Maisto švaistymo ES vertinimas darnumo požiūriu

Temos aktualumas. Pastaruoju laikotarpiu maisto švaistymas tapo sudėtingu reiškiniu, pritraukiančiu tiek mokslininkų, tiek vartotojų dėmesį. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis visoje maisto tiekimo grandinėje prarandama arba išvaistoma trečdalis žmonėms vartoti skirto maisto, tai sudaro 1,3 milijardų tonų maisto per metus. Tai ne tik neteisinga ar neetiška elgsena, bet ir stiprus poveikis klimatui. Be to, kad yra švaistomi vertingi ir riboti ištekliai - vanduo, dirvožemis ir energija, maisto švaistymas sudaro 8 proc. visų žmonijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (FAO, 2013).
K.D. Hall ir kt. (2009) akcentuoja, kad maisto švaistymas kasmet sukelia švaraus vandens ir iškastinio kuro naudojimą, skatina metano ir CO2 dujų išsiskyrimą į aplinką, kuris didina šiltnamio efektą. Didėjantis gamtos išteklių poreikis, kurį lemia gyventojų skaičiaus augimas, pasak J. Gustavsson ir kt. (2011); J. Parfitt ir kt. (2010), laikomas grėsme tvariam vystymuisi. Maisto švaistymas yra iššūkis, nes maistas, kaip pagrindinis žmogaus poreikis, reikalauja intensyvaus gamtos išteklių eksploatavimo. Be natūralių išteklių išeikvojimo, pasak C. Göbel ir kt. (2015); E. Papargyropoulou ir kt. (2014); K. L. Thyberg ir D. J. Tonjes (2016), maisto atliekos daro didelę įtaką aplinkai, nes išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas sąvartynuose, taip pat vykdant veiklą susijusią su gamyba, perdirbimu, transportavimu, saugojimu, paskirstymu. Kalbant apie socialinę perspektyvą, T. C. Tostivint ir kt. (2017) nuomone, tai laikoma etine ir moraline dimensija pasaulinio aprūpinimo maistu koncepcijoje, nes maisto gamyba turėtų atitikti augančių gyventojų poreikius. Kalbant apie ekonominį poveikį, E. Papargyropoulou ir kt. (2014) pastebėjimu, tai atsiranda dėl maisto atliekų išlaidų ir jų įtakos grandinėms. M. Mourad (2016) akcentuoja, kad maisto švaistymas yra vis didėjanti namų ūkio problema, sukelianti neigiamas aplinkos, ekonomines ir socialines pasekmės. Maisto gamybai reikia daug išteklių, todėl maisto nuostoliai ir atliekos netiesiogiai sukelia poveikį aplinkai - dirvožemio eroziją, miškų naikinimą, vandens ir oro taršą, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą , kuris atsiranda...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!