glostymo taisyklės: 1. Glostant raumenys turi būti maksimaliai atpalaiduoti 2. Glostymu yra pradedamas ir baigiamas masažas, jis įterpiamas tarp kitų masažo būdų 3. Glostoma artimiausių limfmazgių link ( pagal limfos nutekėjimo kryptį) 4. Glostymas atliekamas lėtai ir ritmiškai TRYNIMAS Trynimas- tai audinių pajudinimas, pastūmimas, ištempimas įvairiomis kryptimis. Trinant rezorbuojasi medžiagų apykaitos produktai susikaupia audiniuose. Trynimas atliekamas su didesne jėga ir intensyviau nei glostymas. Jo metu masažuotojo ranka neslysta per odos paviršiumi, o juda kartu su ja. Trinti galima prieš ir pagal limfos tėkmę. Fiziologinis trynimo poveikis Trynimas veikia žymiai stipriau negu glostymas. Jis didina audinių paslankumą, ištempia randus, nutraukia sąaugas, tarp odos ir gilesnių audinių, didina kraujo pritekėjimą į audinius, gerina jų mitybą. Didindamas pritekėjimą, trynimas padeda greičiau rezorbuotis (susigerti) sutrintoms patologinių medžiagų nuosėdoms audiniuose (odoje, poodyje, apie sąnarius). Trynimas gerina raumenų gebėjimą susitraukti, didina jų tonusą. Energingas trynimas nervinių kamienų kryptimi arba nervų išėjimo į paviršių vietose mažina jų dirglumą. Trynimo metodika Trynimą galima atlikti: 1) vieno arba visų pirštų pagalvėlėmis 2) delnu arba jo pagrindu (viena ranka, abiem rankomis, pasunkinta ranka). 3) Delno briaunomis 4) Dilbiu 5) Krumpliais 6) Kumščiu Trinti galima ( visomis kryptimis): a) išilgai; b) skersai; c)spirale; d) žiedu-ratu; Pagrindiniai trynimo būdai: Išilginis trynimas Skersinis trynimas Spiralinis trynimas Žiedinis trynimas Pagalbiniai trynimo būdai: Pjovimas Šukuotinis Krumpliais Štrichavimas Perskyrimas Pastumdymas Žnyplinis Trynimo taisyklės: 1.Trynimas turi paruošti audinius maigymui 2. Trynimas kaitaliojamas su glostymu 3. Trinti galima paviršutiniškai ir giliai Kuo didesnis kampas tarp pirštų ir trinamojo paviršiaus, tuo didesnė trynimo jėga Trynimas atliekamas stipriau spaudžiant audinius. Prieš plaštaką (t.y. pirštus) turi susidaryti odos volelis, plaštaka neturi slysti odos paviršiumi, bet turi odą smaukti. Trynimas atliekamas įvai­riomis kryptimis, neprisilaikant limfos tekėjimo linkmės. Trynimas delnais dažniausiai atliekamas abiem rankomis (pirš­tai turi būti suglausti). Ant masažuojamos vietos abi plaštakos de­damos šalia viena kitos. Plaštakos juda pirmyn ir atgal viena kitai priešingomis kryptimis. Taip veikdamos, rankos slenka pirmyn per vi­są masažuojamąjį plotą ir atgal. Atlikus išilginį trynimą, atlieka­mas skersinis trynimas. Trynimą delnu galima atlikti taip pat įvairiomis kryptimis, pasunkinus antrąja ranka. MAIGYMAS Tai vienas sudėtingiausių (pagal atlikimo metodiką) masažo būdų. Maigymo metu masažuotojo ranka turi daryti tokius judesius: 1)suimti ir fiksuoti raumenį ;2) jį atkelti;3)maigyti suspaudžiant, atleidžiant, nugręžiant, patrinant(viena ranka arba perimant raumenį iš vienos rankos į kitą); 4) sustumiant ir ištempiant raumenį. Maigymas: tai tarsi pasyvi raumenų gimnastika. Maigant dar labiau nei trinant didėja raumenų tonusas, pagerėja raumenų kraujo apytaka, padidėja sausgyslių elastingumas. Jis ypač tinka esant raumenų funkcijos nepakankamumui, sumažėjus jų tonusui; Fiziologinis maigymo poveikis Maigymas dar labiau negu trynimas padidina raumenų tonusą, sustiprina jų susitraukiamąją funkciją. Maigant pagerėja raumenų kraujo apytaka, į juos priplūsta daugiau kraujo, greičiau rezorbuojasi raumenyse susikaupę nuodingi medžiagų apykaitos produktai. Maigymo įtakoje sumažėja arba pranyksta raumenų nuovargis, skausmingumas, sukietėjimai, padidėja jų darbingumas. Maigymo metodika Maigymą galima atlikti: 1)nykščiu + 4 pirštai, 2)nykščio ir smiliaus pagalvėlėmis;3)nykščio ir smiliaus pagalvėlėmis (taikoma masažuojant nedidelius plotus, randus, suaugimus) Maigymo kryptys; a)išilgai ;b) skersai; c) spirale Pagrindiniai maigymo būdai: Nenutrūkstantis išilginis maigymas, Skersinis maigymas , Atkėlimas , Spiralinis(pusiau žiedinis). Pagalbiniai maigymo būdai: Žnyplinis,Volavimas, Voliojimas, Užvertimai, Paspaudimas, Pažnaibymas. Maigymo taisyklės: 1.Maigomi raumenys turi būti maksimaliai atpalaiduoti 2.Maigyti galima iš apačios į viršų ir atvirkščiai 3. Maigyti reikia ramiai, ritmiškai, be staigių judesių, nepersukant raumens. 4. Kuo lėčiau maigoma, tuo stipresnis maigymo poveikis 5. Pamaigius reikia paglostyti, atpalaiduoti VIBRACIJA Vibracija- tai tam tikro dažnumo ir amplitudės virpesių perdavimas kūno paviršiumi Vibracija: tai tam tikro dažnio ir amplitudės virpesių perdavimas kūno paviršiui. Vibracija veikia ne tik masažuojamąją vietą, bet apima šalia ir giliau esančius audinius. Gerina audinių mitybą, raumenų susitraukimą, tam tikro dažnio vibracija malšina skausmą. Vibracijos fiziologinis poveikis Vibracija veikia giliai ir įvairiapusiškai įvairius audinius, ypatingai nervinį audinį. Tam tikro dažnio vibracija malšina skausmą. Beto gerina audinių mitybą, raumenų mitybą. Vibracija gali susiaurinti arba praplėsti kraujagyslių spindį-priklauso nuo virpesių amplitudės. Pagrindiniai vibracijos būdai; Nenutrūkstanti vibracija- stabili, labili, taškinė. Pagalbiniai vibracijos būdai; Mušamieji-smūgiuojamieji būdai. MASAŽO RŪŠYS IR SISTEMOS Masažą galima klasifikuoti įvairiais požiūriais. Pagal apimtį masažas yra skirstomas į bendrąjį ir dalinį. Bendrasis masažas yra toks, kaip tam tikra tvarka iš eilės yra masažuojamas visas kūnas. Dalinis masažas yra skirtas atskiroms kūno dalims, pavyzdžiui, nugarai, rankoms, šlaunims ir kitoms kūno vietoms masažuoti. Pagal tikslą masažą galima skirstyti į gydomąją, sportinį, higieninį, kosmetinį. Kiekvienas šių masažo rūšių turi savo ypatumų. Gydomasis masažas yra taikomas įvairioms ligoms gydyti, pažeistoms organizmo funkcijoms atkurti bei normalizuoti. Sportinis masažas yra daromas norint patobulinti sportininką fiziškai, darbingumui pagerinti, padėti jam greičiau pasiekti bei stiprinti sportinę formą, efektyviai pasirengti varžyboms bei darbingumui po didelių fizinių krūvių, protinio įtempimo, atgauti. Higieninis masažas yra taikomas normaliai organizmo veiklai palaikyti, sveikatai stiprinti, senėjimo procesams stabdyti. Kosmetinio masažo tikslas yra parengti atskirų kūno dalių išvaizdą, kartais net pašalinti kosmetiniu defektus. Kai kurie autoriai (N. Bielaja, 1983) kosmetinį masažą laiko higieninio masažo atšaka. Pagal atlikimo priemones masažas yra skirstomas: 1) manualinį, atliekamą rankomis kitam žmogui, sau (masažavimasis) arba dviese masažuojant vieną žmogų (porinis masažas), pastarasis būdas yra taikomas masažuojant sportininkus, sunkiaatlečius; 2) pedialinį (kojomis), kuris yra taikomas rytietiško tipo pirtyse, taip pat sportininkams;3) masažavimas aparatais; 4)kombinuotą masažą, kuris gali būti visų pirmųjų trijų rūšių įvairūs deriniai. Be masažo rūšių, skiriamos ir masažo sistemos. Masažo sistemą sudaro tam tikri ypatumai, kuriuos sąlygoja masažo krypties, būdų, jų sekos, kartais masažavimo vietų, taškų, metodikos pasirinkimas. Galima būtų skirti tokias svarbiausias (jų gali būti ir daugiau)masažo sistemas arba jų grupes; 1)klasikinę 2) švediškąją 3) suomiškąją 4)I.Sarkizovo-Serazinio ir A.Biriukovo; 5) refleksinio; 6) taškinio;7)nekontaktinio masažo. Kiekviena šių sistemų gali būti taikoma gydymo, tikslais ir sportininkams masažuoti. Tradiciškai susiklostė taip, kad klasikinė sistema dažniausiai taikoma gydomajame masaže (A. Verbov, 1966, N. Bielaja, 1983), nors kai kurie aktoriai ja sėkmingai naudojasi ir darydami sportinį masažą (V.Dubrovskij, 1986). I. Sarkizovo-Serazinio ir A.Biriukovo sistema beveik išimtinai taikoma sportiniame masaže. Autoriai ir kai kurie kiti sportinio masažo specialistai ją naudoja ir sportinių traukų bei ligų, kurias sukėlė per dideli fiziniai krūviai, gydymui (A.Biriukov, 1988). Pastaruoju metu vis plačiau taikomos refleksinės masažo sistemos. KLASIKINIS MASAŽAS. Šis masažas siekia senovės Egiptą, iš kurio vėliau paplito Romos imperiją. Čia buvo plačiai taikomas higienos tikslai, medicinoje, sporte. ΧІΧ a. klasikinis masažas pradėjo įgauti šiuolaikinio klasikinio masažo bruožų. Prie jo susiformavimo daug prisidėjo vokiečių mokslininkai. Dabar jis plačiai taikomas įvairioms ligoms gydyti. Masažas turi keturis masažavimo būdus: glostymą, trynimą, maigymą, vibraciją. Kiekvienas šių būdų dar turi pagrindinius ir pagalbinius, nenutrūkstančius ir nutrūkstančius būdus. Masažas pradedamas glostymu, po to daromas trynimas, kuris paruošia audinius maigymui. Pastarasis gali būti daromas pakaitomis ir trynimu. Po kiekvieno masažo būdo dar atliekamas glostymas. Į maigymą įterpiama vibracija. Masažas baigiamas nenutrūkstančia vibracija ir glostymu. Masažuojama iš periferijos į centrą, pagal limfos tekėjimo kryptį. Daugelis masažo būdų daromi išilgine kryptimi. Patyręs masažuotojas pats pasirenka vieno ar kito būdo tinkamiausią tam atvejui variantą. Šioje knygoje daug vietos bus skiriama klasikiniam masažui. Tai masažas, kuris pasiekė mus iš antikos laikų buvo perduodamas iš kartos į karta ir kuris ypač skiriasi nuo pastaruoju metu vis labiau plintančių specialiųjų masažo sistemų (taškinio, refleksinio masažo ir kitų). ŠVEDIŠKASIS MASAŽAS. Šią sistemą pagrindė ΧІΧ a. P.Lingas. Joje apie 60-70% viso masažavimo laiko užima trynimas. Trinama intensyviau ir stipriau negu darant klasikinį masažą, stengiasi prasiskverbti giliai į audinius, paveikti audinių sukietėjimus, sustorėjimus. Masažas atliekamas pradedant nuo proksimalinio galo ir slenkant į distalinį, t.y. prieš limfos tekėjimo kryptį. Nežiūrint to, kad ši sistema yra susilaukusi nemažai kritikos, kai kuruos sąnarių trynimo būdus yra perėmę ir tie autoriai, kurie prisilaiko kitokių masažavimo principų. SUOMIŠKAS MASAŽAS. Ši sistema plačiai taikoma Skandinavijos šalyse. Platesnio pripažinimo ji susilaukė po 1924metais įvykusių olimpinių žiemos žaidynių Paryžiuje, kur suomių čiuožėjas P.Nurmis savo pergalę aiškino kaip ypatingai gero masažo rezultatą. Suomiškas masažas pradedamas nuo pėdų į viršų. Masažo būdų nėra daug, varijavimas jais gana ribotas. Pavyzdžiui, net ir patys stambiausi raumenys yra maigomi vieno piršto (nykščio) pagalvėlė arba pasunkintu nykščiu. Šia sistema Vakarų, vidurio ir Rytų Europoje naudojasi ne daug kas, tačiau pavieniai masažo būdai taikomi ir kitose sistemose. RUSIŠKOJI I.SARKIZOVO-SERAZINIO IR A.BIRIUKOVO (AUTORIŲ BUVO VADINAMA SOVIETINE) MASAŽO SISTEMA. Ši sistema dažniausia taikoma sportininkams, kadangi jos autoriai daugiausia ir praktikavo sportinį masažą. Daugelis masažo būdų yra prieiti iš klasikinės, kai kurie iš švediškosios ir suomiškosios masažų sistemų. Kai kurie klasikinio masažo būdų pavadinimai yra pakeisti, jie nesutampa su gydomojo masažo terminais. Sistemose yra griežti reikalavimai masažo krypčiai, rankos padėčiai, masažo būdų sekai. Pavyzdžiui, masažuojant nugara, vienus masažo būdus masažuotojas daro stovėdamas statmenai masažuojamai vietai, jo ranka juda skersai audinių, kitus- stovėdamas lygiagrečiai, jo ranka išilgai audinių. Iš pradžių masažuojamos tolimesnės nugaros pusė. Daromas glostymas, išspaudymas, maigymas, trynimas, smūgiavimas, vibracija. Po to pereinama į kitą paciento pusę ir masažuojama kita nugaros pusė. Turėdamas prisilaikyti griežtos metodikos masažuotojas turi mažiau galimybių pritaikyti savo kūrybingumą. Be to, ir patys masažo būdai turi žymiai mažiau įvairių variantų negu klasikiniame masaže. Tačiau ir šią sistemą galima taikyti gydymui. REFLEKSINĖS MASAŽO SISTEMOS. Dažniausiai jos yra taikomos gydymo tikslais, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais kai kurie būdai vis plačiau naudojami ir sportininkų ruošimui bei profilaktikai. Šios sistemos yra pagrįstos refleksiniu poveikiu į žmogaus organizmą. Tai segmentinis masažas ir jam artimi jungiamojo audinio bei antkaulio (periostinis) masažai. SEGMENTINIS MASAŽAS . Šis masažas yra pagristas tuo, kad žmogaus organai ir sistemos glaudžiai tarpusavyje susiję. Egzistuoja refleksiniai ryšiai tarp vidaus organų ir odos (viscerokutaniniai arba viscerossensoriniai refleksai), vidaus organų ir raumenų (viscerosmotoriniai refleksai) bei vien ų vidaus organų su kitais (viscerovisceraliniai refleksai ). Šie ryšiai susidaro dėl to, kad iš vieno ir to paties nugaros smegenų segmento išėjusios nervų šaknelės suskyla į daugelį nervų. Vieni jų įnervuoja vidaus organus, kiti – odą, raumenis, antkaulį. Todėl patologiškai pakitus kuriam nors vidaus organui dažnai atsiranda skausmingi plotai odoje, raumenų įtempimas ir kt. Žinant, kokius vidaus organus įnervuoja tam tikras nugaros smegenų segmentas ir kokiomis ligomis sergant būna skausmingos kai kurios kūno paviršiaus vietos, masažuojant reikiamą segmentą ir pakitusias arba skausmingas kūno paviršiaus vietas, galima refleksiškai veikti vidaus organus. Pavyzdžiui, sergant krutinės angina atsiradę skausmai širdies plote išplinta į kairę ranką, pečių langą, kairę mentę. Masažuojant šias vietas daromas teigiamas poveikis širdžiai. (Smulkiau apie segmentinį masažą bus išdėstyta toliau). JUNGIAMOJO AUDINIO MASAŽAS. Šis masažas yra segmentinio masažo atmaina. Tai jungiamojo audinio refleksnių zonų, reaguojančių į patologinius pakitimus vidaus organuose, masažavimas. Vidaus organų – jungiamojo audinio refleksą aprašė F.Leube ir E.Dicke (1948m.). Žmogaus kūno paviršiuje yra padidintos jungiamojo audinio įtempimo zonos, kurios yra piešiamos kaip Beninhofo linijos. Šios zonos ir vadinamos jungiamojo audinio zonomis. Net nesant patologijos, pirštas slenkantis odos paviršiumi, pavyzdžiui, palei stuburą, priėjęs jungiamojo audinio zoną, jaučia pasipriešinimą. Esant pažeidimui tų vidaus organų, kurie turi bendrą įnervaciją su atitinkamomis jungiamojo audinio zonomis, Šių zonų įtempimas dar labiau padidėja ir pakitusių vietų paslankumas visai išnyksta. Jungiamojo adinio masažo technika yra ypatinga tuo, kad stengiamasi dirgint, ištepti jungiamąjį audinį, trinant jį smiliaus ir didžiojo ir bevardžio pirštų pagalvėlėmis. Masažuojamasis jaučia tarsi būtų braukoma nagu (J.Cordes, W.Arnold, B.Zeibig, 1983 ). ANTKAULIO (PERIOSTINIS) MASAŽAS. Tai taip pat segmentinio-refleksinio masažo atmaina. Masažas pagrįstas Foglerio-Krauso refleksu. Antkaulio masažas yra priskiriamas spaudžiamajam (presoriniam)masažui. Jis daromas tose vietose, kurio yra arti kaulo. Masažuojama piršto galu arba pirštakaulio krumpliu. Masažo poveikis pasireiškia vietiniu kraujotakos pagerėjimu masažuojamoje vietoje, taip pat ir refleksiniu poveikiu į tą vidaus organą, kuris turi neurorefleksinius ryšius su masažuojamąja antkaulio vieta. Pavyzdžiui, po periostinio kaklo slankstelių ir pakaušio srities masažo pagerėja regėjimas. Padarius šį masažą kairės pusės šonkauliams ir krūtinkauliui, suretėja širdies ritmas. Vadinasi, tarp šių organų ir atitinkamų vietų antkaulyje egzistuoja refleksiniai ryšiai. Antkauliniam masažui yra artimas ir japoniškas spaudžiamasis masažas ŠIACŪ (Tokyiro Nemikoši, 1990). TAŠKINIS MASAŽAS. Jis pasižymi mechaniniu, humoraliniu, refleksiniu bei bioelektriniu poveikiu. Šis masažas atsirado senovės Rytų šalyse. Kartais jis dar vadinamas kinietiškuoju masažu. Dabar jis labiausiai ištobulintas Kinijoje, Mongolijoje, Vietname, tačiau yra taikomas beveik visuose žemynuose ir šalyse. Nors, kaip minėjome, masažui galima priskirti ir refleksinį poveikį, bet pastarojo mechanizmas nėra visai aiškus. Todėl mes šio masažo sistemos nepriskiriame prie refleksinių masažo sistemų. Buvo pastebėta, kad kai kurie žmogaus kūno paviršiaus taškai turi funkcinį ryšį su įvairiais organais arba jų sistemomis. Jie yra vadinami biologiškai aktyviais taškais. Viso žmogaus kūno paviršiuje yra apie 700, tačiau masaže naudojimų tėra apie 100-150 taškų. Jie yra išsidėstę pagal tam tikrus meridianus, kuriais sklinda biolektriniai impulsai, nors nėra jokio anatominio ryšio. Mechaniškai veikiant tokį tašką (masažu, akupunktūrine adata, prideginimu), galima sukelti atsakomąją reakciją tam tikro vidaus organo, kaip jau minėjome, neturinčio anatominio ryšio su minėtu tašku. Taškinis masažas gali veikti dirginančiai, raminančiai, nuskausminančiai, reguliuojančiai (kraujospūdį) ir kt. Jį galima taikyti sergant įvairiomis ligomis, sportininkų paruošimui. NEKONTAKTINIS MASAŽAS. Pastaruoju metu vis didesnį populiarumą įgauna nekontaktinis masažas. Nors ši poveikio priemonė taip pat pavadinta masažu, bet ji nesiremia tais principais, kurie išvardyti anksčiau aprašytose masažo sistemose. Jo ištakos yra seniausiose Indijos, Tibeto kultūrose, įvairių tautų filosofijose, religijose. Pastarajame dešimtmetyje šis masažas pradėtas plačiai taikyti Vakarų Europoje, JAV, buvusioje Tarybų Sąjungoje ir Lietuvoje. Nekontaktinis masažas yra susijęs su žmogaus bioenergetiniais laukais, kurie gali teigiamai veikti kitų žmonių savijautą, jų sveikatą, padėti diagnozuoti patologinius pakitimus. Šio masažo sėkmingas panaudojimas priklauso nuo masažuotojo sugebėjimų jausti ir skleisti bioenergiją (Džuna Davitašvili,1987). Pagal tai, kurių organizmo zonų biopotencialai yra susilpnėję, galima nustatyti patologinius procesus juose ir atitinkamai juos veikti; galima energetiškai ,,pakrauti“ kitą asmenį, taip pat ir ,,atimti“ iš jo dalį energijos. Šis masažas reikalauja specialių sugebėjimų ir specialaus pasiruošimo. Jį atlieka bioenergetikai. Šia proga norime atkreipti dėmesį, kad, einant masažuotis pas tokį specialistą, reikia būti tikram, kad nepateksi pas apgaviką.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!