Maironio satyros „Mano moksladraugiams“ interpretacija

Maironio satyros „Mano moksladraugiams“ interpretacija Maironis (Jonas Mačiulis) – žinomas XIX-XX a. lietuvių romantizmo poetas. Kūrybą vystęs tarp dviejų polių, entuziastingo optimizmo bei realistiško pesimizmo, Maironis kūrė ne tik jausmingus eilėraščius, sonetus ar balades, tačiau ir komiškumo nestokojančius kūrinius, kuriuos pats vadino satyromis. Viena iš jų – „Mano moksladraugiams“. Jau vien iš pavadinimo yra aišku, kad kūrinys turi aiškią dedikaciją, yra skirtas buvusiems ir esamiems J.Mačiulio draugams, įgytiems besimokant mokykloje. Pagal pavadinimą sunku spręsti, kokios intencijos jame slypi, tačiau jau perskaičius pirmąją eilutę (“Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo”), iškart pajaučiamas švelnus ironijos prieskonis, pagal ką galima nuspėti, jog eilėraštyje greičiausiai bus pamokymų ir moralizavimų. Satyroje „Mano moksladraugiams“ Maironis prisimena ankstesnius laikus, perteikdamas juos lyrinio „aš“ išgyvenimais, kuomet, būdamas dar jaunas ir nepatyręs gyvenimo žmogus kartu su draugais troško laisvos, tobulos valstybės, idealizavo meilę ir pasišventimą jai („Uždainuodavom Lietuva. Gerklės mums džiūvo, / Bet krūtinės garavo, nešalo. / Ko tada nesvajota! Ar ko nežadėta! / Kaip didvyriai tik laukėm karionės”). Tačiau, kaip pats autorius sako: „Kaip tie mainos laikai!”,- jis nori parodyti, kad viso šio tautiškumo nebeliko, iš anos kartos išaugo tik „vyrai sveiko jau proto“, nesirūpinantys tėvyne, tik savo gerove. Pagrindinė problema, nagrinėjama kūrinyje – kaip pinigai ir galia sugadina žmones, panaikina jų supratimą apie tikrąsias vertybes? Manau, jog tokia pesimistinė problema, o kartu ir idėja, visas lyrinio „aš“ nuotaikas satyroje palieka gan vienodomis, nes parodoma giliai įsiskverbusi panieka tokiems žmonėms, ironija ir stiprus nepasitenkinimas dabartine situacija, kritikuojamas „moksladraugių“ elgesys („Neišriš be naudos kapšo, rubliais kuproto! / Viską sprendžia iš aukšto... ir peikia!“). Vertybėmis eilėraščio žmogus laiko tautiškumą, pagarbą, rūpinimąsi bei meilę Lietuvai („Pasišvęsti ir vargti už žemę mylėtą / Buvo obalsis mūsų kelionės“), ko būtent ir trūksta visiems „gudriems draugams“. Kūrinyje pasakotojas reiškia labai konkrečią nuomonę Lietuvos valstybingumo klausimu, parodo savo susirūpinimą žmonių nutautėjimu ir jų didybės manijos jausmu. Jis visus šiuos aspektus laiko negatyviais, peikia bei reiškia pasipiktinimą savo buvusiais draugais, jų veikla. Galima būtų netgi sakyti, jog visas lyrinio „aš“ nepasitenkinimas situacija galėtų kilti dėl to, jog dabar jis vienas telikęs kovoti „su vėjo malūnais“ („Mano gudrūs draugai greit į žmones išėjo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!