Mamatės paveikslas apysakoje ,,Sename dvare“

Vyras ir moteris – tai dvi natos, be kurių žmogaus sielos stygos nesuskamba darniu ir skambiu akordu. Moteris – gražiausia nata, skirta gyvenimo simfonijai klausyti. Nuo seniausių laikų moteriškumas – tai daugialypis ir paslaptingas reiškinys, kurį kiekvienas įsivaizduoja ir supranta savaip. Vieniems jis siejasi su jautrumu, prilygstančiu rožės žiedui, pasiaukojimu ir motinyste, kitiems – su grožiu, harmonija, nežemiškumu, o tretiems – su sunkia moters prigimties našta ir būtinybe neprarasti dvasinės stiprybės. Lietuvių literatūroje pabrėžiamas moters vidinio pasaulio grožis, puikus šeimininkavimas, mokėjimas rūpintis namų buitimi. Dažniausiai moteris yra vaizduojama dora, rūpestinga, atsidavusi, pareiginga, pakanti, stipri, mylinti. XX a. pradžios idealistinės pasaulėjautos kūrėja Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana apysakoje ,,Sename dvare“ atskleidė labai jausmingą moterį, kurios siela veržiasi patirti dievišką pilnatvę, kuri nori laužyti tradicijas ir įrodyti, jog jos protas bei nuomonė turi didelę reikšmę to meto politikos vystymuisi. Tai – jausmų ir proto balansas autoritetingame moters kūne. Savistaba ir būties klausimų apmąstymas mamatės paveikslą daro išskirtinį ne tik šioje apysakoje, bet ir visoje to meto lietuvių prozoje.
Ne paslaptis, jog dvasinė žmogaus prigimtis turi įkvėpti ir jungti kūną su siela, širdimi, tikėjimu. Tokios jungties simboliu kūrinyje yra mamatė Marija – religinga dvaro šeimininkė, nuostabi trijų vaikų mama, dvaro pono Liudviko žmona. Tai meniškos prigimties ir krikščioniškos pasaulėjautos moteris. Šatrijos Ragana sakė, jog ,,žemėje yra viena tikra vertybė, viena absoliuti vertybė – žmogaus siela.“ Todėl ypatingai jautria siela ir turtingu dvasiniu pasauliu apdovanota mamatė kūrinyje tampa dvasingumo pernešėja. Nors į žmogaus gyvenimą šiame pasaulyje žiūri kaip į pareigą kitiems bei sunkią, varginančią tarnystę, kuri ,,duoda kartais trumpų laimės valandėlių“, ji siekia harmonijos. Nerasdama paguodos nei skardžiame vaikų juoke, nei tyroje šypsenoje, ji skaito poeziją, pasineria į melodijų aidą, skambina Šopeno kūrinius ir gyvenimo negandas išgyvena muzikoje. Mamatė jaučia, jog menas taurina ir kelia žmogaus sielą aukštyn, veda toliau, negu siekia dienos rūpesčiai. Be...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!