Maišto ir kančios tema literatūroje

Maištas ir kančia – tai dalykai, kurie leidžia įžvelgti prasmę jos būties nebuvime ir suprasti gyvenimo trapumą. Maištas būtinas tam, kad žmogus neprarastų individualumo, tačiau kančia papildo maištą: susitaikymas su gyvenimo chaotiškumu, gebėjimas žvelgti į absurdą iš kitos perspektyvos įprasmina gyvenimą, atskleidžia žmogaus dvasios brandą bei stiprybę. Būtent apie tai savo kūriniuose kalba vienas žymiausių XXa. egzistencializmo atstovų Alberas Kamiu ir XXa. vidurio lietuvių rašytojas Balys Sruoga. Savo kūriniuose rašytojai subtiliai perteikia vienus pagrindinių gyvenimo principų leidžiančių pasauliui suktis. B. Sruoga bando įrodyti jog kančia itin svarbus, tačiau nepaprastai sunkus išbandymas žmogaus pasaulyje, o Kamiu perteikia maištą, kaip neišvengiamybę beprasmybėje.
Tragiško likimo rašytojo Balio Sruogos memuariniame romane „Dievų miškas“ vaizduojamas žmogus, kuriam maištas kančios akivaizdoje padeda išlikti dvasiškai stipriu ir humanišku. B. Sruoga XX a. vidurio poetas, publicistas pasižymėjęs vidiniu, tiek išoriniu išskirtinumu. Dar būdamas paauglys jis sunkiai susirgo, tėvai jau buvo įsitikinę, kad jis „išeis į geresnį pasaulį“, tačiau pasirodė, jog jis turi labai daug dvasinių jėgų ir gali įveikti sunkiausias krizes. 1943m. kaip ir kiekvienas intelektualas, politinis priešas, buvo ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. „Dievų miškas“ – tai vienas žinomiausių, savičiausių XX a. lietuvių literatūros originalių atsiminimų apie Štuthofo koncentracijos stovyklą. Šioje knygoje atskleidžiami žmogaus, neišvengiamai atsidūrusio Antrojo pasaulinio karo baisybių sūkuryje išgyvenimai, aprašoma jį žeminanti buitis. Kovoti, laikytis savo įsitikinimų, tradicijų, priešintis valdžiai tuomet reiškė būti pasmerktam atsidurti prievartos pasaulyje, kurį autorius sulygina su Dantės kelione per pragarą, nes ten retą užmušdavo, dažniausiai: „žmogų nukankindavo, čiulpte iščiulpdavo jo sveikatą, jo jėgas, versdavo jį mirti iš bado“. Štuthofe protagonistas surengia poezijos vakarą, rašo straipsnius, vaizdingai nenešioja kepurės, rašo įvairius kompromituojančius laiškus taip erzindamas esesininkus. Pagrindiniam kūrinio veikėjui maištas padeda nugalėti karo chaoso ir lagerio siaubingą kasdienybę, tačiau be kančios žmogus nebūtų galėjęs suprasti tikrojo pasaulio peripetijų. Žmogus, kuris geba žvelgti absurdui į akis ir išlikti ramus, surasti stiprybės prilyginimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!