Maištingų jaunuolių paveikslai J.Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“.

Viešosios klabos planas Maištingų jaunuolių paveikslai J.Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“. I. Įžanga. Juozas Grušas – Lietuvos dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas, kultūros veikėjas. Vienas iš didžiausių moralistų mūsų kūryboje. Buvo vienas žymiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos rašytojų ir kultūros veikėjų. Geriausi jo prozos ir dramaturgijos kūriniai - lietuviškos literatūros klasika. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos ir tragikomedijos žanrus. Grušas pirmasis realizavo prozoje abstrakčių, befabulinių konstrukcijų meninius principus, paplitusius to meto tapyboje ir poezijoje. II. Dėstymas. 1 teiginys : J.Grušo drama “Meilė, džiazas ir velnias” yra tragikomedija. Pavadinimas yra tik simbolinis, tačiau, mano nuomone, jis puikiai atspindi pagrindines kūrinio mintis. Meilė simbolizuoja gėrį, kurio taip trūksta jauniesiems veikėjams, velnias – blogis, nuo kurio taip sunku pasprukti, o džiazas – tai šių jaunuolių gyvenimo būdas. Gėris ir blogis grumiasi šiuolaikiniame pasaulyje. Autorius kūrinyje kelia esminių šiuolaikinio visuomenės dvasinio gyvenimo problemas. “Meilė” ir “velnias” – šviesiosios ir tamsiosios jėgos, kurios dramoje priešpastatomos. Dalinė išvada: Autorius filosofuoja apie amžinus dalykus – apie gėrį, apie išsigimimo ir nužmogėjimo priežastis. 2 teiginys : Tėvų ir vaikų konfliktas nuolatinis ir amžinas. Prombleminiai jaunuoliai: trys džiazistai – Andrius, Julius, Lukas – groja, šoka, geria, mušasi, nesutaria su tėvais, vulgariai elgiasi su savo drauge Beatriče. Kodėl vyksta tėvų ir vaikų konfliktas? Jie visi neturi motinų. Andriaus ir Juliaus motinos mirusios, Lukas – pamestinukas, o Beatričės motina pabėgusi su mylimuoju. Vienintelė vertybė, kuri išlieka nepaneigta, – tai motina. Motinos idėja iškelta virš laikinumo. Andrius sako tėvui: “Neįžeidinėk mirusios motinos”. Į ką tęvas atsako - “Žmonės žūsta ne per blogus darbus, o per kvailumą ir per... gerus darbus”. Skaudžiausia vaikų namuose užaugusio Luko patirtis: neturėti motinos net mintyse . Beatričė nuolat sapnuoja savo motiną. Tačiau motinos idėja dramos veikėjų širdyse nėra reali jėga. Tai tik iliuzija. Iš tikrųjų jie našlaičiai, išmesti į gyvenimą. Vienas konfliktiškiausių veikėjų yra Andrius – džiazininkų vadeiva. Šis bedvasėje aplinkoje išaugęs jaunuolis stoja prieš tėvą – teisingumo organų darbuotoją, aktyvų klasių kovos dalyvį. Jis atmeta vyresniosios kartos argumentus apie iškovotos duonos kainą, šviesios ateities perspektyvas. Jis tėvui tiesiai pasako: “mus papirkote”. Andrius yra menkos dvasios, primityvus, pripažįstąs tik jėgos kultą, tikras mankurtas. Dramos pradžioje Andrius tik fantazuoja apie vagystes, žmogžudystes ar išprievartavimus, tačiau iš šio veikėjo charakterio jaučiama, kad veikėjas yra linkęs į sadizmą ir gali realizuoti savo sumanymus. Juliaus charakteriu išreikšta kraštutinė dvasinė intelektualinė krizė, kurią stagnacijos metais išgyveno jaunoji inteligentijos karta. Julius – filosofo idealisto sūnus, bet nusivylęs visuomene, kaip negalinčia apginti humanistines tradicijas. Dėl to ir priekaištauja tėvui: “Sudeginkit visas filosofų ir humanistų knygas! Jos bevertės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!