Masažo poveikis vaikų futbolininkų kojų raumenų tonusui ir nuovargiui

SANTRAUKA Masažas - speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma, atpalaiduojanti raumenis, gerinanti sąnarių judėjimą, mažinanti stresą, nerimą (Emst E, Cohen, Stone J. Ethical, 2004). Šiuolaikiniame sporte neskiriama pakankamai dėmesio sportininko varžybiniams psichologiniams įgūdžiams ugdyti: sportininkų gebėjimui stabilizuoti savo emocinę būseną, sužadinti vidines jėgas varžybinei veiklai, pasitikėti savimi varžybų metu (Šniras, 2004). Stresas varžybų metu gali veikti sportininkus, jų dėmesį nebereaguojant į dirgiklius, sukelti nepasitikėjimą savo jėgomis. „Masažo poveikis vaikų futbolininkų kojų raumenų tonusui ir nuovargiui“. Magistro baigiamasis darbas. Darbo vadovė med.dr. Renata Žumbakytė- Šermukšnienė. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Medicinos akademija. Slaugos fakultetas, Sporto institutas. Kaunas, 2020, 60p. Įrodyta, kad masažas pagerina raumenų kraujotaką ir oksidacinius bei atstatomuosius procesus juose. Daugelio autorių duomenimis, masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenimis, o masažas padeda atstatyti pavargusio raumens funkcijas, padidinti jo darbingumą. Jo įtakoje pagerėja sąnarių ir aplink esančių audinių aprūpinimas krauju, sustiprėja sąnarinės kapsulės, gerėja raiščių elastingumas, pagreitėja padaugėjusio sąnario skysčio taip pat ir medžiagų apykaitos produktų rezorbcija. Tikslas: Nustatyti, masažo poveikį vaikų futbolininkų, kojų raumenų tonusui ir nuovargiui. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teorinius masažo ir jo poveikio futbolininkų raumenų tonusui ir nuovargiui aspektus. 2. Įvertinti, vaikų futbolininkų raumenų tonusą ir nuovargį prieš masažo kursą. 3. Įvertinti, vaikų futbolininkų kojų raumenų tonusą ir nuovargį po masažo kurso. 4. Nustatyti masažo poveikį vaikų futbolininkų kojų raumenų tonusui ir nuovargiui. Tyrimo metodika: 1. Myotonsometrija, atlikta su MYOTON II matuokliu. 2. Borgo skalė 3. Statistinė duomenų analizė IBM SPSS Statistics 22 4. Dinamometras Tiriamieji: Tyrime dalyvauja apie 50 vaikų žaidžiančių futbolą. 7-9 metų amžiaus. Vaikai sportuojantys ne mažiau kaip 1 metus, lankantys 2 kartus savaitėje po 1 valandą. Darbo išvados: 1. Vaikų futbolininkų po 10 masažo procedūrų ir treniruočių raumenų tonusas statistiškai reikšmingai sumažėjo, o kontrolinės grupės futbolininkų raumenų tonusas, netaikant masažo padidėjo. 2. Vaikų futbolininkų tiriamosios grupės vaikams po masažo kurso jėga buvo statistiškai reikšmingai sumažėjusi, o kontrolinės grupės vaikams padidėjusi. 3. Nuovargio intensyvumas tiriamosios grupės vaikams buvo reikšmingai sumažėjąs, o kontrolinės grupės vaikams – padidėjo. SUMMARY Svajune Danileviciute. „ The effect of massage on the leg muscle tone and fatigue of children football players“. Master's graduation thesis. Supervisor M.D. Renata Zumbakyte - Sermuksniene. Lithuanian University of Health Sciences. Medical Academy. Faculty of Nursing, Sport Intitute. Kaunas, 2020, 60p. To evaluate football players‘ fatigue before and after the physiotherapy in different day time; to evaluate football players‘ balance before and after the physiotherapy in different day time to evaluate football players‘ gait before and after the physiotherapy in different day time; to compare the received results in between of the morning and afternoon group. Object of the work: the football players’ fatigue, balance and gait after physiotherapy in different daytime. Methods: football players with multiple sclerosis participated in the study. They were divided in to morning group () and afternoon group (25 football players). All football players had average 5 physiotherapy procedures. Football players fatigue (Visual fatigue scale), balance (Fullerton advanced balance scale) and gait (Emory gait scale) were evaluated before and after the physiotherapy. Conclusions: 1) after the physiotherapy fatigue decreased significantly. Objective: Determine effect of massage on the leg muscle tone and fatigue of children football players. Goals of research: 1. Evaluate leg muscle tone and fatigue of children football players prior massage course. 2. Evaluate leg muscle tone of children football players after massage course. 3. Įvertinti, vaikų futbolininkų , kuriems nebuvo atliktas masažas, kojų raumenų tonusui ir nuovargiui. 4. Evaluate leg muscle tone of children football players that passed massage course versus children football players without massage. Research methodology: 1. Myotonometry, using Myoton. 2. Roland Morris Questionnaire. 3. Statistical analysis of data. Subject of research: Research investigates aproximately 50 children football players. Age range is 7-9 years. Children play football not less than 1 year, at least twice per week for 1 hour. The conclusions: 1. There was a statistically significant decrease in muscle tone in pediatric football players after 10 massage treatments and training sessions, while in the control group football players, without massage. 2. In the pediatric football group, there was a statistically significant decrease in strength in the children following the massage course and in the control group in the children. 3. Fatigue intensity was significantly reduced in children in the study group and increased in children in the control group. SANTRUMPOS KRT- kojų raumenų tonusas RT- raumenų tonusas ĮVADAS Temos aktualumas. Remdamiesi stebėjimais bei patirtimi daugelis trenerių, sportininkų bei sporto medicinos atstovų žino apie masažo teikiamą naudą: sumažėja raumenų įtampa (1) ir neurologinis jaudrumas, bei gerėja savijauta (2), mažėja skausmas (3). Masažai gali padėti palengvinti įvairių ligų sukeliamą skausmą, nesvarbu kokio amžiaus būtų žmogus vaikas, suaugęs ar senyvo amžiaus. Tai naudingas būdas ne tik sveikatos gerinimui, bet ir žmogaus emociniai būsenai. Kintant ir tobulėjant masažo technikai (4), masažo teigiamas poveikis nekelia abejonių. Masažas – reabilitacijos priemonė, kuri taikomas ne tik žmonėms, kurie nori palengvinti skausmą dėl įvairių ligų atsiradimo, bet ir sportininkams. Viena iš sporto šakų, kurios atstovams taikomas masažas, yra futbolas. Tai populiariausia pasaulyje sporto šaka, kurios gerbėjų ratas siekia 4 milijardus. Tai viena iš paprasčiausiai prieinamų sporto šakų (5). Futbolas – tai „integraliai veikiantis sportinis, socialinis, kultūrinis, ekonominis žmonių kūrybos fenomenas“ (6). Taikant masažą šios sporto šakos atstovams, svarbu gerai įsisavinti masažavimo techniką, įprasti pajusti raumenų tonuso pakitimus, užčiuopti jungiamojo audinio sukietėjimus ar suminkštėjimus. Masažai yra veiksmingi palengvina skausmą, gali padėti išvengti tokių ligų kaip artritas, kelio sąnario susirgimai tai veiksminga priemonė, kurią galima taikyti bet kokio amžiaus žmonėms. Jau nuo seno masažai yra plačiai taikomi reabilitacijoje (1). Masažas puikus metodas, kuris taikomas ne tik žmonėms, kurie nori palengvinti skausmą dėl įvairių ligų atsiradimo, bet ir sportininkams. Šis būdas sportininko dienos rėžime turi užimti svarbią vietą. Geriausiųjų pasaulio sportininkų patirtis rodo, kad tinkamai pritaikytas masažas padeda ne tik išlaikyti gerą sportinę formą ir išvengti traumų , bet ir visapusiškai paruošti organizmą varžyboms bei pasiekti aukščiausių rezultatų (4). Svarbu gerai įsisavinti masažavimo techniką, įprasti pajusti raumenų tonuso pakitimus, užčiuopti jungiamojo audinio sukietėjimus ar suminkštėjimus. Jau nuo pat kūdikystės ir vaikystės vaikui gali būti atliekamas masažas, tai pagerina vystymąsi, judesius, motorika ir taip pat raumenų tonusą. Aplinkos faktoriai tokie kaip dienos laikas ar užduoties sunkumas taip pat gali veikti raumenų tonusą. Vaiko elgesys, nuotaika taip pat turi įtakos raumenų tonusui (5). Egzistuoja daug raumens tonuso apibūdinimų. Schleip R. ir kt, savo paskelbtame straipsnyje teigia , kad raumens ramybės tonusą sieja su raumens kietumo sąvoka (8). Raumenų kietumą, autorių nuomone, sąlygoja raumens pasipriešinimas spaudimui ir tempimui. Kiti autoriai tonusą apibūdina, kaip raumens audinių įtampos išraišką (6). Nors raumens tonusas reguliuojamas nesąmoningai, tačiau jis tiesiogiai proporcingas raumenyno išsivystymui, treniruotumui ir raumens pajėgumui (7). Jau nuo pat kūdikystės ir vaikystės vaikui gali būti atliekamas masažas, tai pagerina vystymąsi, judesius, motorika ir taip pat raumenų tonusą. Aplinkos faktoriai tokie kaip dienos laikas ar užduoties sunkumas taip pat gali veikti raumenų tonusą. Vaiko elgesys, nuotaika taip pat turi įtakos raumenų tonusui (7). Nepaisant to, kad raumens tonusas nėra reguliuojamas sąmoningai, jis yra tiesiogiai proporcingas raumenyno treniruotumui, pajėgumui, išsivystymui (8). Tad masažas gali būti taikomas vaikų futbolininkų kojų raumenų tonusui ir nuovargiui. Daugelis mokslinių straipsnių įrodo, jog masažai yra veiksmingi palengvina skausmą, gali padėti išvengti tokių ligų kaip artritas, kelio sąnario susirgimai tai veiksminga priemonė, kurią galima taikyti bet kokio amžiaus žmonėms Temos naujumas. Mokslinėje literatūroje masažas ir jo paskirtis, taikymas ir tipai aktyviai nagrinėti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių mokslininkų (1–3, 7, 9–18). Tyrėjų dėmesio sulaukė ir jaunų futbolininkų sportinio parengimo problemos (19–23), masažo taikymo jaunų futbolininkų reabilitacijoje ypatumai (18, 22–25), tačiau stinga tyrimų, skirtų masažo poveikio jaunų futbolininkų kojų raumenų tonuso ir nuovargio vertinimui. Darbo tikslas – ištirti masažo įtaką mažinant priešvaržybinį stresą bei įvertinti masažo poveikį 7-9 metų berniukų, žaidžiančių futbolą, kojų raumenų tonusui ir nuovargiui. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teorinius masažo ir jo poveikio futbolininkų raumenų tonusui ir nuovargiui aspektus. 2. Įvertinti, vaikų futbolininkų raumenų tonusą ir nuovargį prieš masažo kursą. 3. Įvertinti, vaikų futbolininkų kojų raumenų tonusą ir nuovargį po masažo kurso. 4. Nustatyti masažo poveikį vaikų futbolininkų kojų raumenų tonusui ir nuovargiui. Tyrimo metodai ir priemonės: mokslinės literatūros analizė, myotonusometrija MYOTON II matuokliu, Borgo skalė, statistinė duomenų analizė (IBM SPSS Statistics 22 programa), dinamometras. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Darbo tikslas – įvertinti masažo poveikį 7-9 metų berniukų, žaidžiančių futbolą, kojų raumenų tonusui ir nuovargiui. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti teorinius masažo ir jo poveikio futbolininkų raumenų tonusui ir nuovargiui aspektus. 2. Įvertinti, vaikų futbolininkų raumenų tonusą ir nuovargį prieš masažo kursą. 3. Įvertinti, vaikų futbolininkų kojų raumenų tonusą ir nuovargį po masažo kurso. 4. Nustatyti masažo poveikį vaikų futbolininkų kojų raumenų tonusui ir nuovargiui. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Masažas sporte: sportinis ir reabilitacinis kontekstas Įvairūs autoriai nurodo, kad masažas veikia visas nervų sistemos dalis. Nustatyta, kad masažas gali padidinti arba sumažinti nervų sistemos dirglumą priklausomai nuo naudojamų masažo būdų ir nervų sistemos būklės. Tam tikrų segmentinių zonų masažavimas sukelia atsakomąsias reakcijas įvairiuose vidaus organuose. Priklausomai nuo atliekamų judesių ir manipuliacijų pasiekiamas dirginimo ar slopinimo poveikis. Oda pirmiausia pajunta masažo veiksmus ir tiesiogiai perduoda dirginimą. Masažas gerina visas odos funkcijas, todėl nuo kūno paviršiaus greičiau pašalinamos suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja odos kvėpavimas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia limfos ir kraujo kapiliarai, pakyla odos ir giliau esančių audinių temperatūra, padidėja odos atsparumas įvairiems išoriniams poveikiams, pagerėja odos elastingumas. Įrodyta, kad masažas pagerina raumenų kraujotaką ir oksidacinius bei atstatomuosius procesus juose. Daugelio autorių duomenimis, masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenimis, o masažas padeda atstatyti pavargusio raumens funkcijas, padidinti jo darbingumą. Jo įtakoje pagerėja sąnarių ir aplink esančių audinių aprūpinimas krauju, sustiprėja sąnarinės kapsulės, gerėja raiščių elastingumas, pagreitėja padaugėjusio sąnario skysčio taip pat ir medžiagų apykaitos produktų rezorbcija. Masažas veikia kraujo ir limfos sistemas, pagreitindamas tiek kraujo, tiek limfos tekėjimą. Atsarginių kapiliarų atsivėrimas pakeičia kraujo pasiskirstymą organizme, o tai palengvina širdies darbą. Masažas turi tiesioginį ir refleksinį poveikį bendrai ir vietinei kraujo apytakai. Jis pagreitina kraujo pritekėjimą arterijomis ir palengvina jo nutekėjimą venomis. Daugelis autorių nurodo, kad masažo įtakoje kraujyje laikinai padidėja hemoglobino ir forminių elementų. Masažo metu pagreitėja medžiagų apykaita, pagerėja dujų, baltyminių medžiagų, mineralinių druskų išsiskyrimas iš organizmo. Visa tai pagerina vidaus organų veiklą teigiamai veikia visas gyvybines organizmo funkcijas. Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros pagreitėja visos cheminės reakcijos, suaktyvėja metaboliniai procesai, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija, medžiagų apykaita audiniuose. Dujų apykaitos pagreitėjimas vietiškai veikiant masažui, labai priklauso nuo to, kuri vieta yra masažuojama. Bendrasis masažas teigiamai veikia: kvėpavimo, kraujo apytakos, virškinimo, kraujotakos, vidaus sekrecijos liaukų funkciją Masažo įtakoje refleksiškai kinta kvėpavimas. Jis gali tapti gilesnis, ramesnis, lėtesnis. Masažas teigiamai veikia pilvo ertmės organus. Jis pagyvina lygiųjų raumenų darbą ir gerina skrandžio, žarnyno veiklą tulžies išsiskyrimą. Masažo įtakoje taip pat padidėja šlapimo išsiskyrimas. Masažas - speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma, atpalaiduojanti raumenis, gerinanti sąnarių judėjimą, mažinanti stresą, nerimą (Emst E, Cohen, Stone J. Ethical, 2004). Šiuolaikiniame sporte neskiriama pakankamai dėmesio sportininko varžybiniams psichologiniams įgūdžiams ugdyti: sportininkų gebėjimui stabilizuoti savo emocinę būseną, sužadinti vidines jėgas varžybinei veiklai, pasitikėti savimi varžybų metu (Šniras, 2004). Stresas varžybų metu gali veikti sportininkus, jų dėmesį nebereaguojant į dirgiklius, sukelti nepasitikėjimą savo jėgomis. 1.1.1. Masažo sąvoka: funkcinė paskirtis ir taikymas Masažas – viena iš ilgiausią istoriją turinčių žmonių sveikatos gerinimo priemonių. XIX a. pradžioje masažo teoriją išplėtojo švedas H. Lingas. Jis susistemino skirtingus masažo būdus, kurie buvo naudojami Graikijoje, Egipte, Italijoje (Romoje). Pirmasis institutas, kuriame buvo mokoma masažo technikų, įkurtas Stokholme (1). Lietuvoje masažo pradininkas buvo chirurgas Vladas Kuzma, 1921 m. pradėti rengti masažo kursai (2). Mokslinėje literatūroje, sportinio masažo sąvoka apibrėžiama, kaip: Masažas – tai fizioterapijos dalis, kai mechaninio poveikio kūnui būdu organizme sukeliami biocheminiai ir biofiziniai procesai, padedantys atstatyti audinius (24). Speciali, dozuota mechaninių refleksinių poveikių kūno paviršiui visuma. Jis gali būti atliekamas žmogaus rankomis, tam tikrais aparatais tiesiogiai arba per oro, vandens terpę (5). Sportinio masažo sąvokos formuluotės: Sportinis masažas – tai stiprus, stimuliuojantis bei visas raumenų grupes išmankštinantis masažas, atliekamas raumenis įšildančiais greitais, stipriais bei giliais judesiais (26). Sportinis masažas yra masažo forma, apimanti poveikį minkštiesiems audiniams, siekiant naudos asmeniui, kuris užsiima reguliaria fizine veikla. Minkštasis audinys yra jungiamasis audinys, kuris nėra sukietėjęs į kaulą ir kremzlę; tai apima odą, raumenis, sausgysles, raiščius ir fasciją (jungiamojo audinio forma, jungianti ir apdengianti kitus minkštuosius audinius). Sportinis masažas yra skirtas padėti ištaisyti minkštųjų audinių problemas ir disbalansą, atsirandantį dėl pasikartojančių ir sunkių fizinių krūvių bei traumų. Sportinis masažas prieš ir po mankštos gali pagerinti atlikimą, padėti atsigauti ir išvengti traumų (27). Sportinis masažas yra poveikis kūno paviršiaus formai, skirtas lengvosios atletikos dalyviams. Masažas naudojamas siekiant išvengti traumų, paruošti kūną sportinei veiklai ir palaikyti jį optimalioje būklėje, taip pat padėti sportininkams atsigauti po treniruočių ir traumų. Sportinis masažas yra trijų pagrindinių formų: masažas prieš renginį, masažas po įvykio ir palaikomasis masažas (27). Masažas yra svarbus nuovargio sumažinimui, greitesniam atsistatymui ne tik tarp skirtingų rungtynių bet ir būsimoms planuojamoms rungtynėms. Didelė dalis elitinių sportininkų tiki, kad masažas yra labai svarbi jų sėkmės dalis (28). Žodis „masažas“ (angl. massage) kilo iš priesagos prancūzų k. (-age) ir iš žodžio arabų kalba (mass aš mašš, kurio reikšmė yra spausti). Esama nuomonių, kad masažas kilo ir iš graikų k. žodžio massein, reiškiančio „volioti“ ar senovės žydų k. žodžio mašest, reiškiančio „minkyti, glamžyti, tapenti“. Masažas – tai fizioterapijos elementas, kurio metu kūnas veikiamas mechaniškai, tokiu būdu organizmui sukeliant biofizinius ir biocheminius procesus, kurie padeda atstatyti audinius (26). Ašmontaitė ir Dudonienė (15) taip pat patvirtina, kad masažas yra fizioterapijos elementas. Mockevičienė su bendraautoriais (7) masažą apibūdina kaip dozuotą, specialią visumą, darančią mechaninius refleksinius poveikius kūno paviršiui (30). Masažą galima atlikti žmogaus rankomis, naudojant aparatus per vandens ar oro terpę (7). Juocevičiaus (31) teigimu, masažas – tai „terapinė minkštųjų kūno audinių manipuliacija, siekiant pagerinti jų funkciją“. Masažo nauda yra milžiniška. Jis padeda išsaugoti gerą sveikatą ir palengvinti ligos eigą. Masažas gali būti derinamas kartu ir su tradicine, ir su netradicine terapija, be to tai yra maloni ir sveikatą gerinanti procedūra. Indijoje laikomasi nuomonės, kad masažas yra būtinas ir naudingas nuo kūdikystės iki gilios senatvės. Taip pat masažas yra svarbi streso valdymo programos dalis- pastebėta, kad paprasčiausio masažo darymas kitam žmogui sumažina net paties masažuotojo patiriamą stresą (28). Kaip pažymi Lipskis ir Lapinskas (12), masažas – tai viena iš miofascijinio atpalaidavimo technikų, kuri pašalina spazmą raumenyse ar jų dalyse. Venckūnienė su bendraautoriais (3) mini, kad masažas sudaro prielaidas mažinti skausmą, edemas, gerinti raumenų tonusą, jėgą, audinių mitybą. Apskritai masažo nauda gali būti klasifikuojama į tris pagrindines kategorijas. Jos apibūdintos ir apibūdintos 1 lentelėje. 1 lentelė. Masažo naudos (sudaryta pagal Vaikšnorienė ir kt., 2018) Naudos tipas Apibūdinimas Fizinė Sumažinamas stresas, suteikiamas atsipalaidavimas, sumažinami raumenų spazmai, sustingimas, įsitempimas, didinamas sąnarių lankstumas, platinama judesių amplitudė, mažinamas kraujo spaudimas, vykdoma ligų prevencija, gerinama laikysena Protinė Mažinama psichinė įtampa, gerinami reakcijos į stresorius gebėjimai ir jų kontrolė, silpnėja dirglumas Emocinė Mažinamas nerimas, tvirtinama savivoka, gerinamas supratimas apie proto ir kūno tarpusavio ryšius, lengvinama emocijų raiška Juocevičius (27) identifikavo neurorefleksinę, psichologinę ir mechaninę masažo naudas. Jos detalizuotos 1 paveiksle. 2 pav. Neurorefleksinė, psichologinė ir mechaninė masažo naudos (sudaryta pagal Juocevičius, 2016) Mitchell (28) masažo naudas klasifikuoja kiek kitaip. Autorius skirsto masažo naudą į psichologinę ir didžiausią: • psichologinė nauda. Pastebėta, kad masažas yra bendravimo tarp partnerių ir kolegų tąsa , kai išsenka žodžiai ar kita žinoma bendravimo forma. Masažas gali sukurti emocinę erdvę, mažinančią konfliktų intensyvumą ir teikiančią laiko, kuris padeda nurimti pasikarščiavus, bet tinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją; • didžiausia nauda. Mėgaujantis ir suprantant masažo teikiamą naudą reikalingas fizinis kūno imlumas ir noras priimti teikiamą naudą. Iš istorijos matyti, kad tam tikros religinės nuostatos, ribojančios ir kontroliuojančios elgseną , yra giliai įsišaknijusios mūsų kultūroje (28). Masažo poveikį galima analizuoti ne tik pagal naudos pobūdį, bet ir naudos gavėją. Biržinytė-Venckūnienė su bendraautorėmis (11), Šukutienė su bendraautoriais (14) pažymi, kad masažo poveikio objektu gali būti visas organizmas arba atskiros jo sistemos. Bendrasis masažo poveikis visam organizmui apima neuroendokrinines, neurorefleksines ir neurohumoralines sąveikas. Be bendrojo masažo poveikio visam organizmui, paminėtinas ir masažo poveikis raumenims, nervų sistemai, sausgyslėms, raiščiams, limfos apytakai, širdies ir kraujagyslių sistemai, vidaus organams, medžiagų apykaitai. Mitchell (28) taip pat detalizuoja masažo naudą patiriančias organizmo sistemas: • nervų sistema. Nervai yra itin glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl masažo metu patiriama stimuliuojamoji jų tarpusavio sąveika yra itin svarbi. Masažo judesiai sušvelnina skausmo nervų poveikį, o išsekintos nervų grandys yra užliūliuojamos ritmiškų paspaudimų ir tokiu būdu pailsi; • plaučiai. Masažo judesiai pašalina krūtinės, pečių ir pilvo srityse jaučiamą įtampą ir leidžia giliai įkvėpti. Perkusiniai judesiai, ypač krūtinės ląstos šonuose, padeda išvalyti kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų masažas padeda grąžinti emocinę pusiausvyrą; • virškinimas. Bene labiausiai masažas veikia virškinimo sistemą, nes mažina jos darbą apsunkinantį stresą. Virškinimo sistemos masažas, prasidedantis liežuvio bei dantenų rytiniu masažu ir pasibaigiantis pilvo apačios masažu prieš pat miegą, yra gera gydymosi forma; • raumenys. Masažas didina raumenų tonusą, stimuliuoja jų refleksus ir perskirsto jų tamprumą. Tokiu būdu raumenys gali veiksmingiau susitraukinėti ir mūsų judesiams suteikti grakštumo; • emocijos. Neišlietos emocijos dažnai perauga į raumenų įtampą, todėl jos yra tiesiogiai susijusios su masažu; • širdis. Paprasčiausiu kaklo masažu , padedančiu stabilizuoti širdies plakimą, mažinamas širdies nervų spaudimas; • sužalojimai. Susižeidus nestiprus kūno masažas paspartina sveikimą (28). Apibendrinant atliktą masažo sampratos analizę, galima teigti, kad masažas – tai fizioterapijos elementas, kurio metu kūnas veikiamas mechaniškai, tokiu būdu organizmui sukeliant biofizinius ir biocheminius procesus, kurie padeda atstatyti audinius. Masažas teikia fizinę, protinę, emocinę, neurorefleksinę, psichologinę ir mechaninę naudas. 1.1.2. Masažas sporte: rūšys, klasifikacija Masažas veikia visas žmogaus funkcijas ir sistemas, Gerai žinant neurorefleksinius ryšius ir sugebant tinkamai pasirinkti masažavimo būdus bei metodiką jį galima sėkmingai taikyti įvairių ligų gydymui, sutrikusių funkcijų atstatymui bei sveikatingumo palaikymui. Masažas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius kriterijus: apimtį, atlikimo priemones, tikslą ir kt. Pagal apimties kriterijų išskiriami bendrojo ir dalinio masažo tipai. Masažus klasifikuojant pagal atlikimo priemones, paminėtinos tokios masažo rūšys: manualinis, pedialilnis, masažas, pasitelkiant masažuoklius ar aparatus, kombinuotasis (33). Manualinis masažas yra atliekamas rankomis, pedialinis – kojomis, o kombinuotasis masažas gali juos apjungti drauge (32). Jei masažuojamas kūnas, galimi tokie masažo tipai: klasikinis kūno masažas, relaksacinis, aromaterapinis kūno masažas, tailandietiškas kūno masažas, limfodrenažinis kūno masažas, kūno masažas karštais akmenimis. Pagal tikslo kriterijų išskiriami tokie masažo tipai: gydomasis, higieninis, sportinis, kosmetinis (33). Gydomasis masažas pasitelkiamas, kai siekiama gydyti ar atstatyti pažeistas organizmo funkcijas. Higieninis masažas yra profilaktinės paskirties. Juo siekiama palaikyti normalią organizmo veiklą, stiprinti sveikatą, stabdyti senėjimo procesus. Sportiniu masažu siekiama fizinio sportininko patobulinimo. Šiuo masažo tipu siekiama padėti sportininkui sparčiau pasiekti reikalingą sportinę formą, pagerinti sportininko darbingumą, rezultatyviau sportininką paruošti treniruotei ar varžyboms. Kosmetinis masažas yra skirtas atskirų kūno dalių išvaizdai pagerinti ar kosmetiniams defektams pašalinti (32). Pagal apimtis masažai skirstomi į bendrąjį ir dalinį, o pagal atlikimo priemones – į manualinį, pedialinį, masažą su masažuokliais ar aparatais ir kombinuotą (33). Manualinis masažas yra kitam žmogui ar sau atliekamas rankomis. Pedialinis masažas atliekamas kojomis. Kombinuotas masažas gali derinti bet kuriuos kitus masažo tipus drauge (32). Pagal tikslo kriterijų išskiriami tokie masažo tipai: gydomasis, higieninis, sportinis, kosmetinis (33). Gydomasis masažas pasitelkiamas, kai siekiama gydyti ar atstatyti pažeistas organizmo funkcijas. Higieninis masažas yra profilaktinės paskirties. Juo siekiama palaikyti normalią organizmo veiklą, stiprinti sveikatą, stabdyti senėjimo procesus. Sportiniu masažu siekiama fizinio sportininko patobulinimo. Šiuo masažo tipu siekiama padėti sportininkui sparčiau pasiekti reikalingą sportinę formą, pagerinti sportininko darbingumą, rezultatyviau sportininką paruošti treniruotei ar varžyboms. Kosmetinis masažas yra skirtas atskirų kūno dalių išvaizdai pagerinti ar kosmetiniams defektams pašalinti (34). Pagal apimtis masažai skirstomi į bendrąjį ir dalinį, o pagal atlikimo priemones – į manualinį, pedialinį, masažą su masažuokliais ar aparatais ir kombinuotą (33). Manualinis masažas yra kitam žmogui ar sau atliekamas rankomis. Pedialinis masažas atliekamas kojomis. Kombinuotas masažas gali derinti bet kuriuos kitus masažo tipus drauge (34). Sportinis masažas apibrėžiamas kaip stimuliuojantis, stiprus, visų raumenų grupių išmankštinimui skirtas masažas, kuris yra atliekamas pasitelkiant stiprius, gilius, greitus raumenis įšildančius judesius (16). Sportinis masažas yra masažo forma, apimanti poveikį minkštiesiems audiniams, siekiant naudos asmeniui, kuris užsiima reguliaria fizine veikla. Minkštasis audinys yra jungiamasis audinys, kuris nėra sukietėjęs į kaulą ir kremzlę; tai apima odą, raumenis, sausgysles, raiščius ir fasciją (jungiamojo audinio forma, jungianti ir apdengianti kitus minkštuosius audinius). Sportinis masažas yra skirtas padėti ištaisyti minkštųjų audinių problemas ir disbalansą, atsirandantį dėl pasikartojančių ir sunkių fizinių krūvių bei traumų. Sportinis masažas prieš ir po mankštos gali pagerinti atlikimą, padėti atsigauti ir išvengti traumų (10). Masažo prevencinį poveikį išvengiant traumų akcentuoja ir Mikalonytė, Kemerytė-Riaubienė (13). Sportinis masažas yra poveikis kūno paviršiaus formai, skirtas sportininkams. Masažas naudojamas siekiant išvengti traumų, paruošti kūną sportinei veiklai ir palaikyti jį optimalioje būklėje, taip pat padėti sportininkams atsigauti po treniruočių ir traumų. Sportinis masažas yra trijų pagrindinių formų: masažas prieš renginį, masažas po įvykio ir palaikomasis masažas (9). Masažas yra svarbus nuovargio sumažinimui, greitesniam atsistatymui ne tik tarp skirtingų rungtynių bet ir būsimoms planuojamoms rungtynėms. Didelė dalis elitinių sportininkų tiki, kad masažas yra labai svarbi jų sėkmės dalis (18). Sportinis masažas sudaro prielaidas pagerinti nervinių impulsų sklidimą raumenimis, o taip pat ir visas raumenų funkcijas. Pagerėja tokios raumenų funkcijos, kaip gebėjimas atsipalaiduoti, susitraukti. Tai patikslina, patobulina judesius, pagerina raumens darbingumą. Mozūraitienė (8) pažymi, kad masažas daro teigiamo poveikio biopotencialų didėjimui, jų asimetrijos mažėjimui, raumens kontratilinių savybių pagerinimui, plastinio raumenų tonuso pagerinimui. Atlikus tyrimą bėgikams sportininkams, buvo nustatyta, kad masažas palengvino sportininko atsigavimą po fizinio krūvio, skatinamas greitesnis ir geresnis biomechanikos atsigavimas, negu pasyvus poilsis (17). Masažas yra populiarus atsigavimo būdas po treniruočių ir varžybų . Sportinis masažas po treniruotės gali pakeisti molekulines reakcijas, susijusias su uždegimu (t.y leukocitų demarginacija), kreatinkinazės lygiu, maksimalios izometrinės jėgos pagerinimu, raumenų edema, skausmu ir raumenų spazmais (16). Futbolas reikalauja anaerobų ir aerobų pagrįstų pajėgumų, kad atitiktų atletinius varžybų reikalavimus. Chen ir kt. (16) pranešė, kad protarpiniai anaerobiniai ir aerobiniai pratimai daro įtaką skirtingiems futbolininkų autonominės nervų sistemos fiziologiniams krūviams (16). Išanalizavus masažo rūšis, nustatyta, kad vienas iš masažo tipų klasifikuojant masažus pagal tikslo kriterijų yra sportinis masažas. Sportinis masažas yra poveikis kūno paviršiaus formai, skirtas sportininkams. Šio tipo masažas naudojamas siekiant išvengti traumų, paruošti kūną sportinei veiklai ir palaikyti jį optimalioje būklėje, taip pat padėti sportininkams atsigauti po treniruočių ir traumų. 1.2. Jaunų futbolininkų sportinis pasirengimas ir fizinis aktyvumas 1.2.1. Jaunų futbolininkų treniruotės ir fizinis pasirengimas Futbolas – tai atletiškas, emocingas ir dinamiškas komandinis žaidimas, kuriam būtinas geras techninis, taktinis, psichologinis ir fizinis parengtumas. Futbolo žaidimas, kaip sistema, apima žaidėjų, t.y. futbolininkų sportinį, mechaninį ir biologinį judėjimą. tai tokia sporto šaka kuri reikalauja įvairių fiziologinių ypatybių, viena iš jų yra vikrumas (35). Ši sporto šaka puikiai tinka aktyviems vaikams, jau nuo pat mažens mėgstantiems sportuoti, būdami mažesnio amžiaus greičiau įsisavina tam tikrus judesius, techniką, tampa vikresni. Rodrigo ir kt. , atlikto tyrimo rezultatais teigiama, kad fizines ypatybes reikia ugdyti, jau nuo mažų dienų, tuomet galima pasiekti geriausių rezultatų. Norint išugdyti profesionalų sportininką reikia skiepyti specifinius kombinuotus vikriųjų kojelių pratimus. Tuomet vikrumas pagerėja vidutiniškai 100 milisekundžių sprinto metu ar keičiantis kryptims (36). Taip pat Melkoglu ir kt., teigimu ir atlikus tyrimą ar fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, veikia buvusių futbolininkų sveikatą , rezultatai parodė kad futbolininkai, turintys didesnį fizinį aktyvumą, turi pažangią kūno sudėties, kvėpavimo funkcijų ir serumo lipidų kiekį, palyginti su buvusiais futbolininkais, turinčiais mažiau aktyvaus gyvenimo būdo. Rekomenduojama, kad buvę elitiniai sportininkai turėtų išlaikyti fiziškai aktyvų gyvenimo būdą, kad išlaikytų savo sveikatą ir sumažintų ligų ir negalios riziką vėlesniais gyvenimo metais (13). Labai veiksmingi tiek vikrumui taip pat prieš pradedant treniruotę, apšilimui ir gerai nuotaikai garantuoti žaidimo pobūdžio pratimai. Naudojami įvairūs vikrumo pratimai bei žaidimo pobūdžio pratimai yra ne vien atstatyti ar pagerinti žmogaus sutrikusias funkcijas, bet ir atsipalaidavimo ar net psichoterapinė priemonė. Padeda žmogui atsigauti po ilgos įtemptos darbo dienos, kasdieninių rūpesčių. Taip pat gali lengviau atsisakyti žalingų įpročių, geriau geba planuoti dienos režimą, pagerinti miegą, nuotaiką, savijautą, geba sukurti teigiamą emocinę aplinką (14). Atliekant pratimus žaidimo pobūdžio tai treniruotę pagyvina, tampa mažiau monotoniška, tokie pratimai ypač svarbu vaikams, treniruotė tampa kokybiškesnė, sumažina įtampą, pagerina nuotaiką. Vaikai geba daug greičiau išmokti naujų judesių , negu suaugę vyresni sportininkai. Haris ir kt., (20), Harison ir kt., (21), Holm ir kt., (27) keletas mokslininkų savo tyrimuose įvardija, kad vikrumo pratimų footwork programa aktyvina ne vien sportininkų vikrumą, greitumą, raumenų jėgą bei ištvermę, bet ir smegenų veiklą. Kiekviena treniruotės pradžia yra skirtinga ir įvairi visoms fizinėms ypatybėms. Sportininkai dažniausiai sukoncentruoja dėmesį į atliekamų pratimų programą (18). Visų mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad vikrumo pratimų programa, kuo įvairesnė, kuo skirtingesnė, tuo labiau suaktyvina ir raumenų darbingumą. Sportinis judėjimas – tai specialūs futbolininko gebėjimai atliekant komandinius, grupinius ir individualius veiksmus (5). Gražulis ir Kareiva (37) futbolo žaidimą apibūdina kaip „integralią ugdomąją sistemą, apimančią fizinių, biologinių ir socialinių procesų sąveiką ir jų raišką pratybose bei varžybose“. Išskirtinis futbolo požymis – „specialūs judesiai ir veiksmai su futbolo kamuoliu ir be jo“ (30). Anot Gražulio (20), futbolininkų sportinio judėjimo formos ir turinys priklauso nuo sporto šakos taisyklių, programos, varžybų sistemos. Mechaninis judėjimas – tai futbolininkų padėties kaita laike ir erdvėje kito žaidėjo atžvilgiu (5). Padėties kaitos gebėjimai priklauso nuo žaidėjo amžiaus ir antropomorfologinių galimybių (20). Biologinis judėjimas atskleidžia futbolininko organizmo funkcijų sistemų adaptavimąsi prie specifinio fizinio krūvio. Šiai sistemai būdingas požymis yra futbolininko judėjimas su kamuoliu ar be jo įvairiomis kryptimis. Nuo specialių veiksmų, judesių tikslumo, savalaikio erdvės ir laiko pranašumo, lyginant su varžovais, varžybinių situacijų metu suponuoja veiksmingą futbolo žaidimą (5). Žaidimo veiksmingumas priklauso ir nuo žaidėjo ir trenerio tarpusavio sąveikos (38, 39). Pažymėtina ir įsipareigojimo, koncentracijos, pasitikėjimo savimi, psichologinio poveikio strategijų naudojimo, savireguliacijos įgūdžių, savarankiškumo, sprendimų priėmimo įgūdžių, socialinio statuso ir kitų veiksnių svarba (33). Įvairūs futbolininkų rengimo klausimai mokslinėje literatūroje gana aktyviai nagrinėjami. Egzistuoja „futbolo judesių mokymo ypatumai, bendro ir specialaus parengtumo testai, treniruočių programos, varžybinės veiklos ypatumai, organizmo funkcinių sistemų veikla ir adaptacijos ypatumai, sportininkų elgesys, socialinės ugdomosios aplinkos poveikis“ (20). Futbolo žaidimo rezultatus, sėkmę rungtynių metu lemi žaidėjų fizinės galios, fizinis išsivystymas, žaidėjų technikos veiksmai, funkcinis pajėgumas, veiksmų derinių tikslumas, greitumas. Tai reiškia, kad futbolininkų fizinis pasirengimas yra ypatingos svarbos. Fizinis pasirengimas – tai „fizinių pratimų, žaidimų taikymas lavinant fizines ypatybes bei kompleksinius gebėjimus“ (5). Karbočienė su bendraautoriais (40) fizinį parengtumą apibrėžia kaip „ugdytinio fizinių ypatybių, kompleksinių gebėjimų, judėjimo mokėjimų bei įgūdžių išugdymo lygis, laiduojantis darnią ir našią veiklą per pratybas ir varžybas“. Fizinio pasirengimo lavinimas gerina sportininko organizmo treniruotumą. Bendrasis fizinis pasirengimas ugdo futbolininkų greitumą, jėgą, vikrumą, ištvermę, lankstumą. Tai yra didelio sportinio meistriškumo pagrindas (5). Jaunų futbolininkų rengimas vyksta vadovaujantis nustatytais orientaciniais rengimo modeliais, kurie suponuoja dėsningą parengtumo kaitą. Ypatingą svarbą įgauna šiuolaikinių rengimo priemonių racionalus panaudojimas. Svarbu, kad jos derėtų su ugdomų futbolininkų amžiumi, sveikatos būkle. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jauniems futbolininkams skiriant per didelį fizinio rengimo krūvį, gali slopti įgimti jaunų sportininkų gabumai, o tai gali tapti kliūtimi ateityje pasiekti gerų rezultatų (34). Svarbus sportininko fizinio pasirengimo lygį lemiantis veiksnys yra griaučių raumenų jėga. Kai taikomas jėgos lavinimo krūvis, baltymų sintezė raumeninėse skaidulose padidėja. Šis procesas pasižymi metabolitų susikaupimu, tertosterono, nuo insulino priklausančio augimo veiksnio ir kitų hormonų, skatinančių raumenų augimą, sekrecija, padidėjęs satelitinių ląstelių, baltymų sintezę reguliuojančių genų aktyvumas, raumenų pažeida (41). Rungtynių metu futbolininkai judėdami įvairiomis kryptimis ir įvairiu intensyvumu įveikia nuo 8 iki 13 km. Šį atstumą jie įveikia bėgdami ristele, vaikščiodami, spurtuodami, greitėdami, atlikdami perdavimus, šuolius, dalyvaudami kamuolio perėmimuose, dvikovose, žaisdami galva, smūgiuodami, atlikdami posūkius, kurių skaičius rungtynių metu gali siekti 400 ar daugiau. Kiekvieno žaidėjo aikštėje kamuolio turėjimo laikas tesiekia apie 3 minutes, kurių metu būtin užtikrinti kokybiškus veiksmus (20). Apibendrinant jaunų futbolininkų treniruočių ir fizinio parengtumo teorinių aspektų analizę, galima teigti, kad jaunų futbolininkų rengimas vyksta vadovaujantis nustatytais orientaciniais rengimo modeliais, kurie suponuoja dėsningą fizinio parengtumo kaitą. 1.2.2. Jaunų futbolininkų 7-9 metų fizinės savybės Žmogaus augimui ir vystymuisi būdingas dėsningumas, dinamika. Augimas ir vystymasis – tai įvairiapusiškas ir sudėtingas procesas, aprėpiantis tris brendimo tipus: fizinį, psichinį ir socialinį. Psichinio brendimo metu aktyviai vyksta pažinimas, formuojasi vaizdiniai, suvokimas, vaizduotė, mąstymas, atmintis, charakteris, valia, temperamentas, psichinės būsenos, emocijos. Socialinio brendimo metu formuojasi elgesys, santykiai su aplinka, perimamos įvairios patirtys, įsitraukiama į įvairias veiklas, aktyviai dalyvaujama šeimos ir kitų bendruomenių gyvenime (20). Vaiko raida įprastai klasifikuojama į keturis amžiaus tarpsnius: 1) naujagimystę; 2) kūdikystę; 3) ikimokyklinį laikotarpį; 4) mokyklinį laikotarpį (42, 43). Galima ir kitokia klasifikacija, kai vienas iš etapų įvardijamas vaikystės terminu. 6–12 metų amžius priskiriamas vėlyvajai vaikystei (38). Šis laikotarpis gali būti vadinamas ir antrąja vaikyste (44). Žvelgiant iš pedagoginės pozicijos, 6–10 metų amžius siejamas su pradinės mokyklos lankymo pradžia ir įvardijamas jaunesniuoju mokykliniu amžiumi. Žvelgiant per fiziologinę prizmę, pastebima, kad jaunesniajam mokykliniam amžiui būdingos tam tikros ypatybės. Šiame amžiuje vaikų raidai būdingas intensyvumas, bet drauge ir santykinis tolygumas. Nuo 6 iki 10 vaiko gyvenimo metų vyksta kokybiniai ir kiekybiniai organizmo pokyčiai. Kiekybiniai pokyčiai vaiko organizme pasireiškia per tolygų svorio ir ūgio padidėjimą. Judėjimo ir atramos aparatas intensyviai formuojasi, tačiau stuburui dar stinga sukaulėjimo, tvirtumo, jis išlieka lankstus. Taip pat didėja ir auga raumenys. Anot Ferraresi ir kitų (19), dominuoja lenkiamųjų raumenų tonusas. Kokybiniai pokyčiai vaiko organizme pasireiškia morfologiniu didžiųjų smegenų pusrutulių vystymusi. Didžiųjų pusrutulių motorinė sritis vystosi sparčiai, vaikai geba greitai bėgti, atlikti koordinuoto pobūdžio fizinius pratimus. Šiame raidos etape tobulėja riešo judesiai, kiti smulkūs judesiai. Pokyčiai stebimi ir širdies, kraujagyslių sistemos funkcijose, medžiagų apykaitoje, kuri spartėja. Stebimi kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai energijos ir medžiagų apykaitoje ląstelėse (21). Minėtų pokyčių analizė leidžia teigti, kad 7–9 metų amžiaus tarpsnis yra ypatingas, jo metu vyksta daug procesų. Postnatalinį vaiko augimą priimta skirstyti į keturis amžiaus periodus: naujagimystę, kūdikystę, ikimokyklinį ir mokyklinį raidos laikotarpius (34). Profesoriaus C. P. Gabbard pateiktoje gyvenimo raidos periodizacijoje 6–12 metų amžius priskiriamas vaikystės periodui, vėlyvosios vaikystės subperiodui (35). Lietuvos mokslininkai, K. A. Tamašauskas, R. Stropus, šį laikotarpį vadina antrąją vaikystę (36). Pedagogikoje vaiko 6–10 metų amžiaus laikotarpis, vadinamas jaunesniuoju mokykliniu amžiumi ir siejamas su pradinės mokyklos lankymo pradžios metais. Fiziologiškai jaunesnysis mokyklinis amžius turi savų ypatybių. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų vystymasis išlieka intensyvus, bet santykinai tolygus. Vaiko raidos specialistai nurodo, kad 6–10-tais žmogaus gyvenimo metais vyksta kiekybiniai ir kokybiniai organizmo pakitimai. Kiekybiniai vaiko organizmo pokyčiai apima tolygų ūgio ir svorio didėjimą. Intensyvų judėjimo ir atramos aparato formavimąsi, tačiau stuburas išlieka dar ne iki galo sukaulėjęs, lankstus, netvirtas. Didėja ir auga raumenys. Vyrauja lenkiamųjų raumenų tonusas (45). Kokybiniais vaiko organizmo pokyčiais galima įvardinti morfologinį didžiųjų smegenų pusrutulių vystymąsi. Sparčiais tempais vystosi didžiųjų pusrutulių motorinė sritis, vaikai sugeba atlikti įvairius koordinuotus fizinius pratimus, greitai bėga. Tobulėja riešo ir kiti smulkūs judesiai. Kinta širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniai ypatumai, spartėja medžiagų apykaita. Medžiagų ir energijos apykaita ląstelėse keičiasi ir kiekybiškai, ir kokybiškai (46, 47). Daugelis autorių daro išvadą, kad fizinių ypatybių lavėjimą, jų lavinimo efektyvumą labai lemia amžius. Turima duomenų (22, 23), kad vėliau, jau įsilieję į didžio sporto atstovų gretas, atletai pasiekė ypač gerų sportinių rezultatų, kai daugiamečio sportinio rengimo proceso fizinės ypatybės buvo kryptingai ugdomos tinkamiausiais amžiaus tarpsniais. Jau nuo pat kūdikystės reikia tikrinti ir stebėti kūdikio raumenų tonusą, tam kad jį išlaikyti smarkiai nepakitusį, reikalingi masažai, lengvos mankštos. Atlikti jų nuolatos nebūtina, tai galima daryti ir su pertraukomis. Smarkus raumenų tonuso paūmėjimas gali būti gydomas medikamentiniais vaistais. Fizinių ypatumų lavinimas ir šio proceso efektyvumas yra susijęs su amžiumi. Zellers ir kitų (22), Buckthorpe ir kitų (23) duomenimis, atletai geba pasiekti labai gerų sportinių rezultatų, vėliau tapę didžiais sportininkais. Būtina to sąlyga – kryptingas fizinių ypatybių ugdymas tam tikrais amžiaus tarpsniais ilgamečio sportinio rengimo procese. Jau nuo pat kūdikystės reikia tikrinti ir stebėti kūdikio raumenų tonusą, tam kad jį išlaikyti smarkiai nepakitusį, reikalingi masažai, lengvos mankštos. Atlikti jų nuolatos nebūtina, tai galima daryti ir su pertraukomis. Smarkus raumenų tonuso paūmėjimas gali būti gydomas medikamentiniais vaistais. Išnagrinėjus jaunų futbolininkų 7–9 metų fizines savybes, pažymėtina, kad šiame raidos etape skatinama judėjimo įvairovė. Minėtame raidos etape ryškus intensyvumas, bet drauge ir santykinis tolygumas; vyksta kokybiniai ir kiekybiniai organizmo pokyčiai. 1.3. Masažo poveikis ir taikymas jaunų sportininkų (futbolininkų) reabilitacijoje Masažas veikia visas žmogaus funkcijas ir sistemas, Gerai žinant neurorefleksinius ryšius ir sugebant tinkamai pasirinkti masažavimo būdus bei metodiką jį galima sėkmingai taikyti įvairių ligų gydymui, sutrikusių funkcijų atstatymui bei sveikatingumo palaikymui. 1.3.1. Masažo taikymas sportininkų reabilitacijai ir intervencijos Masažas gerina visas odos funkcijas, todėl nuo kūno paviršiaus greičiau pašalinamos suragėjusios epidermio ląstelės, pagerėja odos kvėpavimas, pagyvėja prakaito ir riebalinių liaukų veikla, išsiplečia limfos ir kraujo kapiliarai, pakyla odos ir giliau esančių audinių temperatūra, padidėja odos atsparumas įvairiems išoriniams poveikiams, pagerėja odos elastingumas. Įrodyta, kad masažas pagerina raumenų kraujotaką ir oksidacinius bei atstatomuosius procesus juose. Daugelio autorių duomenimis, masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenimis, o masažas padeda atstatyti pavargusio raumens funkcijas, padidinti jo darbingumą. Jo įtakoje pagerėja sąnarių ir aplink esančių audinių aprūpinimas krauju, sustiprėja sąnarinės kapsulės, gerėja raiščių elastingumas, pagreitėja padaugėjusio sąnario skysčio taip pat ir medžiagų apykaitos produktų rezorbcija. Masažas veikia kraujo ir limfos sistemas, pagreitindamas tiek kraujo, tiek limfos tekėjimą. Atsarginių kapiliarų atsivėrimas pakeičia kraujo pasiskirstymą organizme, o tai palengvina širdies darbą. Masažas turi tiesioginį ir refleksinį poveikį bendrai ir vietinei kraujo apytakai. Jis pagreitina kraujo pritekėjimą arterijomis ir palengvina jo nutekėjimą venomis. Daugelis autorių nurodo, kad masažo įtakoje kraujyje laikinai padidėja hemoglobino ir forminių elementų. Masažo metu pagreitėja medžiagų apykaita, pagerėja dujų, baltyminių medžiagų, mineralinių druskų išsiskyrimas iš organizmo. Visa tai pagerina vidaus organų veiklą teigiamai veikia visas gyvybines organizmo funkcijas. Dėl masažo metu padidėjusios audinių temperatūros pagreitėja visos cheminės reakcijos, suaktyvėja metaboliniai procesai, pagreitėja audinių oksidacija, difuzija, medžiagų apykaita audiniuose. Traumos – neatsiejamas sporto elementas. Komandinėms sporto šakoms būdinga intensyvi sportinė veikla, kurios metu neretos sportinės traumos (48). Dažniausiai reabilitacija taikoma sportininkams, kuriuos buvo ištikusios traumos arba jos atsinaujino. Šiuolaikiniai sportiniai rezultatai iš sportininkų reikalauja itin didelių fizinių krūvių, treniruojamasi 2-3 kartus per dieną. Neišvengiama treniruočių pasekmė – nuovargis – tai dėsningas fiziologinis reiškinys, kuris signalizuoja apie organizmo veiklos įtampą, apsaugo nuo persitreniravimo ir persitempimo. Svarbu, kad nuovargis atitiktų atliktą darbą. Didėjant nuovargiui, blogėja medžiagų apykaita, trinka reguliacija. Nuovargio metu organizme vyksta ir atsigavimas, tai priklauso nuo darbo intensyvumo: intensyvaus darbo metu atsigavimo procesai negeba kompensuoti energijos sunaudojimo, dėl to nuostolių grąžinimas vyksta vėliau, poilsio metu. Labai svarbu, kad reabilitacija būtų savalaikė (49). Griškevičius ir Žumbakytė-Šermukšnienė (50) atkreipia dėmesį ir į dokumentacijos svarbą. Anot autorių, „reabilitacijoje labai svarbu dokumentuoti atleto rezultatus ir funkcinį pajėgumą“ (50). Šie požymiai reiškia, kad sportininko reabilitacija buvo efektyvi. Mokslinėje literatūroje gausu metodikų, kurios skirtos reabilitacijos efektyvumo įvertinimui (51- 53). Efektyvi reabilitacija yra svarbi sportininkams, kurių raumenų tonusas yra padidėjęs. Tokiu atveju sportininkui rekomenduojama vengti padėčių, kurios didina raumenų tonusą. Raumenų tonusą sumažinti padeda reguliarūs fiziniai pratimai. Jie taip pat naudingi vengiant kontraktūrų formavimosi, palaikant judesių amplitudę (53). Ankstyvajai funkcinei reabilitacijai priskiriamas svorio metimas ir įvairios mankštos pratimai. Kadangi ankstyvajai funkcinei reabilitacijai trūko standartizuoto apibrėžimo, intervencijos ir rezultato rodikliai yra labai skirtingi, todėl tyrimų duomenys turėtų būti sujungiami atkreipiant dėmesį į tai, kas buvo įtraukta į intervenciją ir kaip buvo vertinamas gydymas (54). Puikiai tinka ne tik sportininkams, bet ir įvairaus amžiaus žmonėms vandens terapijos, jos padeda atsigauti po traumų, sumažinti skausmą ir patinimą, eisenos atkūrimui, remti širdies ir kraujagyslių sistemos kūno rengybos palaikymą, palaikyti atsistatymą tarp sesijos ir optimalų krūvio valdymą, ypač vėlesniuose reabilitacijos etapuose (55). Masažas yra puikus būdas sumažinti skausmą, tinka reabilitacijos laikotarpiu, tačiau maksimaliai nepadidina jėgos (56). Vienos sunkiausių traumų pasitaiko futbolo sporte. Profesionalūs žaidėjai neretai susiduria su sunkiomis traumomis, po kurių laukia ilgas reabilitacijos laikotarpis arba baigiama karjera. Kontaktas elitiniame futbole gali sukelti sunkius sužalojimus, tokius kaip trauminis lūžis. Informacijos apie šių traumų reabilitaciją ir grįžimą į sportą yra nedaug, ypač elitiniame futbole (57). Net ir retų sužalojimų tokių kaip blauzdikaulio lūžis atveju, galima pasiekti norimą rezultatą. Subalansavus objektyvią informaciją, geras bendravimas su komandos specialistais, palengvina sprendimų priėmimą, užtikrinant žaidėjui integruotos veiklos ir sveikatos valdymą. Sportinėmis traumomis vadinami uždari ir atviri sužeidimai treniruočių ar varžybų metu. Viena iš kompleksinių traumų gydymo priemonių masažas. Masažas – viena seniausių gydymo priemonių, pasižyminčių natūralumu ir dideliu efektyvumu. Masažas yra neatsiejama reabilitacijos dalis, skatina įvairius gijimo procesus, padeda atsigauti po traumų ar operacijų. Pacientai daug greičiau atgauna prarastą darbingumą ir grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo. Gydomasis masažas – puikus pasirinkimas, norint išvengti ar sumažinti nugaros, kaklo, pečių skausmus asmenims, dirbantiems sėdimą darbą, besigydantiems po įvairių traumų ar tiesiog norintiems suaktyvinti medžiagų apykaitą, pagerinti limfinės sistemos darbą.  Sąnario išnirimas arba luksacija (lot. luxare - išnirti) - tai sąnario trauma, kurios pasėkoje pasislenka ir išeina iš sąnario ribų sąnariniai paviršiai, o sąnario kapsulė suplyšta. Sąnarį sudaro sąnarinai kaulų galai, sujungti sąnario kapsule bei raiščius. Veikiant stipriai jėgai sąnario kapsulė ir raiščiai gali išsitempti ir plyšti. Vienas kaulas nuslysta nuo kito kaulo sąnarinio paviršiaus. Tai vadinama išnirimu. Jei kaulas nuo kito kaulo sąnarinio paviršiaus nenuslysta, tai vadinama panirimu (60). Masažas stebuklingai ramina bei padeda atsipalaiduoti, veikia visą mūsų organizmą, pašalina stresą, įtampą ir padeda atsikratyti blogų minčių. Masažo pagalba galima pašalinti nuovargį, patobulinti kūno formas, sumažinti skausmus. Kiekvienas procedūros būdas turi po nedidelę paslaptį, todėl kiekvieno poveikis skiriasi. Reguliarus masažas sumažina nervingumą ir nuovargį, atpalaiduoja įsitempusius raumenis, suteikia sąnariams paslankumo, o visam kūnui (tiek fiziniam, tiek dvasiniam) žvalumo, pakelia nuotaiką ir pagerina savijautą. Gydomasis masažas – tai viena iš masažo rūšių, kurios tikslas yra gydyti įvairias ligas, atkurti bei normalizuoti pažeistas organizmo funkcijas. Masažas – speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių visuma. Gydomasis masažas atnaujina sutrikusios organizmo dalies funkcionavimą, t. y. pašalina skausmą ir raumenų nuovargį, įtampą, pagerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, atpalaiduoja spazmus, atkuria sąnarių judrumą. Net trumpalaikis masažas atstato organizmą, pašalina pieno rūgštį iš raumenų, kelia bendrą organizmo tonusą ir audinių elastingumą. Masažas – viena seniausių gydymo priemonių, pasižyminčių natūralumu ir dideliu efektyvumu. Masažas yra neatsiejama reabilitacijos dalis, skatina įvairius gijimo procesus, padeda atsigauti po traumų ar operacijų. Pacientai daug greičiau atgauna prarastą darbingumą ir grįžta prie įprasto gyvenimo ritmo. Gydomasis masažas – puikus pasirinkimas, norint išvengti ar sumažinti nugaros, kaklo, pečių skausmus asmenims, dirbantiems sėdimą darbą, besigydantiems po įvairių traumų ar tiesiog norintiems suaktyvinti medžiagų apykaitą, pagerinti limfinės sistemos darbą.  GYDOMIEJI MASAŽAI Masažas stebuklingai ramina bei padeda atsipalaiduoti, veikia visą mūsų organizmą, pašalina stresą, įtampą ir padeda atsikratyti blogų minčių. Masažo pagalba galima pašalinti nuovargį, patobulinti kūno formas, sumažinti skausmus. Kiekvienas procedūros būdas turi po nedidelę paslaptį, todėl kiekvieno poveikis skiriasi. Reguliarus masažas sumažina nervingumą ir nuovargį, atpalaiduoja įsitempusius raumenis, suteikia sąnariams paslankumo, o visam kūnui (tiek fiziniam, tiek dvasiniam) žvalumo, pakelia nuotaiką ir pagerina savijautą. Gydomasis masažas – tai viena iš masažo rūšių, kurios tikslas yra gydyti įvairias ligas, atkurti bei normalizuoti pažeistas organizmo funkcijas. Masažas – speciali, dozuota mechaninių ir refleksinių poveikių visuma. Gydomasis masažas atnaujina sutrikusios organizmo dalies funkcionavimą, t. y. pašalina skausmą ir raumenų nuovargį, įtampą, pagerina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, atpalaiduoja spazmus, atkuria sąnarių judrumą. Net trumpalaikis masažas atstato organizmą, pašalina pieno rūgštį iš raumenų, kelia bendrą organizmo tonusą ir audinių elastingumą. Gydomasis masažas taikomas esant raumenų ir sąnarių sąstingiui, plokščiapėdystei, sergant stuburo ir sąnarių, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo organų, virškinimo organų ligomis, centrinės ir periferinės nervų sistemos bei judamojo aparato ligomis, esant galvos skausmams, taip pat esant padidintam jautrumui, miego sutrikimams, esant stresui, sergant urologinėmis, ginekologinėmis ligomis, po operacijų, traumų, sporto medicinoje ir kt. o profilaktiškai rekomenduojamas sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Visas žmogaus organizmo funkcijas valdo ir reguliuoja nervų sistema. Nustatyta, kad masažas, priklausomai nuo naudojamų masažo būdų ir nervų sistemos būklės, gali arba padidinti arba sumažinti nervų sistemos dirglumą. Taigi, masažo poveikis yra reikšmingas tiek odai, tiek raumenims, raiščiams ir sausgyslėms. Nustatyta masažo įtaka kraujo ir limfos sistemoms, medžiagų apykaitai ir vidaus organams. Dėl anatominių ir fiziologinių ypatybių, kai kurie vaikų kaulų lūžių tipai nebūdingi suaugusiesiems. Vaikams dažnai pasitaiko vadinamasis žaliosios šakelės tipo lūžis (1 pav.) (61). 1 pav. Vaikų traumos. Žaliosios šakelės lūžis (31). Lūžio linija neina per visą kaulo skersmenį, kaulo kortikinis sluoksnis lūžta tik vienoje pusėje, o kitoje pusė išlinksta. Šio tipo lūžis dažniausiai pasitaiko dilbio kauluose. Taip įvyksta, nes vaikų antkaulis storesnis negu suaugusiųjų. Iš dalies gerai – lūžgaliai nesužaloja raumenų, minkštųjų audinių. Vaiko anatominės ir fiziologinės savybės skiriasi nuo suaugusiojo. Vaiko kaulas elastingas, lankstus. Ta pati trauma, dėl kurios suaugusiajam lūžtų kaulas, vaiko kaului gali nepakenkti. Vaikų kaulai gyja gerokai greičiau negu suaugusiųjų. Jei dėl traumos atitrūksta kaulo apofizė, prie kurios tvirtinasi raiščiai, toks lūžis vadinamas apofiziniu lūžiu. Tipiškas pavyzdys – vaiko žastikaulio vidinio antkrumplio atitrūkimas (61). 2 pav. Vaiko žastikaulio vidinio antkrumplio atitrūkimas (61) Daugiausia futbolo traumų susijusios su apatinėmis galūnėmis. Šie sužalojimai gali būti trauminiai – smūgis į koją ar kelio išsukimas, ar atsirasti dėl per didelės raumenų, sausgyslių ar kaulo apkrovos. Dažniausiai patiriamos futbolo traumos (62): Apatinių galūnių traumos. Patempimai ir deformacijos yra dažniausios traumos ir jų sudėtingumo stadijos yra įvairios. Plyšusios kremzlės ir kelio priekinių kryžminių raiščių patempimai yra pagrindinės traumos, reikalaujančios operacijos. Kitos – lūžiai ir sužalojimai nuo tiesioginių smūgių į kūną. Apatinių galūnių traumų apkrova. Blauzdų įtvarai (skausmas blauzdoje), girnelių tendinitas (skausmas kelyje), ir Achilo tendinitas (skausmas kulkšnies gale) yra pagrindinės, išsivystančios dėl per didelės apkrovos. Futbolininkai dažnai patiria kirkšnies traumas, šlaunų ir blauzdų raumenų patempimus. Lūžiai dėl streso atsiranda kai kaulas susilpnėja nuo didelio krūvio. Dažnai sunku atskirti stresinius lūžius nuo minkštųjų audinių sužalojimo. Jei kurioje nors apatinėje galūnėje jaučiate skausmą ir šis nedingsta po kelių dienų, rekomenduotina apsilankyti pas fizioterapeutą. Viršutinių galūnių traumos. Dažniausiai atsiranda dėl kritimo ant įsitempusios rankos ar žaidėjų abipusio kontakto. Tai riešo patempimai, riešo lūžiai ar išnarinti pečiai. Galvos, kaklo ir veido traumos. Tai įpjovimai ir mėlynės, lūžiai, kaklo patempimas ir smegenų sukrėtimai. Smegenų sukrėtimas – sportininko psichinės būklės pakitimas dėl galvos traumos ir visuomet turi būti tinkamai įvertintas specialisto. Ne visi, kurie patiria smegenų sukrėtimą, praranda sąmonę (33). Masažas turi ir daug skirtingų rūšių. Kokia tinkamiausia konkrečiu atveju pasako specialistas. Kadangi visi žmonės turi skirtingų problemų, siekia skirtingų rezultatų. Tad susipažinkite plačiau su gydomojo masažo rūšimis. Masažas – vienas iš pasyvių kineziterapijos metodų. Tai svarbi sportininkų reabilitacijos priemonė. Masažas gali būti naudojamas futbolininkų kojų raumenų nuovargio ir tonuso korekcijoms. Doc. V. Vasiljeva darė tyrimus, žiūrėdama kaip veikia atstatomasis masažas sportininkus, nesportuojančius sveikus žmones bei ligonius. Ji naudojo šilumines procedūras, atstatomąjį masažą, pasyvų poilsį ir šaldymą. Įrodyta, kad greičiausiai raumenų darbingumas po fizinio krūvio atsistato tinkamai atlikus masažą. Šis metodas gali būti atliekamas tarp atskirų rungčių, pavyzdžiui bokse tarp atskirų raundų, plaukime tarp atskirų nuotolių ir pan. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad masažas pagerina sportininkų savijauta labiau, negu pasyvus poilsis. Kartais po labai įtemptų varžybų ar treniruočių, kaip ilgų distancijų bėgimas, dviračių krosas, pačių sportininkų pasisakymais, jaučiamas stiprus nuovargis, sukeliąs atskirų raumenų grupių kontraktūras, sukietėjimus. Tokiais atvejais patariama naudoti bendrą masažo procedūrą, maudantis pirtyje, vonioje (21). Masažuojant pagerėja nervinių impulsų sklidimas raumenimis ir visos raumenų funkcijos: gebėjimas greičiau susitraukti ir atsipalaiduoti, dėl to judesiai tampa tikslesni tobulesni, padidėja raumens darbingumas. Daugelio autorių duomenimis, masažas padeda atstatyti pavargusio raumens funkcijas, padidinti jo darbingumą (6). R. Tarchanianas, vėliau ir K. Zavadina ir kiti autoriai elektromiografu tyrė masažo įtaką raumenų tonusui, jų bioelektriniam aktyvumui ligoniams , sergantiems centrinės ir periferinės nervų sistemos ligomis. Tyrinėtojai nustatė, kad masažas teigiamai veikia biopotencialų didėjimą, mažina jų asimetriją, pagerina raumens kontratilines savybes plastinį raumenų tonusą tiems ligoniams, kuriems šie rodikliai buvo sumažinti arba išreikšta asimetrija (7). Atlikus tyrimą bėgikams sportininkams, buvo nustatyta, kad masažas palengvino sportininko atsigavimą po fizinio krūvio, skatinamas greitesnis ir geresnis biomechanikos atsigavimas, negu pasyvus poilsis (24). Masažas yra populiarus atsigavimo būdas po treniruočių ir varžybų . Sportinis masažas po treniruotės gali pakeisti molekulines reakcijas, susijusias su uždegimu (t.y leukocitų demarginacija), kreatinkinazės lygiu, maksimalios izometrinės jėgos pagerinimu, raumenų edema, skausmu ir raumenų spazmais (25). Futbolas reikalauja anaerobų ir aerobų pagrįstų pajėgumų, kad atitiktų atletinius varžybų reikalavimus . Chen et al. pranešė, kad protarpiniai anaerobiniai ir aerobiniai pratimai daro įtaką skirtingiems futbolininkų autonominės nervų sistemos fiziologiniams krūviams (25). Dažniausiai reabilitacija taikoma sportininkams, kuriuos buvo ištikusios traumos arba jos atsinaujino. Šiuolaikiniai sportiniai rezultatai iš sportininkų reikalauja itin didelių fizinių krūvių, treniruojamasi 2-3 kartus per dieną. Neišvengiama treniruočių pasekmė- nuovargis – tai dėsningas fiziologinis reiškinys, kuris signalizuoja apie organizmo veiklos įtampą, apsaugo nuo persitreniravimo ir persitempimo. Svarbu, kad nuovargis atitiktų atliktą darbą. Didėjant nuovargiui, blogėja medžiagų apykaita, trinka reguliacija. Kartu su irimo ir eikvojimosi procesais nuovargio metu organizme vyksta ir atsigavimo, kurių tarpusavio santykis priklauso nuo darbo intensyvumo: intensyvaus darbo metu atsigavimo procesai negeba kompensuoti energijos sunaudojimo, dėl to nuostolių grąžinimas vyksta vėliau, poilsio metu. Po traumų sportininkai į sportą gali grįžti, kai: • Pažeistos struktūros yra sugiję. • Visa galūnių judesių amplitudė yra neskausminga. • Yra adekvati raumenų jėga ir ištvermė. • Yra gera propriocepsija ir lankstumas. • Adekvatus širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumas. • Atgauti įgūdžiai. • Sportininkas psichologiškai pasiruošęs (21). Pagrindinis atsigavimo procesų organizavimo būdas yra racionali treniruotė ir režimas, sveikas gyvenimo būdas, higienos laikymasis. Kaip sportininkų reabilitacijos priemonė treniruočių ir varžybų metu ypač teiktinas masažas. Įvairūs masažo būdai nevienodai veikia organizmą, pvz., spaudimas, maigymas, sukelia dirginamąjį poveikį, o glostymas raminamąjį. Reabilitacijos laikotarpiu rekomenduojami trynimai ir spaudimo būdai. Masažas grąžina jėgas ir didina darbingumą, tais atvejais kai masažuojami tie raumenys , kurie daugiausiai dalyvauja fizinio krūvio metu. Sportininkų reabilitacijai tinka hidroprocedūros- tai dažniausiai lietaus pavidalo ir adatiniai dušai, didelio slėgio Šarko ir škotiškasis dušai (21). Gera reabilitacijos priemonė yra pirtis- tai garinės ir suomiškos pirtys. Svarbu, kad pirtyje būtų užtikrinama gera ventiliacija, nes nesant jos greitai pasireiškia hipoksinis poveikis. Racionaliai naudojantis sauna, gerinamas darbingumas ir greitinami atsigavimo procesai. Didelio fizinio krūvio metu dažnai deguonies tiek negaunama, kiek sunaudojama. Tada organizme susidaro deguonies stygius. Šiais atvejais rekomenduojama deguonies terapija t.y. papildomas deguonies kiekis inhaliuojamas į organizmą (21). Ypač didelę reikšmė turi tiesioginis poveikis tų organizmo funkcinių sistemų, kurios yra pagrindinės, garantuojant specialų darbingumą konkrečioje sporto šakoje. Reabilituojant sportininkus svarbu atsižvelgti ir į raumenų nuovargio tipą (21). Ankstyvajai funkcinei reabilitacijai priskiriamas svorio metimas ir įvairios mankštos pratimai. Kadangi ankstyvajai funkcinei reabilitacijai trūko standartizuoto apibrėžimo, intervencijos ir rezultato rodikliai yra labai skirtingi, todėl tyrimų duomenys turėtų būti sujungiami atkreipiant dėmesį į tai, kas buvo įtraukta į intervenciją ir kaip buvo vertinamas gydymas (22). Puikiai tinka ne tik sportininkams, bet ir įvairaus amžiaus žmonėms vandens terapijos, jos padeda atsigauti po traumų, sumažinti skausmą ir patinimą, eisenos atkūrimui, remti širdies ir kraujagyslių sistemos kūno rengybos palaikymą, palaikyti atsistatymą tarp sesijos ir optimalų krūvio valdymą, ypač vėlesniuose reabilitacijos etapuose (23). Masažas yra puikus būdas sumažinti skausmą, tinka reabilitacijos laikotarpiu, tačiau maksimaliai nepadidina jėgos (42). Sveikimo laikotarpiu didinant fizinį aktyvumą, ligoniai dažnai jaučia greitą nuovargį, silpnumą. Tai neretai skatina depresiją, nerimą, alekstimiją, dirglumą, formuoja neigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą. Todėl reikia pamažu didinti krūvį, skiriama rytinė higieninė mankšta, gydomoji gimnastika, dozuotas ėjimas. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ligonių darbingumo klausimus, labai svarbu įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinę būklę ramybėje ir fizinio krūvio metu (21). Vienos sunkiausių traumų pasitaiko futbolo sporte. Profesionalūs žaidėjai neretai susiduria su sunkiomis traumomis, po kurių laukia ilgas reabilitacijos laikotarpis arba baigiama karjera. Kontaktas elitiniame futbole gali sukelti sunkius sužalojimus, tokius kaip trauminis lūžis. Informacijos apie šių traumų reabilitaciją ir grįžimą į sportą yra nedaug, ypač elitiniame futbole (43). Viename straipsnyje apie elitinį futbolą, buvo tiriamas profesionalus Anglijos futbolininkas, kuris patyrė sunkią blauzdikaulio lūžio traumą. Reabilitacijos laikotarpiu buvo po truputį grįštama prie fizinio krūvio, pratimų, technikos ugdymas, mažos apkrovos, užtikrinti kokybišką grįžimą į futbolo sportą. Žaidėjas grįžo į visas komandos treniruotes po 7,5 mėnesio (43). Net ir retų sužalojimų tokių kaip blauzdikaulio lūžis atveju, galima pasiekti norimą rezultatą. Subalansavus objektyvią informaciją, geras bendravimas su komandos specialistais, palengvina sprendimų priėmimą, užtikrinant žaidėjui integruotos veiklos ir sveikatos valdymą. 1.3.2. Futbolininkų kojų raumenų nuovargis ir tonusas Nuovargį Bacevičienė su bendraautoriais (24) apibrėžia kaip „laikiną organizmo darbingumo sumažėjimą dėl pokyčių įvairiose organizmo sistemose, atliekant fizinį darbą“. Tokią organizmo būseną sukelia atliekamo darbo intensyvumas, pobūdis, raumenų darbo režimas. Atliekant fizinį darbą, dėl nuovargio stebimas organizmo ar jo elementų laipsniškas mažėjimas. Dėl šios priežasties nuovargis nagrinėtinas kaip procesas. Nuovargiui būdingos tokios fazės: kompensuojamoji, nekompensuojamoji ir fiziška. Šios fazės viena nuo kitos skiriasi pagal organizmo gebėjimus atlikti norimą darbą. Nuovargis gali pasireikšti įvairiose terpėse: endokrininėje sistemoje, centrinėje nervų sistemoje, vegetacinėje sistemoje, dirbančiuose raumenyse. Taigi, raumenys – viena iš sistemų, kurioms gali būti būdingas nuovargis (24). Nuovargis apibūdinamas kaip „nervų ir raumenų sistemos gebėjimo išvystyti jėgą mažėjimas“ (48). Šis apibrėžimas taikytinas raumenų nuovargiui apibūdinti. Vienas iš veiksnių, galinčių lemti raumenų nuovargį yra ašinė temperatūra. Kaip pažymi Vadopalas su bendraautoriais (49), „karšto oro sąlygomis atliekant fizinius pratimus, kai ašinė temperatūra viršija 39ºC, sukeliamas centrinis nuovargis“. Raumenų nuovargis galimas tiek profesinėje veikloje (50), tiek sporte. Dėl raumenų nuovargio, anot Savenkovienės ir Mockevičienės (51), galimi raumenų jėgos pusiausvyros sutrikimai. Mėšlungis (raumenų spazmai) taip pat laikytinas didelio raumenų nuovargio požymiu (52). Kita svarbi raumenų charakteristika yra tonusas. Raumenų tonuso reguliavimas – svarbus kineziterapijos teorijos ir praktikos uždavinys (47). Raumenų tonusas mokslinėje literatūroje apibūdinamas įvairiai. Anot Schleiper, raumens ramybės tonusas yra susijęs su raumens kietumo terminu (53). Bižokaitė ir Daratienė (54) tonusą apibūdina kaip „pasipriešinimą, jaučiamą, kai pasyviai judinama kuri nors kūno dalis, t.y. ilginant ar įtempiant tuos raumenis, kurie eina priešinga kryptimi tiems, kurie atlieka judesį“. Bačkaitytės ir Grūnovienės (55) teigimu, „raumenų tonusas apibrėžiamas kaip atpalaiduotų raumenų mechaninis įtempimas, kurio negalima sumažinti valios pastangomis“. Zachovajevienės ir bendraautorių (56) teigimu, raumens tonusas – tai „raumens ypatybė, sukeliama nuolatinio nervinių stimulų srauto į raumenį ir lemianti raumens pasipriešinimą ištempimui“. Straubergaitė su bendraautoriais (57) raumenų tonusu vadina raumenų įtampą, kuri leidžia judėti, palaiko kūno padėtį, leidžia keisti padėtis. Anot autorių, „griaučių raumenų tonusas apibrėžiamas kaip atpalaiduotų raumenų mechaninis įtempimas, kurio negalima sumažinti valios pastangomis. Viso nervų ir raumenų komplekso tonusas priklauso nuo centrinės nervų sistemos aktyvumo ir raumenų skaidulų tonuso“ (57). Bacevičienė su bendraautoriais (24) nurodo, kad nuolatinei žmogaus raumenų būklei yra būdingas tam tikras įtempimas, pasirengimas dirbti. Šis nevalingas refleksinis raumenų įtempimas yra apibūdinamas kaip raumenų tonusas. Jį apsprendžia raumenų konsistencija (24). Raumenų tonusą lemia ir tokie veiksniai, kaip amžius, fizinės veiklos pobūdis, lytis. Raumenų tonusą didina fiziniai pratimai. Pastebima, kad vaikų raumenų tonusas yra mažesnis nei suaugusiųjų. Mažesniu raumenų tonusu pasižymi ir moterys, lyginant su vyrais. Raumenų tonuso reguliatorius yra nervų sistema (24). Raumenų tonusas gali skirtis ir priklausomai nuo to, kokiomis ligomis asmuo serga (58). Raumenų tonuso pokyčius gali lemti ir stresas, pyktis, judesys ir didelės jo atlikimo pastangos, vaistai, CNS būklė (59). Išanalizavus raumenų nuovargio ir tonuso charakteristikas, galima teigti, kad raumenų nuovargis – tai raumenų jėgos išvystymo gebėjimų mažėjimas. Raumenų tonusas apibūdinamas kaip raumenų įtampa, kuri leidžia judėti, palaiko kūno padėtį, leidžia keisti padėtis. Siekiant kryptingų raumenų nuovargio ir tonuso charakteristikų korekcijų, svarbus vaidmuo tenka minėtų charakteristikų vertinimui. Raumenys ramybės būsenoje šiek tiek susitraukę. Kitaip mes negalėtume išlaikyti pusiausvyros, nulaikyti galvos, sėdėti (44). Raumenų įtempimas tonusas būtinas atlikti tikslingus judesius, pvz., pakelti ranką, atsitūpti, atsistoti. Tada vienų raumenų įsitempimas (arba tonusas) sumažėja ir raumuo pailgėja, kitų raumenų tonusas padidėja, jie susitraukia ir sutrumpėja. Dėl šių kitimų galime atlikti tikslius judesius. Visi žmonės turi vienokį ar kitokį tonusą. Normaliu raumenų tonusu laikomas toks raumenų įtempimas, kuris užtikriną gerą motorinę raidą, normalią padėtį ir visaverčius judesius. Normalus raumens tonusas yra charakterizuojamas, kaip lengvas pasipriešinimas, juntamas raumenyje pasyvaus judesio metu. Raumenų tonusą valdo žmogaus smegenys. Jos nuolatos siunčia signalus kiekvienam raumeniui, tiek ramybėje, tiek atliekant judesius. Tie signalai nukeliauja dėl nervų - jie lyg elektros laidai nuo smegenų iki raumenų. Yra teigiama, kad tikrąsias raumens tonuso reikšmes galima nustatyti, kai asmuo yra sąmoningas, atsipalaidavęs (45). Raumenų tonusas gali pakisti nuo: 1.Pykčio ir streso, 2. Judesio ir didelių pastangų jį atlikti, 3. Vaistų, 4. CNS būklės (44). Raumenų tonuso mažinimui sausgyslei yra sukeliama vibracija , kuri 5 minutes atlieka stimuliaciją ir tai turėjo slopinamąjį poveikį jėgai ir raumenų veiklai. Šie rezultatai rodo, kad ilgalaikis vibracinis dirgiklis gali būti veiksmingas gydymas, galintis sumažinti trišakio raumens tonusą (46). 1.3.3. Futbolininkų kojų raumenų tonuso vertinimas(matavimas) Ramybės būsenoje raumenys būna kiek susitraukę. Kitu atveju nepavyktų nulaikyti galvos, išlaikyti pusiausvyros, sėdėti (59). Raumenų tonusas yra būtinas tikslingų judesių, tokių kaip atsipūtimas, rankos pakėlimas, atsistojimas, atlikimui. Tuomet vienų raumenų tonusas mažėja, raumuo pailgėja. O kiti raumenys sutrumpėja, susitraukia, jų tonusas padidėja. Šie pokyčiai įgalina žmogų judesius atlikti tiksliai. Visiems žmonėms būdingas tam tikras tonusas. Normalus raumenų tonusas laikomas tuomet, kai raumenų įsitepimas garantuoja normalią padėtį, gerą motorinę raidą, pilnaverčius judesius. Normaliam raumens tonusui būdingas silpnas pasipriešinimas, kuris jaučiamas raumenyje pasyviai judant (59). Normalus tonusas – tai tam tikras pasipriešinimas, kuris leidžia judesį atlikti sklandžiai, be trukdžių. Raumenų tonusas yra svarbus tuomet, kai atliekami koordinuoti judesiai, normaliai sąveikaujama su aplinka. Raumenų tonuso pokyčiai pastebimi, kai susiduriama su aukščiausių neuronų pažeidimais (47). Raumenų tonuso valdytojas yra žmogaus smegenys. Būtent jos nuolat siunčia signalus į kiekvieną raumenį tiek ramybės būsenoje, tiek judesių atlikimo metu. Signalų keliavimą užtikrina nervai. Jie tarsi elektros laidai tarp smegenų ir raumenų. Manoma, kad tikrosios raumens tonuso reikšmės yra nustatomos tuomet, kai žmogus yra atsipalaidavęs, sąmoningas (59). Bačkaitytės ir Grūnovienės (55) teigimu, raumenų tonusą galima vertinti įvairiais būdais. Autorių požiūriu, objektyviausiai raumenų tonusą atskleidžia instrumentiniai tyrimo metodai. Straubergaitė su bendraautoriais (57), Vaišvilaitė su bendraautoriais (47) raumenų tonuso matavimui siūlo naudoti miotonusometrą. Anot autorių, miotunosometrijos metodas yra laikomas patikimu ir validžiu griaučių raumenų tonuso testavimui. Šis prietaisas buvo sukurtas Estijoje. Straubergaitė su bendraautoriais (57) pažymi, kad raumenų tonuso matavimas miotonusometru atliekamas įvertinant raumens virpesių dažnį. Zachovajevienė su bendraautoriais (56) raumens tonusui matuoti pasitelkė perineometrą („Peritron 9300“). Apibendrinant raumenų tonuso vertinimo teorinių prielaidų analizę, pažymėtina, kad objektyviausiai tą leidžia padaryti instrumentiniai tyrimo metodai. Neretai raumenų tonuso vertinimui pasitelkiamas miotonusometras, perineometras. 1.3.4. Nuovargio įtaka žmogaus organizmui ir raumenims Nuovargio ir jo padarinių pradininkas Herbertas Freudenbergeris teigė, kad nuovargis pradeda vystytis subjektams , kurie yra empatiški ir linkę aukotis kitų labui (26). Nuovargis gali pasižymėti daugybe išraiškų. Atsiranda neuromuskuliniai simptomai, raumenų jėgos ir ištvermės mažėjimas, sutrikusi judesių koordinacija (27), judesiai tampa labiau lėtesnis, pakinta reakcijos greitis(28). Danek J ir kt. atliktame moksliniame darbe teigia, jog sportininkų raumenų nuovargis turi reikšmės , kiek laiko aktyviai dalyvavo sportinėje veikloje ir užsiėmė sportu. Sportininkų grupės, kurios treniravosi 2–4 metus arba 4,5–7 metus, ir tų, kurie treniravosi 7,5–13 metų, buvo pastebėti reikšmingi lenkiamųjų raumenų nuovargio rodiklių reikšmių skirtumai (29). Nuovargis gali pasireikšti taip pat ir tarp lyčių, jis skirtingai veikia moteris ir vyrus. Testuojant kelio ekstenzorius ( KE) maksimalios raumenų jėgos sumažėjimas labiau pastebimas vyrams nei moterims. Periferinis, ir centrinis nuovargis turėjo įtakos nuovargio sukeltam maksimalios raumenų jėgos sumažėjimui, nepriklausomai nuo lyties, KE nuovargio lyties skirtumai paaiškinami periferinio nuovargio metu (30). Literatūroje raumenų nuovargis apibūdinamas kaip raumenų nesugebėjimas išlaikyti jo susitraukimo jėgos ir stiprumo, dėl ko sumažėja jėga, sutrinka motorinė kontrolė ir dėl to atsiranda skausmas (31,32). Ankstyvas raumenų nuovargis neigiamai veikia tikslinių pratimų atlikimą, nesvarbu, ar šiuos pratimus atlieka žmonės, sergantys fibromialgija, lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, lėtiniu nuovargiu, sveiki pagyvenę žmonės, sportininkai ir asmenys, kuriems būdingas spazmas ( 34,35). Fototerapija yra novatoriška ir neinvazinė alternatyva gydant ir (arba) užkertant kelią mankštos sukeltam raumenų nuovargiui, audinių sužalojimui ir analizuojant procesus, susijusius su mitochondrijų funkcija. Literatūroje keli tyrimai parodė, kad žemo lygio lazerio terapija daro teigiamą poveikį raumenų nuovargio silpnėjimui ir raumenų atsistatymui po pratimo, kai terapija taikoma prieš mankštą (36,37). 1.3.5. Raumenų nuovargis ir jo mechanizmai Raumenų nuovargis – tai raumenų susitraukimo jėgos, greičio, galingumo ir atsipalaidavimo greičio sumažėjimas, atsirandantis dėl tokių priežasčių (39). Nuovargio kilmė yra dinamiška – to paties dydžio raumenų nuovargis kas kartą gali kilti dėl skirtingos priežasčių visumos. Kuo svarbesnis žmogaus organas ar jo dalis, tuo labiau jis saugomas nuovargio metu. Taip jis yra mažiau išsekinamas. Manoma, kad nuovargio mechanizmų pagrindinė paskirtis – apsaugoti nuo sutrikimo, atsirandančio dėl sunkaus fizinio darbo, raumens energetiką ir struktūras (38). Nuovargis sukelia: odos jutimo sutrikimą, metabolitų kaupimąsi raumenų skaidulose ir nepakankamą motorinę komandą motorinėje žievėje. Skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai keičia raumenų tonusą ir kūno sustingimą, o nenormalus raumenų tonusas gali pažeisti raumenis. Todėl raumenų nuovargis turėtų būti tinkamai valdomas, kad būtų išvengta šių neigiamų padarinių (41). Apie raumenų nuovargio poveikį raumenų tonusui ir kūno sustingimui bei įvairių intervencijų poveikį raumenų nuovargiui nėra daug tyrimų (41). Atliktame tyrime, masažas buvo naudingas ne tik raumenų tonusui, bet ir slopino nuovargį. Jėga tiriamosios grupės buvo sumažėjusi, tačiau po intensyvios treniruotės visiškai normalu, jog organizmas ne taip greitai atsigauna. Kontrolinei grupei, kuriai nebuvo atlikta masažo procedūros, beveik faktoriai išskyrus raumenų tonusą, buvo išlikę pakankamai stabiliai, nebuvo didelio nuovargio, o jėga nekito. Didžiausia masažo nauda buvo raumenų tonuso gerinimui , daugelyje jau minėtų straipsnių masažas tikrai naudingas ir netgi būtinas tiek reabilitacijoje, tiek ir gerinant savijautą, slopinant nuovargį. TYRIMO METODIKA IR METODAI Tyrimo planavimas Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir uždavinius, suformuota tiriamųjų imtis, sukurta tyrimo uždavinius atitinkantis klausimynas. Masažas tai vienas geriausių būdų pašalinti įtampą. Ypatingai jis rekomenduojamas tiems, kas dirba sėdimą darbą, o ypatingai prie kompiuteriu. Taip dirbant įsitempia kaklo bei pečių juostos raumenys, atsiranda įtampa, kartais skausmas. Masažas padeda atpalaiduoti raumenis, pašalinti druskas, pagerinti miego kokybę. Taip pat pečių juostos masažas padeda pašalinti nuovargį, sumažinti stresą ir pagerina kraujotaką. Sportinis masažas – tai tam tikros atlikimo metodikos masažas, kurio metu masažuoti reikia tam tikromis kryptimis, tam tikru spaudimu, rankų padėtimi ir kt. Šis masažas gali būti atliekamas visam kūnui arba atskiroms kūno dalims, pvz.: tik nugarai, kojoms ir pan. Sportinis futbolininkų kojų raumenųmasažas atliekamas lygiai taip pat kaip ir viso kūno sportinio masažo metu. Tačiau dėmesys skiriamas tik tam tikrai raumenų grupei ar kūno daliai. Svarbu paminėti, kad sportinis masažas atliekamas ne tik sportininkams. Šio masažo rūšis yra labai efektyvi dirbantiems sėdimą darbą, nuolatos kenčiantiems sprando, futbolininkų kojų raumenųskausmus, spazmus ar galūnių tirpimą. Sportinio masažo metu tam tikrose vietose sukeliamas spaudimas, tempimas ar įtampa, taip veikiami gilieji kūno audiniai, vadinami fascijomis. Būtent fascijų įsitempimas ir sukelia raumenų skausmus arba į raumenis išsiskyrusi pieno rūgštis (dažniausiai sportininkams po aktyvios fizinės treniruotės, varžybų). Kad sportinis masažas, ypač sportinis futbolininkų kojų raumenųmasažas, būtų dar efektyvesnis yra kombinuojamas su taurių terapija. Šio masažo metu į smegenis yra išskiriama cheminė medžiaga endorfinas, kuris veikia kaip natūralus skausmo malšintojas. Todėl po šio masažo akivaizdžiai pagerėja nuotaika, fizinė būklė, dingsta nerimas. Tiriamieji. Buvo tiriama 10 asmenų (6 berniukai ir 4 mergaitės). Tiriamųjų amžius - 12-16 metai. Tyrimo metodai ir organizavimas. Tyrimo metu buvo naudojama: anoniminė anketa, sudaryta iš 11 klausimų; Tyrimas atliktas masažo kabinete. Tyrimo metu tiriamiesiems buvo atlikta po 10 masažo procedūrų, kurių kiekviena trūko 20 min. Masažas buvo atliktas remiantis Finkelšteinaitės su bendraautoriais (2008) rekomendacijomis. Prieš kiekvieną masažo procedūrą ir po jos veidukų vertinimo skale buvo vertinamas kiekvieno tiriamojo skausmo intensyvumas atliekant futbolininkų kojų raumenų judesius (lenkimą, tiesimą, šoninį lenkimą, rotaciją), prieš pirmą ir po paskutinės masažo procedūros. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad „Ronald Morris“ skausmo malšinimui įtakos turi masažo būdai. Glostymas gali būti naudojamas kaip skausmo mažinimo priemonė, kartu su maigymu - padeda greičiau grąžinti judesio amplitudę. Vibracija gali būti naudojama kaip raumenų nuovargį mažinanti ir atsigavimo procesus skatinanti priemonė. klausimyno rezultatų analizė parodė, kad didžiausia masažo poveikį tiriamieji patyrė fizinio aktyvumo srityje: prieš tyrimą šios srities balų vidurkis siekė 65 ± 3,8 balo, po tyrimo - 80,5 ± 4,2 balo (p 0,05). Atlikus apatinės futbolininkų kojų raumenų dalies skausmo vertinimą pagal nustatytas futbolininkų kojų raumenų dalies skausmo mažėjimas. Po masažo procedūrų tiriamųjų skausmas sumažėjo nuo 25 iki 57,1%. Bendras nugaros futbolininkų kojų raumenų skausmo sumažėjimas siekia iki 41%. Išvados. Masažo procedūros yra efektyvi skausmo mažinimo priemonė. Po 10 gydomųjų masažo procedūrų tiriamųjų skausmo pojūtis nugaros futbolininkų kojų raumenųėje dalyje sumažėjo ir padidėjo judesių amplitudė. Tyrimas kiekybinis, vaikams futbolininkas 7-9 metų, gauti vaikų tėvų sutikimai dėl tyrimo atlikimo, raumenų tonuso testavimo. Taip pat atlikta apklausa „Ronald Morris“ klausimynas su tėvų pagalba vaikams. Ištirti masažo įtaką mažinant priešvaržybinį stresą. Hipotezė - masažas yra tinkama priemonė siekiant numalšinti sportininkų patiriamą priešvaržybinį stresą. Tyrimo vieta: Kauno futbolo mokykla „Ąžuolas“ ( klausimynai išdalinti ir atlikti šioje įstaigoje besilankantiems vaikams , su tėvų pagalba atsakė į visus pateiktus klausimus). Tyrimo laikas. 2019.07.15 iki 2019.10.20 Tyrimo etika Tiriamųjų konfidencialumas buvo užtikrintas, anketa anoniminė, tiriamojo vardo, pavardės, adresų nebuvo klausiama. Tyrimo rezultatai buvo skelbiami tik apibendrinti. Tyrimo duomenys panaudoti tik studijų tikslams. Bioetikos komisijos leidimas NR. BEC-SR(M)-224, išduotas 2019-04-25. Tiriamųjų atranka Duomenys rinkti apklausiant vaikų tėvus ir jų vaikus, kurių amžius 7-9 metų. Planuota, jog tiriamųjų imtį sudarys bent 50 tiriamųjų. Tiriamųjų atrankos kriterijai: • Vaikai sportuojantys ne mažiau kaip 1 metus, lankantys 2 kartus savaitėje po 1 valandą. • Vaikai, kurių tėvai sutiko, kad jų vaikas dalyvautų tyrime. Tyrimo metodai ir priemonės Tyrimo metodai ir organizavimas. Tyrimo metu buvo naudojama: anoniminė anketa, sudaryta iš 11 demografinių klausimų; Roland-Morris apatinės nugaros dalies skausmo ir negalios klausimynas; SF-36 klausimynas bei veidukų vertimo skalė skausmo intensyvumui vertinti. Tyrimo metu tiriamiesiems buvo atlikta po 10 masažo procedūrų, kurių kiekviena trūko 20 min. Masažas buvo atliktas remiantis Finkelšteinaitės su bendraautoriais (2008) rekomendacijomis. Prieš kiekvieną masažo procedūrą ir po jos veidukų vertinimo skale buvo vertinamas kiekvieno tiriamojo skausmo intensyvumas atliekant juosmens judesius (lenkimą, tiesimą, šoninį lenkimą, rotaciją). Roland-Morris funkcinės būklės ir SF-36 klausimynų vertinimas atliktas du kartus - prieš pirmą ir po paskutinės masažo procedūros. Masažas - speciali, moksliškai pagrįsta, dozuota, mechaninio ir refleksinio poveikio žmogaus organizmui priemonių visuma, atpalaiduojanti raumenis, gerinanti sąnarių judėjimą, mažinanti stresą, nerimą (Emst E, Cohen, Stone J. Ethical, 2004). Šiuolaikiniame sporte neskiriama pakankamai dėmesio sportininko varžybiniams psichologiniams įgūdžiams ugdyti: sportininkų gebėjimui stabilizuoti savo emocinę būseną, sužadinti vidines jėgas varžybinei veiklai, pasitikėti savimi varžybų metu (Šniras, 2004). Stresas varžybų metu gali veikti sportininkus, jų dėmesį nebereaguojant į dirgiklius, sukelti nepasitikėjimą savo jėgomis. 1. Tyrimo tikslas - ištirti masažo įtaką mažinant priešvaržybinį stresą. Hipotezė - masažas yra tinkama priemonė siekiant numalšinti sportininkų patiriamą priešvaržybinį stresą. Tyrimo metodai. Naudota CSAI-2 ir streso skalė. CSAI-2 - tai varžybinio nerimo aprašo anketa, susidedanti iš 27 klausimų, kurie apima kognityvinį nerimą, somatinį nerimą ir pasitikėjimą savimi. Jie gali būti vertinami balais nuo 1 (visiškai ne) iki 4 (tikrai taip), kiekvienoje dalyje surenkama nuo 9 iki 36 balų, Streso skalėje tiriamieji savo jaučiamą stresą turėjo įvertinti balais nuo 1 (jokio streso) iki 10 (ypač stiprus stresas). Tyrimo organizavimas. Tyrime dalyvavo 18 sportininkų (18 futbolinin- kai, 14 vyrų, 4 moterys), apklaustųjų amžius - nuo 17 iki. 32 m., amžiaus vidurkis - 23 m. (sn ± 4,74). Tiriamiesiems 1,5 val. iki varžybų pradžios buvo pateiktos anketos. Užpildžius anketas tiriamiesiems buvo atliekamas 15min. nugaros masažas, taikant klasikinio masažo būdus (glostymą, trynimą, maigymą, vibraciją) ir po keleto minučių dar kartą buvo duodama užpildyti streso anketą. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės „Excel 2020“ programą, lyginant duomenis, gautus prieš masažo procedūrą ir po jos. Skirtumai laikyti statistiškai reikšmingi, jei paklaidos tikimybės reikšmė p 0,05). Tačiau palyginus tiriamosios grupės rezultatus prieš tyrimą ir po tyrimo matomas jėgos sumažėjimas ir statistiškai reikšmingas rezultatas. 3.1. Nuovargio intensyvumo vertinimo rezultatai Tiriamojo rezultatai po vertinimo Bendro nuovargio vertinimo balų suma (1, 5, 12, 16) = Fizinio nuovargio balų suma (2, 8, 14, 20) = Sumažėjusio aktyvumo skalės balų suma (3, 6, 10, 17) = Sumažėjusios motyvacijos skalės balų suma (4, 9, 15, 18) = Protinio nuovargio skalės balų suma (7, 11, 13, 19) = 4 + 2 + 5 + 2 = 13 balų 1 + 4 + 3 + 3 = 11 balų 5 + 5 + 3 + 3 = 16 balų 5 + 5 + 4 + 3 = 17 balų 3 + 2 + 4 + 3 = 12 balų = 56,25 proc. = 43,75 proc. = 75,00 proc. = 81,25 proc. = 50,00 proc. Požymis Tiriamoji grupė (n=25) xme(xmin-xmax; x̅) U; p Kontrolinė grupė (n=25) xme(xmin-xmax; x̅) Nuovargio intensyvumas po 1-os treniruotės (b.) 2(1-3; 2) 160,5; 0,002 1(0-3; 1) U – neparametrinio Manio-Vitnio-Vilkoksono kriterijaus reikšmė; p0,5. Kontrolinės grupės dalyvių nuovargio intensyvumas po 1 treniruotės: 1(0-3; 1). Kontrolinės grupės dalyvių nuovargio intensyvumas po 10 treniruotės: 2(0,5-4; 2). Pokytis: 18-ai iš 25-ių kontrolinės grupės dalyvių nuovargio intensyvumas buvo didesnis, lyginant po 1-os ir po 10-os treniruočių rezultatus (p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!