Makroekonominių rodiklių įtaka akcijų kainoms

Įvadas Akcijų kainų ryšys su makroekonomika – tiesioginis. Šiam ryšiui nustatyti pasitelkiame koreliacijos metodą, kuris parodo statistinio ryšio tarp kintamųjų stiprumo matą. Surinkdami duomenis iš makroekonomikos rodiklių statistinių šaltinių, gauname kelerių metų įvairius ekonominius rodiklius, kuriuos koreliacijos pagalba lygindami su akcijų vertėmis, atspindinčiomis OMX indekse, gauname tarpusavio priklausomybės stiprumą. Kuo gauta reikšmė didesnė, tuo didesnė tarpusavio priklausomybė tarp dviejų reikšmių. Vertybinių popierių rinka siejasi su ūkio pajėgumu. Šalies ekonomika atspindi jos vertybinių popierių biržoje listinguojamų įmonių akcijų vertėje ir jų paklausoje. Tokiu būdų, naudojant akcijų kainų ir makroaplinkos rodiklių reikšmes, galime palyginti šalių ekonomikos lygį, įvertinti, bei remiantis teoriniais bei praktiniais aspektais, pateikti ateities prognozes. Makroekonominiai procesai svarbūs akcijų dinamikai rinkoje. Gauti koreliacijos tyrimo rezultatai patvirtina teoriniuose šaltiniuose aprašoma tarpusavio priklausomybę. Makroekonominiai rodikliai, tokie kaip BVP, Pinigų kiekis, Individualaus vartojimo išlaidos ir kt. parodo tarpusavio priklausomybę su OMX indeksu trijuose Baltijos šalyse. Sąryšis su BVP ypač stiprus. Tai tik patvirtiną bendrą ryšį tarp akcijų kainų ir ekonominės šalies būklės. Sąryšis tarp makroekonominių rodiklių ir akcijų kainų fiksuojamas visuose trijuose ištirtuose šalyse, tačiau kaip kurių rodiklių priklausomybės stiprumas skiriasi skirtinguose valstybėse, bet bendros priklausomybės tendencijos fiksuojamos kiekviename tyrime. Darbo tikslas – ištirti makroekonominių rodiklių ir akcijų kainų tarpusavio ryšį Baltijos šalyse. Darbo uždaviniai: • Išanalizuoti makroekonomikos, vertybinių popierių, vertybinių popierių rinkos sampratą; • Apžvelgti Baltijos šalių ekonominę situaciją; • Atlikti makroekonomikos rodiklių ir akcijų kainų Baltijos šalyse tarpusavio ryšio tyrimą. Akcijų vertės nustatymas labai svarbus ir būtinas firmos vadovui, akcininkams, potencialiems pirkėjams, makleriams, mokesčių inspekcijai, rinkos ekspertams ir t.t. Kaip suprantama firmos vertė? Firmos vertė parodo visų akcijų vertę, o ši priklauso nuo situacijos, kurioje yra firma: ar kompanija žlunga ir jai gresia likvidacija, ar kažkas ketina ją prisijungti arba įsigyti jos akcijų kaip ilgalaikių akcijų ? Akcijų vertės nustatymas priklauso nuo atsakymų į šiuos klausimus. Šiame darbe apžvelgsime keletą populiariausių akcijų vertės nustatymo metodų. Darbo objektas – makroekonomikos įtaka akcijų vertinimui. Darbo tikslas: • aprašyti akcijų įvertinimo metodus be diskontuotų pinigų srautų, taikomų verslo įmonės praktikoje; • suprasti dividendų skaičiavimo modelius, įvertinančius akcijų kainą bei kapitalo išlaidų problemas; • suprasti nesudėtingus kapitalo efektyvaus panaudojimo metodus; • suprasti infliacijos ir mokesčių įtaką akcijų įvertinimo modeliams. Darbo metodai – teorinės literatūros analizės, sisteminės, loginės analizės metodai. 1.Makroekonominių rodiklių įtaka akcijų kainoms Ekonomika kaip visuma neatsiejama nuo vertybinių popierių rinkos. Tai sudėtinė sistemos dalis, glaudžiai susijusi su procesais biržoje, kuriuos tiesiogiai įtakoja šalies ir pasaulio ekonominės tendencijos. Makroekonominei reiškiniai jaučiami kiekvieno individo gyvenime, darbo paklausos ir pasiūlos kitimas, kainų lygio svyravimai, palūkanų normos lygis ir kiti itin svarbūs faktoriai tiesiogiai įtakoja kiekvieną fizinį ir juridinį subjektą. Makroekonominių tendencijų veikiama vertybinių popierių rinka jautriai reaguoja į visus galimus pokyčius šalies makroaplinkos gyvenime. Bet kuriam rodikliui kinatant neigiama reikšme, vertybinių popierių rinkos indeksas turi pagrindo kristi žemyn. Analizuojant Vytauto Skomino (2006) mintis, Makroekonomika įvardinama kaip ekonomikos teorijos dalis, analizuojanti visuminę ūkio subjektų elgseną, siekiant užtikrinti nuolatinį ekonomikos augimą ir visišką išteklių užimtumą, sumažinti ekonominio aktyvumo svyravimus, padidinti tarptautinį šalies konkurencingumą. Kadangi visuminei ūkio subjektų elgsenai daro įtaką makroekonominė politika, todėl trumpalaikių ir ilgalaikių ekonominės politikos tikslų koordinavimas, biudžeto ir pinigų politikos priemonių parinkimas bei alternatyvių strategijų rengimas taip pat yra svarbūs makroekonomikos tyrimo objektai. Makroekonominės analizės tikslas yra atskleisti vidinės ir išorinės makroekonominės pusiausvyros susidarymo ir jos užtikrinimo mechanizmą trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu. Makroekonominiai dydžiai (palūkanų normos lygis, infliacija, nedabas ir kt.) turi įtakos individualiems ūkio subjektų taupymo, investicijų, vartojimo išlaidų ir pan. sprendimams, o tai savo ruožtu lemia visuminės paklausos apimtį ir struktūrą. Makroekonominė aplinka įtakoja vartotojų elgsena, kuri taip pat daro įtaka vertybinių popierių rinkai. Padidėjus kainų lygiui, namų ūkiai perskirsto pajamas būtiniausioms reikmėms, tokiu būdų dalis pajamų nuo antriniu poreikiu yra sumažinama. Jei namų ūkiai išleidžia mažiau pinigų antro būtinumo reikmėms, įmonių, kurios teikia šias paslaugas pajamos, o kartu ir pelno dalis mažėja, tai gali paskatinti nedarbo lygį, bei kitus neigiamus makroekonominius rodiklius. Taigi sumažėjusi paklausa įtakos akcijų rinka, kuri, turėdama tiesioginį ryšį su ekonomika, mažins jos augimo spartą. Makroekonomikos kiekvienas rodiklis įtakoja kitų rodiklių reikšmes. Tai glaudžiai tarpusavyje susijusi visuma, kurios rezultatų analizė pateikia objektyvų finansinės šalies situacijos vertinimą. Darant prielaidas, prognozuojant ateitį galima modeliuoti ateities perspektyvas ir imtis priemonių sričių, kurios reikalauja papildomo dėmesio tobulinimui. 1.1.Vertybinių popierių ir vertybinių popierių rinkos samprata Vertybinių popierių rinka yra valstybės finansų rinkos sudedamoji dalis, užimanti svarbų vaidmenį valstybės ekonomikoje. Rinkos dalyviai – šalies ir privataus sektoriaus atstovai, kurių įmonių akcijos pateikiamos investuotojams. Vertybinių popierių rinka tiesiogiai susijusi su šalies ekonomika. Kylanti ekonomika, kurią įtakoja šalies ūkyje veikiančios valstybinės ir privačios bendrovės, jų pasiekti rezultatai, aktyvina ir akcijų rinka. Charles P. Jones (1996) ekonomikos ir vertybinių popierių rinkos tarpusavio ryšį visai finansų rinkai įvardina kaip esminį ir gyvybiškai svarbų. Šalies ūkyje esantys ekonominiai sunkumai neigiamai veikia vertybinių popierių rinką ir atvirkščiai ekonominis pakilimas lemia akcijų kainų kilimą. Geros ekonominės prognozės įtakoja investuotojų apsisprendimą apie pozicijas vertybinių popierių rinkoje. Rinkos mechanizme labai svarbų vaidmenį vaidina informacija. Infomacija yra tarsi finansų sistemos kraujas (Kancerevyčius G., 2006) Tik dėl informacijos keičiasi rinkos dalyvių lūkesčiai, nuomonės, analizės, instrumentų kainos. Informacija gali būti vieša ir privati. Vieša informacija – ekonominių ir finansiniųduomenų paskelbimai, nutarimai ir pan. Privačią informaciją sunkiau gauti, ji vertinga, tačiau retai gali būti patikimai įrodyta. Be to, rinkos tarpininkams naudotis nevieša informacija tam tikrų investuotojų grupių atžvilgiu dažniausiai yra draudžiama. Todėl daugiausia naudojamasi vieša informacija. Pasiekus gerus rezultatus, augant bendrovių, kurių akcijos listinguojamos biržose, pelnams, didesnis kiekis investuotojų domisi investavimu į akcijas. Taigi susidomėjimas akcijų rinka skatina ekonominį augimą. Sėkmingai dirbančios, dalį pelno dividendams skirančios bendrovės sulaukia daug investuotojų dėmesio. Tokiu būdu, lėšos gaunamos iš akcijų prekybos skiriamos verslo plėtojimui, kas turi lemiamą reikšme šalies ūkiui. Vertybinių popierių rinkos vaidmuo svarbus šalies ir visos visuomenės gerovei. Ekonominiai procesai susiję su akcijų rinka veikia ne tik prekybą šalies viduje, bet ir pritraukia užsienio šalių investuotojus, kurių kapitalas prisideda prie šalies ekonominės gerovės kūrimo, didina verslo konkurencingumą tarptautniu mastu. Vertybiniai popieriai listinguojami akcijų biržose yra prieinami visiems investuotojams. Įsigydamas įmonės akcijas, investuotojas gauna teise į tos bendrovės pelno dalį. Pelno dalis, dividendai, paskaičiuojami įmonės valdybos atsižvelgiant į metinius rezultatus ir ateities perspektyvas. Taip pat svarbią reikšmę turi bendrosios rinkos tendencijos, kurias įtakoja šalies ir užsienio ekonominė padėtis. Taigi net sėkmingai dirbančių įmonių akcijų kursai gali kristi žemyn, jei finansų rinkoje vyrauja krizė. Šią prielaidą patvirtina ir (John M. Cheney bei Edward A. Moses, 1992) teigdami, kad akcijų kaina ir makroekonominiai rodikliai glaudžiai susije. Ekonominiam ciklui išgyvenant pakilimo periodą akcijų kainos taip pat auga, ekonominio ciklo nuosmukio metu, akcijų kainos mažėja. Vertybinių popierių vertę taip pat įtakoja pasiūla ir paklausa, esant dideliai paklausai akcijų kaina kyla, nes skaičius norinčiu įsigyti akcijas, yra didesnis už jas parduodančių skaičių. Akcijos kaina rodo dabartinę dvidendų srauto, kurio iš firmos laukia žmonės, vertę. Bendra firmos vertė akcijų biržoje parodo dabartinę laukiamo pelno srauto vertę (Varian, 2004). Rinkoje vyraujant didelei pasiūlai akcijų kursas tampa labiau konkurencingas perkančiųjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į dinamišką, nuolat kintančią rinką, akcijų kursas linkes greitai dinamikai. Finansų rinkoje akcijų birža suveda vertybinių popierių pardavėjus ir pirkėjus. Ši sistema būtina racionaliam, efektyviam finansinių aktyvu paskirstymui tarp jurdinių ir fizinių subjektų. Rinka leidžia perskirstyti pinigų srautus tokia linkme, kad investicijų poreikį turinčios, bei investuoti norinčios pusės, patenkintu vieni kitų tikslus. Vertybinių popierių rūšys leidžia pasirinkti tinkama investavimo galimybę. Hal R. Varian (2004) sako, kad vertybiniai popieriai yra finansinės priemonės, kurios nulemia tam tikro pobūdžio seką. Finansų rinkos duoda žmonėms galimybę mainyti skirtingas piniginių išmokų sekas. Šie pinigų srautai vartojami prekėms įsigyti vienu ar kitu laikotarpiu. Kalbant plačiaja prasme daug didelių firmų yra akcinės bendrovės – jos yra bendra daugelio savininkų nuosavybė. Akcinės bendrovės išduoda akcijų sertifikatus, kurie liudija akcinės bendrovės dalies nuosavybę. Remiantis akcijų nuosavybę, tam tikru metu akcinės bendrovės išmoka dividendus, kurie yra firmos pelno dalis. Akcinės bendrovės vertybiniai popieriai yra perkami ir parduodami akcijų biržoje. 1.2.Baltijos akcijų kainų ir makroaplinkos ryšys Dabartinė pasaulinė ekonominė situacija reikšminga visų regionų ir valstybių vystymuisi. Lietuvos, Latvijos ir Estijos narystė Europos Sąjungoje ir ekonominiai ryšiai su vakarų pasauliu, įtraukia jų ekonominius procesus į bendrą globalinį procesą. Neigiamų nuotaikų veikiama tarptautinė ekonomika įtakoja baltijos šalių ūkius, o kartu ir vertybinių popierių rinkas, kuriuose vyrauja neigiamos korekcijos kryptis. Kyla klausimas, kodėl pelningai dirbančių šalies viduje bendrovių akcijos pinga. Tai galima paaiškinti ekonomikos ir akcijų rinkos tarpusavio ryšiu, kada ekonominiai procesai tiesiogiai įtakoja akcijų kainą. Norint patvirtinti šią mokslinėje literatūroje plačiai aprašomą priklausomybę, turime pasitelkti makroaplinkos statistikos duomenis ir atlikus nuoseklų jų tyrimą galėsime padaryti atitnkamas išvadas. Tyrimo pradžioje iš Baltijos šalių statistikos departamentų duomenų bazių surinkome mus reikalingus statistiniu duomenis. Tiriant Baltijos šalių akcijų kainos ir makroaplinkos ryšį, buvo naudojamas surinktų statistinių duomenų: • Interpoliavimas – tai tarpinių reikšmių apytikslis nustatymas, remiantis žinomomis jos reikšmėmis; • Koreliacija – tai statistinio ryšio tarp kintamųjų stiprumo matas. Spirmeno koreliacijos koeficientas yra naudojamas tiriant ryšį, kuris gali egzistuoti tarp dviejų didėjimo ar mažėjimo tvarka išrikiuotų kintamųjų. Kuo šio koeficiento reikšmė yra arčiau +1, tuo tarpusavio priklausomybė yra didesnė, jei priklausomybė artėja prie – 1, tai rodo labai stiprų neigiamą ryšį, o 0 reikšmė fiksuoja statistinio ryšio nebuvimą. 2.2.1.Baltijos šalių akcijų kainų ir makroekonomikos rodiklių koreliacijos tyrimo rezultatai 1. lentelėje pateikiami makroekonominiai rodikliai, kurie buvo atrinkti tyrimo vykdymui. R – reiškiantis daugelypės koreliacijos koeficientą yra prognozuojamojo kintamojo priklausomybės nuo visų nepriklausomų kintamųjų stiprumo matas. Kaip matome naudojant koreliacijos metoda Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje didžiausią tarpusavio priklausomybę turi žvaigždute pažymėtos reikšmės. Jų koreliacijos koeficientas yra ne mžesnis kaip 0,5. Estijoje, didžiausias koreliacijos koeficientas lyginat OMX indeksą su makroekonominiais rodikliais, fiksuojamas: OMXT → BVP → nedarbas → pinigų kiekis. Lyginat Latvijos rodiklius priklausomybė nustatoma didesniam skaičiui faktorių: OMXR → individualasu vartojimo išlaidos → BVP → statybos sąnaudų indeksas → nedarbas → pinigų kiekis. Lietuvoje tarpusavio ryšys nustatytas tiems patiems makroaplinkos rodikliams: OMXV → individualaus vartojimo išlaidos → BVP → statybos sąnaudų kainų indeksas→ nedarbas → pinigų kiekis. Kaip matome nei vienoje šalyje nėra ryšio su palūkanų norma, tai įtakoja šiuo atveju žemas jos kitimas, lyginat su OMX indekso dinamika. Duomenų ryšiui pavaizduoti naudosime kubine lygtį. Kvadratinė ir tiesinė lygtis iliustruos kaip skirtingas modelis pateikia rezultatus. 1. lentelė Koreliacijos ryšys tarp OMX indekso ir makroekonominių rodiklių Makro ekonomikos rodikliai OMX indeksas (Spirmeno koreliacijos koeficientas R) Estija Latvija Lietuva R p-reikšmė R p-reikšmė R p-reikšmė Individualaus vartojimo išlaidos 0,269 0,000 0,944* 0,000 0,767* 0,000 BVP (šalies valiuta) 0,962* 0,000 0,951* 0,000 0,928* 0,000 Statybos sąnaudų kainų indeksas 0,341 0,000 0,799* 0,000 0,923* 0,000 Nedarbas -0,892* 0,000 -0,723* 0,000 -0,94* 0,000 TALIBOR, RIGIBOR, VILIBOR -0,060 0,005 0,292 0,000 -0,118 0,000 Pinigų kiekis (šalies valiuta) 0,965* 0,000 0,928* 0,000 0,958* 0,000 Šaltinis: sudaryta autoriaus Pateikta 2 lentelė, kurioje naudojant koreliacijos metodą, aprašomas Estijos BVP ir OMXT tarpusavio ryšys. 2. lentelė. Modelio suvestinė ir parametrų įverčiai Modelis Modelio suvestinė Parametrų įverčiai Determinacijos koeficientas (R2) Kriterijaus reikšmė (F) Laisvės laipsniai (df1) Laisvės laipsniai (df2) p_ reikšmė Konstanta b1 b2 b3 Tiesinis 0,926 25675,64112 1 2064 0 -451,4034227 0,005913831     Kvadratinis 0,926 12861,16421 2 2063 0 -410,4773857 0,005343985 1,81642E-09   Kubinis 0,963 17769,83652 3 2062 0 1876,26441 -0,043087963 3,2491E-07 -6,81E-13 Šaltinis: sudaryta autoriaus Determinacijos koeficientas R2 kubiniame modelyje kaip matome 2 lentelėje yra arčiausiai vieneto, jo reikšmė atitinkamai 0,963, tai didžiausia fikusojama priklausomybė, ši kreivė geriausiai atitinka tyrimo rezultatus. Koreliacijos metodas patvirtina BVP ir OMXT tarpusavio ryšį. Iš tyrimo rezultato pateikto 1 paveikslėlyje matome, kad priklausomybinis ryšys tarp BVP ir akcijų kainų OMXT Estijoje egzistuoja. Akcijų kainų dinamika šioje rinkoje yra įtakojama šalies BVP kitimo. Tiesinis bei kvadratinis modeliai taip pat fiksuoja pakankamai didelias priklausomybės reikšmes. Šaltinis: sudaryta autoriaus 1 pav. BVP ir OMXT ryšys Pateikta 3 lentelė, kurioje naudojant koreliacijos metodą, aprašomas Latvijos BVP ir OMXR tarpusavio ryšys. 3. lentelė. Modelio suvestinė ir parametrų įverčiai Modelis Modelio suvestinė Parametrų įverčiai Determinacijos koeficientas (R2) Kriterijaus reikšmė (F) Laisvės laipsniai (df1) Laisvės laipsniai (df2) p_ reikšmė Konstanta b1 b2 b3 Tiesinis 0,904 19491,71294 1 2064 0 -139,2717864 0,258161374     Kvadratinis 0,957 23021,37571 2 2063 0 -530,5369418 0,648220591 -8,45717E-05   Kubinis 0,964 18537,26716 3 2062 0 -87,51348308 -0,00024729 0,0002061 -4,03E-08 Šaltinis: sudaryta autoriaus Determinacijos koeficientas R2 kubiniame modelyje kaip matome 3 lentelėje yra arčiausiai vieneto, jo reikšmė atitinkamai 0,964, tai didžiausia fikusojama priklausomybė, ši kreivė geriausiai atitinka tyrimo rezultatus. Koreliacijos metodas patvirtina BVP ir OMXR tarpusavio ryšį. Iš tyrimo rezultato pateikto 2 paveikslėlyje matome, kad priklausomybinis ryšys tarp BVP ir akcijų kainų OMXR Latvijoje egzistuoja. Akcijų kainų dinamika šioje rinkoje yra įtakojama šalies BVP kitimo. Tiesinis bei kvadratinis modeliai taip pat fiksuoja pakankamai didelias priklausomybės reikšmes. Šaltinis: sudaryta autoriaus 2 pav. BVP ir OMXR ryšys Pateikta 4 lentelė, kurioje naudojant koreliacijos metodą, aprašomas Lietuvos BVP ir OMXV tarpusavio ryšys. 4. lentelė. Modelio suvestinė ir parametrų įverčiai Modelis Modelio suvestinė Parametrų įverčiai Determinacijos koeficientas (R2) Kriterijaus reikšmė (F) Laisvės laipsniai (df1) Laisvės laipsniai (df2) p_ reikšmė Konstanta b1 b2 b3 Tiesinis 0,861 12813,34915 1 2064 0 -435,9977459 0,044359015     Kvadratinis 0,865 6617,989167 2 2063 0 -645,297548 0,070861444 -7,95966E-07   Kubinis 0,867 6721,312799 2 2063 0 -604,7438343 0,060531158 0 -1,88E-11 Šaltinis: sudaryta autoriaus Determinacijos koeficientas R2 kubiniame modelyje kaip matome 4 lentelėje yra arčiausiai vieneto, jo reikšmė atitinkamai 0,867, tai didžiausia fikusojama priklausomybė, ši kreivė geriausiai atitinka tyrimo rezultatus. Kaip matome kvadratinis modelis taip pat parodo stiprų ryšį. Koreliacijos metodas patvirtina BVP ir OMXV tarpusavio ryšį. Iš tyrimo rezultato pateikto 3 paveikslėlyje matome, kad priklausomybinis ryšys tarp BVP ir akcijų kainų OMXV Lietuvoje egzistuoja. Akcijų kainų dinamika šioje rinkoje yra įtakojama šalies BVP kitimo. BVP apibūdinamo kaip galutinės prekių ir paslaugų sukurtų šalyje rinkos vertės per tam tikrą laiko tarpą sąvoka atspindi įmonių akcijų vertėje. Kylantis BVP rodo įmonių sukuriamos vertės didėjimą, o kartu tai tiesiogiai veikia akcijų rnką, kurioje kotiruojamų akcijų vertė auga proporcingai įmonių vertei. Šaltinis: sudaryta autoriaus 3 pav. BVP ir OMXV ryšys Kaip parodė surinktų duomenų koreliacija, ryšys tarp makroekonominių rodiklių ir akcijų kainų yra tiesioginis. Keičiantis makroekonominiams rodikliams šalyje, atitinkamai keičiasi ir akcijų vertė. Šios tendencijos bendros visoms trims tirtoms Baltijos šalims. Skirtingose šalyse tarpusavio priklausomybės stiprumas tarp skirtingų makroekonominių rodiklių skiriasi. Vienoje šalyje ryšys akcijų kainų su BVP gali būti stipresnis, nei kaimyninėje, o pastarojoje didžiausia priklausomybė fiksuojama su individualaus vartojimo išlaidomis. 2.2.2. Akcijų vertė ir būdai kapitalui didinti Kapitalo rinkose prekiaujama ilgalaikiais ir trumpalaikiais vertybiniais popieriais, kurie priskiriami skolos arba nuosavybės vertybiniams popieriams. Ilgalaikiai nuosavybės vertybiniai popieriai yra paprastosios ir privilegijuotosios akcijos; skolų - vekseliai, obligacijos ir kt. Kadangi Lietuvos vertybinių popierių rinkoje nedidelis vertybinių popierių rūšių pasirinkimas ir mažos prekybos apimtys, tai iki šiol nesukurtos reikiamos prielaidos kapitalo apyvartumui ir likvidumui didinti. Vertybiniai popieriai nesulaukia didesnio investuotojų susidomėjimo, ypač smulkiųjų investuotojų. Valstybė praranda galimybę papildyti finansų sistemą jai reikalingais finansiniais ištekliais, kurie leistų sumažinti užsienyje skolinamų lėšų sumas ir padidintų šalies gyventojų pajamas iš jų turimo kapitalo naudojimo.1 Valstybei ir jos gyventojams svarbu rasti būdų bei priemonių, kurios padėtų didinti potencialių investuotojų pasitikėjimą vertybiniais popieriais, skatintų smulkius investuotojus būti aktyviems finansų rinkų dalyviams. Taip būtų kuriamos prielaidos laikinai laisvoms lėšoms ūkyje akumuliuoti, jas perskirstyti ir naudoti verslui kredituoti bei ūkio plėtrai skatinti.2 Vakarų valstybių finansų rinkose yra įvairių mums dar mažai žinomų arba visai nežinomų finansinių instrumentų, kurie leidžia mažiausiai rizikuojant kapitalui greitai judėti iš investuotojų į verslą. Šiame darbe aptarsime dažniausiai finansų rinkose naudojamus vertybinius popierius. Vertybinių popierių emisija įmonėse paprastai vykdoma: 1. Kuriant akcines bendroves ir parduodant akcijas savininkams; 2. Didinant pradinio įstatinio kapitalo dydį, išleidžiant papildomas akcijas; 3. Pritraukiant skolintą kapitalą, išleidžiant obligacijas. 1.3.Akcijų emisija ir akcijų vertės nustatymo esmė Akcijos. Pasaulinėje praktikoje žinomi skirtingi akcijų išleidimo būdai. Trumpai juos apibūdinsime. Vienas iš labiausiai paplitusių akcijų emisijos metodų - jų paskirstymas per investicines institucijas bet fondas, kurie perka visą pasiūlytą akcijų paketą ir vėliau atitinkama kaina jį perparduoda fiziniams arba juridiniams asmenims. Pagrindinis investicinių fondų uždavinys -investuoti sukauptas kolektyvines lėšas į įvairius finansinių rinkų instrumentus. Šis metodas dažniausiai ir taikomas, ypač privatizuojant įmones.3 Investiciniai fondai pasižymi tuo, kad sukuriant juose diversifikuotą akcijų portfelį gali būti optimizuojamas akcijų pelningumo ir rizikingumo santykis. Daugelio investicinių fondų veiklos pelningumas neprilygsta pelningų įmonių veiklos pelningumui, tačiau dažniausiai jis yra didesnis už banko siūlomas palūkanas ir gerokai viršija infliacijos augimo tempus. Lietuvoje beveik visos po nepriklausomybės paskelbimo susikūrusios investicinės bendrovės jau nutraukė savo veiklą, nes iki šiol pas mus kapitalo rinka neefektyvi ir vangi, nuosavybės santykiai nepastovūs ir blogai reguliuojami, priimti įstatymai nepalankus investicinių bendrovių veiklai. Nėra kapitalo saugumą garantuojančių sąlygų. Šių akcijų efektyvumą bei patrauklumą labai sumažino dividendų apmokestinimas.4 Kitas būdas - tiesioginis akcijų pardavimas investuotojams, kai išleistos akcijos parduodamos neinvesticinėse institucijose. Firma pati platina išleidžiamas akcijas, rūpinasi geru savo įmonės vardu, kuria reklamos kompaniją ir t.t. Tačiau manoma, kad tiktai klestinčios ir gerą vardą turinčios įmonės gali taikyti šį metodą.5 Dar vienas iš pasaulyje paplitusių būdų - prekyba tenderio sąlygomis. Šiuo atveju viena iš kelių investicinių institucijų perka iš kliento visą akcijų paketą fiksuota (stabilia, iš anksto nustatyta) kaina, po to rengia aukcioną, kurio metu naujieji akcijų savininkai nustato aukščiausią akcijų kainą. Išnagrinėkime paprasčiausią pavyzdį. Firma ruošiasi išleisti iki 70000 akcijų tenderio sąlygomis. Įvykęs aukcionas davė tokius rezultatus. 1 lentele. Akcijų kaina ir jų vertė Kaina aukcione Kiekis akcijų, kurias investuotojas pirktų tokia kaina Suminis akcijų skaičius Bendras kapitalo dydis, mln. Lt 500 2000 2000 1,0 400 6000 8000 3,2 300 13000 21000 6,3 200 40000 61000 12,2 130 70000 9,1 ir t.t. ir t.t. ir t.t. Kai akcijų skaičius 70000, o nustatyta kaina 130 Lt, firma gali pritraukti tiktai 9,1 mln. Lt. Optimali kaina 200 Lt, nors tada ir ne visos išleistosios akcijos bus parduotos (tik 61000 iš 70000 numatytų parduoti), bet bendra pritraukto kapitalo suma bus didžiausia -12,2 mln. Lt. Kai akcijų emisijos mažos, vienas iš labiausiai paplitusių metodų yra akcijų paskirstymas brokeriams, t.y. nedideliam klientų skaičiui. Šiuo atveju sumažinamos kreditorių išlaidos, susijusios su akcijų paskirstymu (pvz., sumažėja su akcijų emisija susijusios išlaidos). 1.4.Akcijų pelningumas Akcijų būsimieji pinigų srautai neturi fiksuotos pabaigos, todėl jie laikomi begaliniais. Apskaičiuojant akcijų pelningumą, daroma prielaida, kad dabar turima informacija apie akcijų rinkos kainą ir būsimus dividendus tiks ir ateityje.6 Akcijos rinkos kaina apskaičiuojama taip: Rinkos kaina = Pinigų srautas per vienerius metus / Reikalaujamas pelningumas. Pavyzdys. Akcinė bendrovė išleido 100 litų nominalios vertės privilegijuotųjų akcijų, kurioms nustatyta dividendų norma 7%, dabartinė jos rinkos kaina 96,5 litai. Šios akcijos pelningumas bus 7/96,5 = 7,25%. Vadinasi, investuotojas, pirkdamas šias privilegijuotąsias akcijas, gaus 7,25% pajamų nuo investuoto kapitalo vertės. Paprastųjų akcijų rinkos kaina priklauso nuo pasirinktos akcinių bendrovių dividendų politikos. Pajamos (pelnas) už paprastąsias akcijas gaunamos dviem būdais: • padidėjus akcijos kursui, didėja ir akcininkų turtas; • dividendais. Pavyzdys. Apskaičiuoti akcijų pelningumą, jei akcijos rinkos kaina 67 litai, kitais metais planuojamas 5 litų dividendų dydis ir numatomas 8% jų augimas. k = (5/67x 100)+ 8=: 15,5%.7 Nuo 1920-ųjų metų JA V ir Didžiosios Britanijos investuotojai vidutiniškai gauna nuo 8 iki 12 % pelno iš akcijų į akcijas, t. y. beveik dvigubai daugiau nei gaunamos pajamos už palūkanas bankuose.8 2.Akcijų vertės nustatymo metodai Akcijų vertės nustatymas labai svarbus ir būtinas firmos vadovui, akcininkams, potencialiems pirkėjams, makleriams, mokesčių inspekcijai, rinkos ekspertams ir t.t. Kaip suprantama firmos vertė. Firmos vertė parodo visų akcijų vertę, o ši priklauso nuo situacijos, kurioje yra firma: ar kompanija žlunga ir jai gresia likvidacija, ar kažkas ketina ją prisijungti arba įsigyti jos akcijų kaip ilgalaikių akcijų? Akcijų vertės nustatymas priklauso nuo atsakymų į šiuos klausimus. Šiame darbe apžvelgsime keletą populiariausių akcijų vertės nustatymo metodų.9 2.1.Balansinės vertės metodas Firmos akcijos balansinė vertė išreiškiama litais (markėmis, rubliais ar kita valiuta) už vieną akciją. Viso turto (aktyvų) pagal neto balansinę vertę (kuri yra užfiksuota buhalterinėse knygose) realizacijos apimtis, atskaičius visus įsipareigojimus, tarp jų privilegijuotąjį kapitalą, dalijama iš išleistų akcijų skaičiaus. Bet šis metodas neįvertina pelno, kurį gali gauti įmonė.10 Pavyzdys. N įmonė disponuoja 8 mln. litų turtu, įsipareigojimais (tarp jų privilegijuotosiomis akcijomis), kurie sudaro 6 mln. litų ir 200000 paprastųjų akcijų (pagal firmos 1990 12 31 balansą). Tokiu atveju balansinė vertė yra: 8000000-6000000 = 10 Lt už akciją. 200000 Šis vertės nustatymo metodas tinkamas tik tokiomis sąlygomis, kai turtas realizuojamas pagal balansinę vertę. Bet dažnai turtas gali būti parduodamas tiek žemesne, tiek ir aukštesne už balansinę vertę kaina. Todėl sunku tikėtis, kad akcijos būtų parduodamos pagal balansinę vertę. 2.2.Likvidacinės vertės metodas Suma, kuri gali būti gauta realizavus įmonės turtą (aktyvus), atėmus balansinę vertę, vadinama likvidacine verte. Nors ir šis metodas neįvertina firmos galimybės gauti pelną, jis atspindi realesnę situaciją, kurioje atsidurs akcijų savininkai likviduojant firmą.11 Pavyzdys. Valdytojų nuomone, N įmonės balansinė vertė per didelė. Dėl to susidarė likvidacinės vertės nustatymo būtinybė. Po potencialių akcijų savininkų apklausos ir susirinkimo valdytojai prieina išvadą, kad realizavus firmos aktyvus (turtą) galima gauti 7,4 mln. litų. Iš čia likvidacinė vertė lygi: 7400000-6000000 = 7 Lt už akciją. 200000 Tai firmos vienos akcijos vertė likviduojant firmą, jei nėra kitų papildomų išlaidų. 2.3.Akcijos kainos ir pajamų santykio (P/E) panaudojimas Būtų klaidinga manyti, kad įstatinis turtas (aktyvai) yra vertės rodiklis užmirštant, kad įmonės veiklos įvertinimo tikslas ir pagrindinis kriterijus -jos uždirbami pinigai. Į firmos vienos akcijos kainą gali būti žiūrima kaip į daugkartines jos pajamas, kurios suprantamos kaip akcijos kainos santykis su jai tenkančiomis pajamomis. P/E santykis rodo dividendų augimo ir rizikos įvertinimą. Aukštas P/E rodo, kad investuotojai pasiryžę atsisakyti didesnės dalies būsimųjų pajamų, tikėdamiesi didesnės būsimosios naudos. Didelė rizika sumažina kainą, kurią investuotojai pasirengę mokėti, taip pat sumažėja ir rodiklio reikšmė. Taigi žinomos įmonės pajamos, tenkančios vienai akcijai, santykis P/E konkrečioje srityje parodo akcijos kainą.12 Pavyzdys. N įmonės prognozuojamas einamųjų metų pelnas 300000 Lt, arba 1,50 Lt už vieną akciją, kas yra truputį mažiau nei praėjusiais metais (pelnas 310000 Lt, arba 1,55 Lt už vieną akciją). Valdytojai ketina nustatyti akcijų vertę pagal {manės gebėjimą uždirbti pelną ir santykį P/E, kuris šioje veiklos srityje lygus 8,0. Iš čia nustatoma akcijos kaina: 1,50 Lt x 8,0 -12,00 Lt už akciją. Jeigu N įmonės akcijos paleistos į apyvartą, tai pagal šią kainą bus sudarinėjami sandoriai. Santykio P/E panaudojimas priimtinesnis nei balansinės arba likvidacinės vertės naudojimas, nes šiuo atveju būsimosios pajamos įvertinamos remiantis praėjusių metų firmos veiklos rezultatais. 2.4.Būsimųjų (prognozuojamųjų) pajamų metodas Būsimųjų (prognozuojamųjų) pajamų metodas. Šis vertės nustatymo metodas, manoma, patikimesnis ir todėl plačiai taikomas. Jo esmę sudaro akcijos vertės kaip visų būsimųjų dividendų per neapibrėžtą laiką sumos nustatymas. Toks metodas, neliesdamas turto, nuosavybės ir kapitalo problemų, siejasi su dividendais kaip vieninteliu ir svarbiausiu rodikliu. Jeigu darome prielaidą, kad metinis dividendų dydis yra toks pat (pastovūs dividendai), tai gausime amžinąją rentą, pagal kurią vykdomi kasmetiniai mokėjimai. Einamoji amžinosios rentos vertė nustatoma taip: Pavyzdys. N Įmonės valdyba įsitikinusi, kad dabartinę (esamąją) dividendų normą bus galima išlaikyti to paties lygio, o būsimąją N įmonės akcijos vertę nusprendė apskaičiuoti, kai pastovus metinis dividendų dydis lygus 1,50 Lt ir pelno norma - 12%. 1.50 PVA 12,∞ = = 12,50 Lt už vieną akciją. 12 Tai labiau būdinga privilegijuotosioms akcijoms. Kai ekonomikoje aukštas infliacijos lygis, pastovūs dividendai mokami retai. Priimtinesnis pastovus dividendų augimas.13 Paprastųjų akcijų rinkos vertė nustatoma kaip būsimųjų dividendų esamųjų verčių suma: ∞ Dt Vc = ∑ t=1 (1+k)t čia Dt - laukiamas būsimųjų dividendų dydis t periodu; k - reikalaujamas pelno dydis. Laukiamas pelno dydis iš akcijų - tai tokia diskonto norma, kuri sulygina būsimųjų dividendų srauto diskontuotas vertes su dabartine akcijos verte. Kai dividendų augimas pastovus, akcijos vertė apskaičiuojama taip: čia do - vienos akcijos laukiami dividendai; g - pastovaus augimo koeficientas; k - diskonto norma. Kai k mažesnis už g, lygtis supaprastėja ir įgauna tokį pavidalą: Do (1+g) Do (1+G)2 Do(1+g)n Vc= + +…+ (1+k) (1+k)2 (1+k)n čia Vc - paprastosios akcijos vertė (kaina); D1 - einamųjų dividendų dydis; kc - diskonto norma (reikalaujama pelno norma); g - laukiama pastovaus augimo norma (žemesnė nei reikalaujama pelno norma). Ši lygtis, žinoma Gordono modelio pavadinimu, dažnai taikoma nustatant akcijų vertę. Be to, šios formulės gali būti modifikuojamos, nes ne visuomet dividendai auga pastoviai. Pvz., jeigu tikimasi, kad akcijos dividendai pastoviai augs 10% per pirmuosius 5 metus, vėliau 6%, lygtis atrodytų taip: D1 Vc = kc- g 2.5.Diskonto norma, arba reikalaujama pelno norma Diskonto norma atitinka investuotojo reikalaujamą pelningumo (akcijų grąžos) koeficientą. Bet kokio VP reikalaujamas pelningumas - tai investuotojo naudos santykinis rodiklis. Šis rodiklis suteikia galimybę analizuoti, lyginti investicijas, ypač kai įvairių VP pinigų srautai gali labai skirtis. Įmonės akcijų vertė gali būti nustatoma kaip suma visų mokėjimų, kurių tikisi savininkas nuo jų įsigijimo momento iki išpirkimo datos, įskaitant ir jų vertę. Nustatant akcijos vertę, reikia diskontuoti būsimuosius pinigų srautus, kuriuos savininkas gaus per visą laiką. Diskontuojama pagal diskonto normą (kitaip dar vadinamą reikalaujamą pelno normą), kuri priklauso nuo rinkoje esančios palūkanų normos, jos prognozės ir rizikos laipsnio.14 3.Akcijų įvertinimas atsižvelgiant į dividendų prognozę Aptariami įmonės akcijų vertinimo pagrindai bei dividendų svarba ir prognozavimas. Aptariant tai toliau, reikia prisiminti keletą dalykų: 1. Jeigu įmonė nemoka savo akcininkams dividendų, tai dar nereiškia, kad jos rinkos vertė yra nulinė. Jei dividendai nėra išmokami - galbūt įmonė plečiasi, o jos turto augimas akcininkams „praneša” apie vertės augimą. 2. Įmonės turto augimas, pasireiškiantis vertybinių popierių rinkos kainos augimu, suteikia akcininkams galimybę patiems užsidirbti (pvz., parduodant dalį turimų įmonės akcijų). 3. Akcijos kaina yra pasiūlos bei paklausos rezultatas rinkoje. 4. Kiekvienas potencialus akcijų pirkėjas ir pardavėjas turi „savo” kainą, už kurią pasirengęs pirkti ar parduoti akcijas rinkoje ir kurią nusistato apsvarstęs visas investavimo galimybes bei numatomą gauti pelną. Pirkėjo siūloma kaina dažniausiai susijusi su viltimi gauti tam tikro dydžio pelną ar uždarbį ateityje. Pardavėjas kainą nustato atsižvelgdamas į tuo metu vyraujančią akcijų rinkoje kainą, galimus pirkėjų lūkesčius dėl pelno gavimo perspektyvų bei norimo uždarbio už akcijų pardavimą. Tačiau jeigu jo norimų parduoti akcijų kaina bus gerokai didesnė nei kitų pardavėjų, parduoti jam greičiausiai nepavyks.15 Akcijų vertinimo pagrindams įgyti pateikiame supaprastintą akcijų kainos nustatymo modelį. Tam reikia padaryti tokias prielaidas: įmonės mokami dividendai už akcijas nėra baigtinis dydis, kartu jie yra pastovūs. Kadangi šiuo atveju daromos nerealios prielaidos, t.y. nėra įvertinama rizika, toliau šį modelį nagrinėti netikslinga. Vertinant riziką, r kištų priklausomai nuo konkrečios vertybinių popierių klasės. a) Bendrasis būsimųjų įplaukų modelis. Ankstesniuose skyriuose minėta, kad vertybinių popierių savininkas vertina savo turimus VP, remdamasis grynosiomis įplaukomis, kurias tikisi gauti. Tačiau įvertinti VP nėra paprasta, kadangi į grynųjų įplaukų sąvoką įeina dividendai, kurių dydis priklauso nuo įmonės veiklos pelningumo, įmonės investicinės bei dividendų politikų, vadovų priimamų sprendimų bei kitų veiksnių. Todėl iš pradžių bus pateikiamas apibendrintas būsimųjų įplaukų apskaičiavimo modelis: Po = CFlv+CF2v2+ CF3v3+... (11.2) Čia CF- grynosios įplaukos atitinkamais metais. Kapitalo augimo įtaka vertybinių popierių vertinimui. Akcininkas gali uždirbti iš VP ne tik gaudamas dividendų (paprastumo dėlei daroma prielaida, kad dividendai mokami vieną kartą per metus), bet ir parduodamas turimas akcijas. Pavyzdžiui, jeigu akcininkas turėjo akciją vienerius metus, metų pabaigoje jam buvo išmokėti dividendai, vėliau jis akciją staiga pardavė, kapitalo grąža. Čia akcijos vertė lygi ateityje gautinų dividendų dabartinių verčių bei akcijos dabartinės vertės pardavimo momentu sumai. Toliau bus detaliau nagrinėjama P, kaina iš (11.5) lygties. Ją taip pat galima prilyginti ateities dividendų dabartinių verčių sumai: Pt = Dv + Dv2 + Dv3 + ...; Norint įvertinti po dydį, gautą išraišką reikia padauginti iš v1: Įrašius šią išraišką vietoj P: v1 į lygtį, P0 bus lygi: Po - Dv + Dv2 + Dv3 + ... + Dv1 + Dv(t+!} + Dv(t+2) + Dv(t+3) + .... (l 1.6) Skaičiuojant akcijos verte,, susumuojami visu įmonės gyvavimo laikotarpiu gauti dividendai nekreipiant dėmesio į akcijų pardavimo procesą. Toliau šiame darbe nagrinėjami sudėtingesni akcijų vertės skaičiavimo modeliai. c) Gordon augimo modelis. Remiantis šiuo modeliu vėl daroma prielaida, kad dividendai yra pastovūs. Vertinant įmonių dividendų dydį, šis modelis gali būti taikomas tik laikant, kad įplaukos yra nenutrūkstamos (nėra ribos n) bei susumuojamos nuo pirmųjų metų pabaigoje gaunamų (žinomų) dividendų iki paskutiniųjų metų dividendų tam tikru laiko momentu t0. Remiantis šiomis sąlygomis, akcijos kaina lygi: Akcijos kaina P0 randama abi lygties puses padauginus iš (l + g) / (l + r) ir iš gauto rezultato atėmus minėtą išraišką. Jeigu g būtų didesnis už r (l + g) / (l + r), išraiška didėtų geometrine progresija, kadangi formuojant eilutę kiekvieno periodo nuokrypiai būtų pridedami prie praeito periodo, t.y. akcijos kaina išaugtų iki neribotos. Mažai tikėtina, kad taip gali atsitikti realybėje.16 Galima padaryti išvadą, kad įmonės egzistuoja tik tam, kad būtų patogiau investuotojams. Jos nekeičia esminių santykių tarp investuotojų ir projektų. Minėta, kad įprastas investavimo įvertinimo kriterijus dažnai yra grynoji dabartinė grąža. Tai tinka tiek individualiems investuotojams, tiek ir įmonėms. Santykiai tarp įmonių ir investuotojų nenutrūkstami. Kadangi įvertinant projekto investicinį sprendimą naudojamas dabartinės vertės dydis NPV, tiek investuojantys į įmonę, tiek pati įmonė gali juo remtis ir išvengti nesklandumų. Šis ekskursas į praeitį tarsi apibrėžia nagrinėjamo klausimo ribas ir leidžia toliau gilintis į įmonių vaidmenį ir vietą pasaulyje.17 4.Modelis neįverinantis rizikos Gordon augimo modelį galima laikyti norint nustatyti akcijos kainą remiantis kelių laikotarpių dividendų augimu ar mažėjimu: Pavyzdys. Paskutiniuosius kelerius melus AB „AGA" už vieną akciją mokėjo tokius dividendus: 0,45 Lt, 0,47 Lt, 0,49 Lt, 0,51 Lt. Kokia turėtų būti akcijos kaina pagal Gordon augimo modeli, jeigu dabartinė diskonto norma yra 14 proc.? Kadangi augimas buvo tolygus, darome prielaidą, kad jis išliks toks pat. Sudarome lygtį: 0,45 x (l+g)4=0,51 ir išjos apskaičiuojame augimo normą g: 4√ 0,51 -l = 0,0318 = 3,18 proc. 0,45 įrašius šią reikšmę į lygtį, gaunama akcijos kaina: Žinoma, šis modelis nėra tobulas, kadangi dividendų augimas ne visada tolygus, taip pat niekas nėra garantuotas, kad dividendai augs pastoviai. Tačiau jeigu nėra jokių priežasčių teigti, kad dividendų augimas sustos ar pakis tam tikru konkrečiu laiko momentu, tada geriausia, ką galima padaryti, yra tik spėjimas, kad jie ir toliau taip pat augs. Tokiu atveju spėjant, koks dividendų dydis yra labiausiai tikėtinas, ir taikytinas Gordon modelis. Tačiau kyla kitas klausimas: kaip įvertinti įmonę, kuri investuoja visas įplaukas ir nemoka dividendų? Kadangi duomenų apie dividendus nėra, Gordon modeliu pasinaudoti negalima, nes jo sudarymas remiasi tolygiai augančiais dividendais.18 d) Projekto vertinimas įmonės viduje: diskontuotų pinigų srautų alternatyvos DCF metodams. Ne visos verslo įmonės taiko DCF metodus. Viena iš priežasčių yra ta, kad diskontavimo metodai yra tikslūs, o juose naudojami duomenys, atvirkščiai, yra labai netikslūs. Pavyzdžiui, bandant įvertinti dešimties metų projektą naujai gamybos linijai įdiegti, būtų sunku tiksliai įvertinti netgi pirmųjų metų pardavimus. Kokie tikslūs pardavimai ir kokios išlaidos bus po kelerių metų, numatyti praktiškai neįmanoma. Todėl dažnai investicijoms vertinti taikomi dar du metodai, žinomi kaip atsipirkimo metodas ir apskaitos pelno norma (ARR). Šie metodai lengvesni ir suprantamesni nei DCF. Atsipirkimo metodas. Šiuo metodu galima atsakyti į klausimą, kaip greitai pradiniai įnašai bus padengti laukiamais pinigų srautais. Realiai naudojami du atsipirkimo skaičiavimo modeliai. Skaičiuojant kintančius pinigų srautus paprastai gaunami skirtingi rezultatai. Pavyzdys. Turimi A ir B projektai, kurių įplaukų ir išlaidų duomenys pateikiami lentelėje. Reikia įvertinti, kuris iš jų naudingesnis, t.y. kuris greičiau atsipirks. Metai A projekto pinigų srautai, Lt. B projekto pinigų srautai, Lt 0 Išlaidos 20000 20000 1 Įplaukos 8000 2000 2 8000 4000 3 8000 10000 4 8000 18000 Kiekvienas projektas turi būti vertinamas pagal tai, kaip greitai jo pajamos taps lygios išlaidoms (duotu atveju, kai įplaukos pasieks 20000 Lt). A projektas davė 16000 Lt įplaukų po 2 metų, o panaudoję interpoliaciją trečiaisiais metais, norėdami nustatyti, kaip greitai bus atgauti likę 4000 Lt per trečiuosius metus, matome, kad visi 20000 Lt bus atgauti po 2,5 metų. Kita vertus, įplaukos iš B projekto bus lygios 16000 Lt tik po 3 metų, o dar 2/9 ketvirtų metų bus reikalinga, kol bus atgauta visa 20000 Lt suma. Taigi remiantis pirmuoju atsipirkimo metodo skaičiavimo būdu, naudingesnis yra A projektas. Pavyzdys, Pradiniai A ir B projektų duomenys yra tokie pat, kaip ir 11.5 pavyzdyje. Tačiau skaičiuojant šiuo būdu įvertinami visi pinigų srautai ir nustatomas vidutinis periodas, per kurį įplaukos susilygins su išlaidomis. Skaičiuojama išlaidas dalijant iš vidutinių metinių įplaukų. A projekto periodas: 20000/8000 = 2,5 metų, kaip ir pirmuoju atveju. B projekto vidutiniai pinigų srautai yra: (2000 + 4000 + 10000 + 18000) /4 = 8500. Taigi B projekto atsipirkimo periodas šiuo atveju lygus 20000 / 8500 = 2,35 metų. skaičiuojant Šiuo būdu greičiau atsiperka B projektas. Atsipirkimo metodo taikymas gana ribotas. Juo galima įvertinti ne tik kelis, bet ir vieną projektą, jo atsipirkimo periodą. Ne daugiau naudos duoda ir dviejų projektų lyginimas, kai remiantis atsipirkimo metodu labiau vertinamas tas projektas, kurio atsipirkimo periodas trumpesnis. Daroma prielaida, kad tokiu atveju rizika mažesnė, nes įdėtos lėšos greičiau atsiperka. Šis metodas kritikuojamas dėl to, kad vienodai vertinamos visos pinigų įplaukos ir išlaidos, neatsižvelgiant į jų laiko vertę, bei ignoruojamos visos įplaukos iš projekto po atsipirkimo (taikant pirmąjį modelį). Reikėtų paminėti ir šio metodo taikymo privalumus. Skaičiuojant projekto atsipirkimą šiuo metodu, galima greitai gauti palyginti trumpo laikotarpio busimojo likvidumo - kuo greičiau atsiperka pinigai, tuo greičiau galima tikėlis įplaukų iš projekto - matą. Be to, šis metodas įvertina tai, kad sprendimai priimami rizikos sąlygomis (šioje dalyje daroma prielaida, kad projektų neveikia jokia rizika). Kai ateitis ypač rizikinga, investuotojas jausis saugesnis tada, kai galės greičiau atgauti investuotus pinigus. Net jei pasibaigus atsipirkimo periodui padėtis pablogės, investuotojas bent atgaus savo pinigus. Atsipirkimo metodas taip pat gali būti taikomas kartu su DCF metodais. Diskontuotas atsipirkimas. Diskontuoto atsipirkimo metodas - tai patobulintas atsipirkimo metodas. Naudojantis juo, laukiami būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami ir tada randamas atsipirkimo periodas.19 4.1.Pinigų srautų diskontavimas atsipirkimo metodu Remiantis duomenimis, pateiktais lentelėje, galima apskaičiuoti, kad diskontuoti atsipirkimo suderinti atšipsimo penodo metodo ir būsimųjų pinigų srautų diskontavimo privalumus. ARR metodas. Jis veikia tarp: 1. Imami vidutiniai pinigų srautai, kuriuos numatoma gauti per visą projekto ciklą; 2. Iš jų atimamos vidutinės išlaidos per visą projekto periodą. 3. Gautas rezultatas dalijamas iš vidutinės akcijų sumos per projekto įgyvendinimo periodą. Kad kai kur aiškinant ARR metodą tiesiog siūloma, kad skaitiklis turi būti o ne iš vidutinių išlaidų. Kadangi ARR paprasta, taikomas dviem ir daugiau nesvarbus, nes antruoju atveju tiesiog visi rezultatą, sumažinami pusiau. Šis metodas leidžia išvengti vieno atsipirkimo periodo metodo trukumo - po atsipirkimo ignoruojamų pinigų srautą. Tačiau taikant jį neatsižvelgiamą į pinigu laiko vertę. Tačiau čia neatsižvelgiama, kad kapitalas A projektui yra „įšaldomas" ketveriems metams. Tuo tarpu B projektas įgyvendinamas per dvejus metus ir po to gautos iš jo lėšos gali boti reinvestuotos (pvz., padėtos į banko sąskaitą gaunant palūkanas arba skirtos kitam, analogiškam, projektui įgyvendinti, kurį taip pat reikia įvertinti). Toks įvertinimas paprastai atliekamas darant prielaidą, kad vėlesniu laikotarpiu (tuščios vietos lentelėje) bus vykdomas projektas, kurio tokie pat pinigų srautai kaip pirmojo. 4.2.Projekto vertinimas įmonės viduje; kapitalo koeficientai Norint investuoti lėšas į kokį nors projektą, reikia jas gauti iš rinkos ar iš reinvestuotų lėšų. Teoriškai tai neturėtų sukelti problemų, kadangi įmonei, investuojančiai į projektus (jų teigiama NPV), rinka be problemų teiktų lėšas tokioms investicijoms. Tačiau praktikoje taip nėra. Galima paminėti dvi pagrindines priežastis, kodėl verslo įmonė negauna lėšų iš rinkos (pvz., bankų) ar nesikreipia, kad jų gantų: Įmonės vadovai gali nesikreipti į rinką, jeigu jiems atrodo, kad numatomas projekto pelningumas nepadengs operacinių kaštų, lėšų skolinimasis rinkoje numatomas ateityje (o dažnas finansavimas iš rinkos galbūt negalimas). Įmonės dividendų politika (detaliau nagrinėjama 16 darbe) gali būti orientuota ne į investicijas, o į lėšų paskirstymą akcininkams.20 Rinka gali būti nepasirengusi pateiktį lėšas, netgi jei įmonė turi galimybių. Pagrindinė to priežastis yra informacijos asimetrija. Toks reikalingų lėšų trūkumas vadinamas kapitalo paskirstymu. Pažymėtina, kad kapitalo paskirstymas gali būti ir išorinis, kai įmonė negauna pakankamai lėšų iš rinkos, ir vidinis, kai įmonė riboja konkretiems savo padaliniams lėšas, reikalingas projektams įgyvendinti. Beje, pirmasis atvejis gali būti rimta antrojo priežastis. Esant tokioms sąlygoms įmonė negali imtis visų projektų, kuriuos galėtų įgyvendinti. Todėl tokiu atveju jai reikalingas metodas, kurį taikydama įmonė galėtų pasirinkti geriausią iš turimų projektų (pvz., rentabilumo indekso metodas). Taikant šį metodą surandama kiekvieno projekto NVP ir padalijama iš atitinkamo projekto bendrųjų sąnaudų. Remiantis gautais rezultatais, kurie vadinami rentabilumo indeksu (Pf), projektai suklasifikuojami ir peržiūrimi, atsižvelgiant į turimų fondų limitą.21 4.3.Įvertinimas įmonės viduje, kai yra infliacija Norint suprasti diskontavimo esmę, nereikia užmiršti, kad jis negali boti tapatinamas su infliacija. Numatomas gauti pajamas reikia diskontuoti, jeigu infliacijos ir nelaukiama. Infliacija kol kas buvo ignoruojama, kad lengviau būtų suprasti nagrinėjamus metodus. Tačiau dabar teorija bus aiškinama įvertinant ir laukiamą infliacijos lygį. Yra du veiksniai, kuriems įtakos turi arba gali turėti infliacijos lygis. Jie svarbūs vertinant investavimo galimybes. Vienas jų-pinigų srautai, antrasis-taikomas diskonto koeficientas. Iš pradžių vertėtų prisiminti infliacijos esmę ir poveikį. Esant infliacijai, prekių kainos auga, tačiau tai reiškia, kad keičiasi ne prekių (pvz., dėl jų savybių), o pačių pinigų kaina. Dabar galima apibrėžti skirtumą tarp dviejų dalykų: 1. Būsimųjų realiųjų pajamų, kurios diskontuojamos realiu diskonto lygiu, nesureguliuotu nė su vienu infliacijos elementu; 2.Būsimųjų monetarinių pajamų, kurios diskontuojamos monetariniu diskontu, įvertinant ir infliaciją.22 Rinkoje visada atsižvelgiama į besikeičiantį būsimųjų pajamų dydį, kuris, nustatant diskonto normą, yra veikiamas infliacijos. Galima teigti, kad rinkos palūkanų norma yra monetarinė. Todėl bet kuri iš minėtų alternatyvų pateiks tą patį atsakymą. Vadinasi, galima diskontuoti realius pinigų srautus realia diskonto norma arba monetarinius srautus pagal rinkos palūkanų normą. Praktikoje minėtas šis metodas nėra plačiai taikomas, kadangi realios pajamos (monetarinės pajamos, veikiamos infliacijos) nėra žinomos. Kita vertus, monetarinės pajamos ir rinkos palūkanų norma žinomos. (Vadovėlių tyrimuose arba apskaičiavimuose būsimieji pinigų srautai bus nurodyti.) Tačiau praktikoje, norint nustatyti pinigų srautus, skaičiavimai turi remtis laukiamais infliacijos lygiais. Jie atliekami pagal realias būsimąsias pajamas, vėliau taisomi atsižvelgiant į tikėtiną infliaciją. Jeigu (kaip 11.13 pvz.) būsimieji srautai laikomi pastoviais, vadinasi, buvo nuspręsta, jog negalima padidinti kainų pagal infliacijos lygį, o tai reiškia, kad įmonę tenkina realių pajamų mažėjimas. Pavyzdys. AB ..AGA" svarsto naujų įrengimų pirkimo galimybę. Tai kainuos 20000 Lt, Manoma, jog jų darbo ciklas bus 9 metai, o ciklo pabaigoje, (rengimų likutinė vertė sudarys 2000 Lt. Tikimasi, kad nauji įrengimai kasmet padidins įmonės grynųjų pinigų srautus 3600 Lt per visą šį laikotarpį. Jeigu rinkos palūkanų norma sudarys 12%, infliacijos lygis bus 4%, koks šių įrengimų NPV? Kadangi dėmesys į infliaciją nekreipiamas, grynoji esamoji vertė bus: NPV= -20000 + 3600a9 + 2000v9 = -20000 + 19182 + 721 = -97 Lt. Norint geriau suprasti šį pavyzdį, reikia išsiaiškinti, kokia yra reali palūkanų norma, sudaranti nominalios 12% rinkos palūkanų normos pagrindą. Tarkime, vieno periodo modelyje reali palūkanų norma pažymima r. Tada kiekvienas investuotojas, periodo (metų) pradžioje investuojantis l Lt, pareikalaus (l + r) Lt metų pabaigoje. Tačiau dėl infliacijos gauta pinigų suma bus mažesnė, nei ji galėt\Į būti esant realioms kainoms, todėl investuotojas gali pareikalauti, kad gauta pinigą suma būtų didesnė infliacijos dydžiu (tai vadinamasis Fisher efektas). Jeigu, pavyzdžiui, infliacijos lygis būtų lygus/, tai investuotojas metų pabaigoje pareikalautų (l + r) x (l +/) Lt. 5.Įvertinimas įmonės viduje mokesčių aspektu Kiekvienoje valstybėje veikia sava mokesčių sistema, kurios pagrindinius principus sąlygoja esama socialinė padėtis ir pasirinktas ekonominės plėtros modelis. Galima teigti, kad mokesčiai yra kiekvienos valstybės nacionalinio biudžeto pagrindas. Vienas pagrindinių įmonės mokamų mokesčių yra juridinių asmenų pemo mokestis (Didžiojoje Britanijoje, JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt. užsienio šalyse analogiškas yra korporacijų pelno mokestis). Lietuvoje juridinių asmenų pelno mokestis lygus 24%, jeigu įmonės pajamos didesnės nei l mln. Lt, ir 15%. - jei įmonės pajamos iki l mln. Lt. Jeigu pelnas panaudojamas kapitalinėms investicijoms, ši suma pelno mokesčiu nėra apmokestinama. Juridinių asmenų pelno mokestis pakankamai didelis ir į jo dydį bei sumokėjimo temimą reikia atsižvelgti priimant strateginius sprendimus. Tai iliustruojama pavyzdžiu, kuriame bus daroma prielaida, kad šis mokestis mokamas laikotarpio, už kurį apskaičiuotas pelno mokestis, pabaigoje.23 Pavyzdys. AB „AGA" parengė projektą, kurio išlaidos iš karto sudarys 29000 Lt, o pinigų srautai po 8400 Lt per kitus 5 metus. Apskaičiuota, kad turtą po penkerių metų bus galima parduoti už 3800 Lt. Jeigu juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas lygus 24%, nusidėvėjimo atskaitymai — 25%, tai kokia bus grynoji diskontuota projekto vertė? Numatoma, kad diskonto norma bus 11 proc. Patogumo dėlei daroma prielaida, jog apmokestinamas pelnas iki nusidėvėjimo apskaičiavimo lygus gryniesiems pinigų srautams. Atliekant nusidėvėjimo skaičiavimus šiame pavyzdyje, naudojamasi balanso sumažinimo metodu, t.y. kiekvienu vėlesniu laikotarpiu išskaičiuojami vis mažesni nusidėvėjimo atskaitymai ir jie gali trukti iki begalybės. Tačiau pardavus turtą daroma vadinamoji balansinė nuolaida, atsižvelgiant į grynąją turto vertę (iš pradinės kainos atėmus bet kokias pardavimų pajamas) ir jau padarytus nusidėvėjimo atskaitymus. Aptarti įmonės akcijų vertinimo pagrindai bei dividendų svarba, supažindinta su akciją bei įvairiais projektų vertinimo metodais, kai įmonė gali rinktis iš kelių besiskiriančių pinigų srautais ar trukme investicinių projektą. Nagrinėta, kaip NPV bazinis modelis gali paveikti įmonių akcininkus bei pačias įmones. Aptarta infliacija ir jos nagrinėjimas DCF metodais bei projekto vertinimas, atsižvelgiant į mokamą pelno mokestį bei amortizacinius atskaitymus.24 6.Dviejų parametrų modelis: dviejų akcijų atveju Kaip gaunamos pajamos iš akcijų? Yra du pagrindiniai šaltiniai: 1. Grynųjų pinigų įplaukos iš akcijų: turint akcijų - tai bus dividendai, vykdant projektą - grynieji pinigų srautai. 2. Kapitalo augimas (pvz., plėtojant perspektyvų verslą, kurį galima parduoti ir turėti pelno). Kapitalo augimas arba pelnas kapitalą pardavus susidaro dėl galimybės, kad ateityje bus gautos didesnės pajamos. Kalbant apie akcijas, kapitalo augimas yra proporcingas akcijos kainos kilimui. Toliau kalbėsime apie investuotojo, turinčio akcijų, pajamas, nes tai lengviausias atvejis paaiškinti, kaip viskas vyksta, tačiau reikia prisiminti, kad šie bendrieji principai tinka bet kuriai investicijai, kuri duoda pelną ir turi riziką. Kadangi tiek grynųjų pinigų įplaukos, tiek ir kapitalo augimas traktuojami kaip gaunamas pelnas, tai jie sujungiami. Taigi investuotojo gaunamas pelnas gali būti apskaičiuotas taip: Dividendai + (Rinkos kaina t —Rinkos kaina t-t) Pelnas = Rinkos kaina Daugelyje šalių įmonės paprastai išmoka preliminarius (tarpinius) ir galutinius dividendus. Periodinis dividendų išmokėjimas viešai paskelbiamas praėjus šešiems finansinių metų mėnesiams, galutinis - kai pasibaigia finansiniai metai. Ši dividendų išmokėjimo sistema turi konservatyvių požymių: kompanija preliminariais dividendais išmoka mažiau negu pusę sumos, kurią gali išmokėti. Jeigu akcija perkama visus metus, gaunamos lėšos. Kai akcijos periodas yra trumpas (pvz., savaitė), tuomet reikia mokėti sugretinti metinį ir viso laikotarpio pelną. Žinoma, viskas aišku, jeigu tai jau istoriniai duomenys. Tačiau jei norime iš anksto priimti sprendimą, tiksliai nežinome, kokios bus pajamos, dividendai, rinkos kainų pasikeitimai, todėl kiekvienas šių dydžių turi būti įvertintas kaip galimybių skirstinys. Taip įvertinami ir galimi dividendai, ir kapitalo augimas arba mažėjimas. Taigi ir mūsų vertinamas pelnas yra laukiamas. Jis yra matomas kaip galimybių tikimybės skirstinys, nors suprantama, kad realiai bus tik viena iš šių galimybių. Anglų kalbos žodžiu expecled įvardijama ir kiekviena iš laukiamų galimybių, ir vidurkis. Galima reikšmė ir vidurkis yra skirtingi dydžiai. Pirmoji toliau vadinama laukiama reikšme, antrasis - vidurkiu, arba tikėtina reikšme. Leidiniuose anglų kalba paplitę terminai upside risk ir downside risk, kurių lietuviški atitikmenys galėtų būti vertybinių popierių vertės padidėjimo rizika ir vertybinių popierių vertės sumažėjimo rizika. Nors neretai abi rizikos rūšys nagrinėjamos kartu, tačiau suprantama, kad tai yra skirtingi reiškiniai.25 Terminas rizika vartojamas kalbant tiek apie teigiamas, tiek apie neigiamas aplinkybes, nors buitinėje kalboje paprastai nekalbame, pavyzdžiui, apie riziką laimėti futbolo rungtynes. Tačiau kai kalbama apie rizikos (nepastovumo) kiekybinį matavimą, dažniausiai neieškome skirtumų tarp teigiamų ir neigiamų aplinkybių. Kuri investicija palankesnė? Kai turime vienareikšmius galimybių Įverčius, tuomet tokia problema neiškyla. Tačiau sulyginti du skirtingų galimybių tikimybės skirstinius pakankamai sudėtinga. Neretai daromi supaprastinti įvertinimai. Pažvelkime į antrąjį pavyzdį. Šiuo atveju nekalbėsime apie galimybių tikimybių skirstinius, nes nustatyti tas tikimybes ateičiai gana sudėtinga. Naudosime tik dvi tų skirstinių savybes: vidurkį ir standartinį nuokrypį. Kuo labiau pajamos (pelnas) buvo išsisklaidžiusios praeityje, tuo didesnė investicijos rizika. Taigi tikėtiną pelną matuosime tikėtinu vidurkiu ir stengsimės jo nepainioti su galima pelno reikšme. Suprantama, būsimąjį vertybinių popierių pelną neįmanoma prognozuoti, (Jei jis būtų žinomas, tai nebūtų rizikos.) Galima remtis tik ankstesniu vertybinių popierių pelnu. Buvusių pajamų duomenis galima naudoti kaip informaciją apie ateities galimybes (jei nėra patikimesnės informacijos). Tačiau to negalima sutapatinti: praeitis žinoma, o ateitis nežinoma. Iš esmės praeities ir ateities sugretinimo problema filosofiškai sudėtinga. Tam, kas jau įvyko, turėjo įtakos mūsų pastangos, kurios ateityje nuolat keisis. Taigi nepastovumas praeityje nėra adekvatus rizikos matas ateityje, ir ateities sprendimai turi remtis sisteminiu požiūriu į atskirus įvykius bei dialektiniu praeities ir ateities sąveikos suvokimu.26 Tarkime, kad investuotojui siūlomas paklausus projektas (kitu atveju jo nepirktų). Jis teiraujasi, kokia buvo šio projekto rinkos kaina pastaraisiais metais, ir gauna informaciją (žr.12.2 lentelę). Investuotojas nori surasti pelno vidurkį, kurį jis gautų iš šių vertybinių popierių, ir dispersiją. Šiais duomenimis jis pasinaudoja siekdamas įvertinti ateities pajamas ir riziką. 2 lentelė S vertybinių popierių rinkos kaina per pastaruosius penkerius metus Metai Rinkos kaina, Lt 1 100000 2 122000 3 1 12240 4 85300 5 93830 6 112600 Natūralu, kad stebimos kelių periodų pajamos. Investuotojas, skaičiuodamas kiekvienų metų pajamas, svarstys, ar pelninga parduoti vertybinius popierius tuo metu. Pavyzdžiui, per ti ir t2 laikotarpį jo 100000 Lt investicijos padidėtų iki 122000 Lt. Tai sudaro 22% ir apskaičiuojama pagal formulę: 112000 Lt – 100000 Lt Pelningumas (r) = 100000 Lt. Panašiai galima apskaičiuoti ir visų kitų metų pelną. Vadinasi, visiems penkiems periodams galima apskaičiuoti pelną. Turint šią informaciją galima apskaičiuoti vidurkį ir standartinį nuokrypį, kurie bus atitinkamai 4% ir 17,57%. 3 lentelė. Pelnas iš S vertybinių popierių per pastaruosius penkerius metus Rinkos kaina, Lt Pelnas Melai (t) 100000 1 122000 22% 3 112240 -8% 4 85300 -24% 5 93830 10% 6 112600 20% Fakliškai šio projekto akcijų pelno vidurkis toks pat, kaip ir S akcijų (4%), tačiau buvusios kainos pasikeitimo standartinis nuokrypis tik 10,83. Taigi aišku, jei investuotojas investuos į S ir T projektus lygiomis dalimis, jis gaus 4% pelną, t.y, kiekvienos investicijos pajamų vidurkis yra po 4%. Rizika, žinoma, nebūtinai bus dviejų rizikos dydžių 17,57 ir 10,83 vidurkis. Jis bus mažesnis už vidurkį (14,20%), o šiuo atveju sudarys tik 11,44%. Diversifikacijos nauda dar geriau išryškėja panagrinėjus du vienodus projektus, kurių rizika ir pajamos vienodo dydžio. Tarkime, kad turime du projektus, kurių rizika - 14%, pelningumo lygis -12%, o jų tarpusavio koreliacija-0,25. Netgi tada, kai koreliacija teigiama, apsimoka diversifikuoti (diversifikacija - kapitalo įdėjimas į skirtingus vertybinius popierius), nes abiejų portfelių vidurkis lygus 12%, tačiau rizika lygi: Var = 2 (0,5)2 (14)z + 2 (0,5) (0,5) (14) (14) (0,25) - 122,5. Taigi standartinis nuokrypis lygus 11,07%, jis sumažėjo dėl paprasčiausio diversifikavimo. Dažniausiai dviejų akcijų parametrai nebūna vienodi. Diversifikavimas naudingas todėl, kad laukiamas investavimo pelningumo vidurkis yra atskirų akcijų vidurkis, tačiau rizika mažesnė.Tai skatina investuotoja diversifikuoti portfelį.27 Išvados Atsižvelgiant į darbe išnagrinėta problema galima padaryti sekančias išvadas: 1. Pasaulinėje praktikoje žinomi skirtingi akcijų išleidimo būdai. Trumpai juos apibūdinsime. Vienas iš labiausiai paplitusių akcijų emisijos metodų - jų paskirstymas per investicines institucijas bet fondas, kurie perka visą pasiūlytą akcijų paketą ir vėliau atitinkama kaina jį perparduoda fiziniams arba juridiniams asmenims. Pagrindinis investicinių fondų uždavinys -investuoti sukauptas kolektyvines lėšas į įvairius finansinių rinkų instrumentus. Šis metodas dažniausiai ir taikomas, ypač privatizuojant įmones. 2. Vertybinių popierių rinkos egzistavimo pagrindinė užduotis - suteikti galimybę pirkėjui ir pardavėjui susitikti ir atlikti pirkimo pardavimo sandorius. Didžioji dauguma tokių tarpusavio mainų vyksta naudojant naująsias technologijas, prekyba vyksta elektroniniu būdu; 3. Baltijos šalių ekonomikos, sudarydamos tarptautinės ekonomikos dalį, yra veikiamos visų regionų ekonomikos pokyčių. Baltijos šalyse didėjanti infliacija, kurią lemia augančios naftos ir maisto produktų kainos, neigiamai atsiliepia namų ūkių vartojimui, o kartu tai įtakoja mažėjančią paklausą, kuri neigiamai veikia šalių verslo plėtrą. Viena pirmųjų verslo sričių kurią palietė ekonominė krizė yra nekilnojamasis turtas. Tai įtakojo taip pat griežtėjančios skolinimosi sąlygos ir padidėja kaštai; 4. Makroekonominiai rodikliai tiesiogiai veikia vertybinių popierių rinką. Kiekvienas makroekonominis rodiklis svarbus akcijų kainų dinamikai rinkoje. Remiantis daugelio autorių darbais, galima daryti išvadą, kad akcijų kainos, tiesiogiai priklauso nuo makroekonomikos rodiklių. Tai patvirtina atliktas tyrimas, kurio duomenys, skaitinėmis ir vaizdinėmis priemonėmis iliustruoja tarpusavio priklausomybę; 5. Koreliacijos metodas parodė stiprų tarpusavio ryšį tarp akcijų kainų ir tokių svarbių makroekonomikos rodiklių kaip: BVP, pinigų kiekis, nedarbas, individualaus vartojimo išlaidos, statybos sąnaudų kainų indeksas. Tai patvirtina, kad kintant šiems rodikliams, akcijų kaina kinta atitinkamai. Teorija ir praktika patvirtino priklausomybės egzistavimo faktą. 6. Akcijų būsimieji pinigų srautai neturi fiksuotos pabaigos, todėl jie laikomi begaliniais. Apskaičiuojant akcijų pelningumą, daroma prielaida, kad dabar turima informacija apie akcijų rinkos kainą ir būsimus dividendus tiks ir ateityje. Akcijos rinkos kaina apskaičiuojama taip. Rinkos kaina = Pinigų srautas per vienerius metus / Reikalaujamas pelningumas. 7. Akcijų vertės nustatymas labai svarbus ir būtinas firmos vadovui, akcininkams, potencialiems pirkėjams, makleriams, mokesčių inspekcijai, rinkos ekspertams ir t.t. Kaip suprantama firmos vertė. Firmos vertė parodo visų akcijų vertę, o ši priklauso nuo situacijos, kurioje yra firma: ar kompanija žlunga ir jai gresia likvidacija, ar kažkas ketina ją prisijungti arba įsigyti jos akcijų kaip ilgalaikių akcijų. 8. Firmos akcijos balansinė vertė išreiškiama litais (markėmis, rubliais ar kita valiuta) už vieną akciją. Viso turto (aktyvų) pagal neto balansinę vertę (kuri yra užfiksuota buhalterinėse knygose) realizacijos apimtis, atskaičius visus įsipareigojimus, tarp jų privilegijuotąjį kapitalą, dalijama iš išleistų akcijų skaičiaus. Bet šis metodas neįvertina pelno, kurį gali gauti įmonė. 9. Suma, kuri gali būti gauta realizavus įmonės turtą (aktyvus), atėmus balansinę vertę, vadinama likvidacine verte. Nors ir šis metodas neįvertina firmos galimybės gauti pelną, jis atspindi realesnę situaciją, kurioje atsidurs akcijų savininkai likviduojant firmą. 10. Būtų klaidinga manyti, kad įstatinis turtas (aktyvai) yra vertės rodiklis užmirštant, kad įmonės veiklos įvertinimo tikslas ir pagrindinis kriterijus -jos uždirbami pinigai. Į firmos vienos akcijos kainą gali būti žiūrima kaip į daugkartines jos pajamas, kurios suprantamos kaip akcijos kainos santykis su jai tenkančiomis pajamomis. P/E santykis rodo dividendų augimo ir rizikos įvertinimą. Aukštas P/E rodo, kad investuotojai pasiryžę atsisakyti didesnės dalies būsimųjų pajamų, tikėdamiesi didesnės būsimosios naudos. Didelė rizika sumažina kainą, kurią investuotojai pasirengę mokėti, taip pat sumažėja ir rodiklio reikšmė. Taigi žinomos įmonės pajamos, tenkančios vienai akcijai, santykis P/E konkrečioje srityje parodo akcijos kainą. 11. Būsimųjų (prognozuojamųjų) pajamų metodas. Šis vertės nustatymo metodas, manoma, patikimesnis ir todėl plačiai taikomas. Jo esmę sudaro akcijos vertės kaip visų būsimųjų dividendų per neapibrėžtą laiką sumos nustatymas. Toks metodas, neliesdamas turto, nuosavybės ir kapitalo problemų, siejasi su dividendais kaip vieninteliu ir svarbiausiu rodikliu. Jeigu darome prielaidą, kad metinis dividendų dydis yra toks pat (pastovūs dividendai), tai gausime amžinąją rentą, pagal kurią vykdomi kasmetiniai mokėjimai. 12. Diskonto norma atitinka investuotojo reikalaujamą pelningumo (akcijų grąžos) koeficientą. Bet kokio VP reikalaujamas pelningumas - tai investuotojo naudos santykinis rodiklis. Šis rodiklis suteikia galimybę analizuoti, lyginti investicijas, ypač kai įvairių VP pinigų srautai gali labai skirtis. Įmonės akcijų vertė gali būti nustatoma kaip suma visų mokėjimų, kurių tikisi savininkas nuo jų įsigijimo momento iki išpirkimo datos, įskaitant ir jų vertę. Nustatant akcijos vertę, reikia diskontuoti būsimuosius pinigų srautus, kuriuos savininkas gaus per visą laiką. Diskontuojama pagal diskonto normą (kitaip dar vadinamą reikalaujamą pelno normą), kuri priklauso nuo rinkoje esančios palūkanų normos, jos prognozės ir rizikos laipsnio. Literatūra 1. Bivainis J., Griškevičius A., Jakštas V. Investicinių projektų vertinimas. V.: LII, 1997. 2. Česonis V. ir kt. Inžinerijos ekonomika: finansiniai - ekonominiai sprendimai. Kaunas: Technologija, 1992. 3. Blanchard, Oliver. (2007) Macroeconomics 4th ed. New Jersy: Prentice Hall Upper Saddle River. 587 p. 4. Bagdonas, Eugenijus. Skvernys Vytautas (2006) Ekonominių procesų modeliavimas. Kaunas: Vitea Litera. 142 p. 5. Buškevičiūtė, Eugenija. Mačerinskienė, Irena (2005) Finansų analizė. Kaunas: Technologija. 379 p. 6. Baltic market (2008) Prekybos metodai [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!