Marcelijaus Martinaičio eilėraščio “Kukutis nori pamatyti tėvynę“ interpretacija

Marcelijus Martinaitis – poetas eseistas, į literatūrą atėjęs iš kaimo, iš valstietiškų vertybių pasaulio. Jo kūrybai būdinga žemdirbiška pasaulėjauta, kurią išreiškia tautosakinis personažas Kukutis iš „Kukučio baladžių“. Baladėse po personažo kaukės naivumu, paprastumu slepiasi gili išmintis. Ji atskleidžia egzistencines problemas, istorinę ir kultūrinę savimonę: gyvenimo laikinumą, darbo prasmę, amžinybę, ryšį su žeme, gamta tarsi bandant įamžinti nykstantį žemdirbių kultūros klodą. Tai matoma ir eilėraštyje „Kukutis nori pamatyti tėvynę“, kuriame atsikleidžia gyvenimo tiesos, jog žmogus, dirbdamas visą laiką, nesusimąsto apie gyvenimo prasmę, nemato tikrųjų vertybių.
Jau pirmajame posme iškeliami egzistenciniai klausimai, problemos. Kukutis, kaip visų valstiečių simbolis, klabėdamas I asmeniu išreikia nuomonę, požiūrį, būdingą visai žemdirbių kultūrai. Ryškėja begalinė ir greita gyvenimo slinktis. Kuriamu paradoksu: „ Taip ilgai nemačiau tėvynės/ dirbdamas jos laukus/ taisydamas jos šiaudinius stogus.“ Siekiama parodyti, jog tik gyvenant savo gyvenimą, pasinėrus į būties tėkmę, nepastebimos tikrosios vertybės, tikroji gyvenimo prasmė, todėl Kukutis tarsi apgailestauja, jog nėra laiko susimąstyti apie gyvenimo pilnatvę, vertybinį pamatą: „Taip gyvenimas nedavė laiko/ vis ką nors reikėdavo dirbti.“ Matome, jog darbas – viso gyvenimo pagrindas, čia suvokiamas kaip būtinybė. Tai priešprieša norui pamatyti tėvynę, todėl tik vargingai dirbdamas žmogus gali pelnyti poilsio akimirką, pažvelgti į gyvenimą tėvynėje kitomis akimis, apmąstyti savo egzistenciją ir jos esmę.
Mąstydamas apie gyvenimą Kukutis antrame posme atskleidžia aiškėjančias gyvenimo mįsles, Kukučio išvados apie žmonių gyvenimą: „... nieko neišeina ir tiems/ kurie greitai važiuoja“ parodo, jog net ir dirbdamas visą gyvenimą žmogus neatlieka visų darbų, skubėdamas gyventi nepajaučia gyvenimo džiaugsmo, meilės ir ryšio su žeme, tėvyne. Neganą to, yra žmonių, kurie apsimeteliškai ir savanaudiškai deklaruoja stengdamiesi dėl tikrųjų vertybių. Tai ironizuojama: „... daug pasigardžiuodami valgo/ kad gražesni būtų žodžiai-/ apie tėvynę.“ Norint parodyti, jog ne žodžiais ir savanaudiškumu gražinama tėvynė, o tik darbas gali pelnyti atlygį, poilsį ir progą pasidžiaugti gyvenimu tikrovėje, jos grožiu bei tautine vienybe.
Ketvirtoje pastraipoje Kukutis išreiškia savom...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!