Maironio eilėraštis "Draugo liūdesys"

Maironis “Draugo liūdesys“ Maironis – XIXa. Pabaigos - XXa. Pradžios ryškiausias Romantizmo atstovas lietuvių literatūroje, dėl kurio nuopelnų visa literatūra skirstoma iki Maironio (senoji) ir po Maironio (nauioji). Šis poetas sukūrė klasikinio ketureilio arba šešiaeilio surimuoto posmo eilėraščio tipą, kuriam būdinga silabotoninė eilėdara. Maironio kūryba skirstoma į visuomeninę ir asmeninę lyriką. Būtent pastarosios lyrikos ir yra eilėraštis „Draugo liūdesys”. Jau vien tik iš pavadinimo galima spręsti, jog bus kalbama apie skaudžius, ilgesingus prisiminimus. Įdomu pažvelgti, kaip pagrindiniai teksto elementai (erdvė, laikas, lyrinio „aš“ pozicija, emocijos, meninė raiška) ir kontekstas padeda atskleisti teksto temas, problemas ir vertybes. Jau pirmajame eilėraščio segmente, kuris yra pirmasis eilėraščio posmelis, pasaulį matome lyrinio „aš“, kuris kalba pirmuoju asmeniu, akimis. Segmente akcentuojama lyrinio subjekto būsena netekus draugo:„Aš be tavęs kaip be lietaus išdžiūvus žemė“.Tai parodo,jog lyrinis subjektas jaučiasi bejėgis,nes draugas jo gyvenime buvo nepaprastai brangus.Kiekvienas prsiminimas,viskas, kas siejasi su paprastu darugu, yra branginama(„Joj net šešėlio tavo mielo nepaleisiu!“), tai segmente sukuria sielvarto, ilgesio jausmus. Lyrinis „aš“ draugui jautė nepaprastai šiltus jausmus, kurios galima vadinti meile.Galbūt tai buvo vienintelė meilė jo gyvenime, nes retorinis klausimas(O ateitis…ar tik vienuolio lamę lemia?“) atskleidžia, kad lyrinis subjektas netiki,jog dar kažką pamils. Taigi pirmajame segmente buvo jaučiamas tragizmas, kurį sukūrė išsiskirimas su draugu. Šios neigiamos emocijos dar labiau išryškėja antrajame eilėraščio segmente(antrasis posmas). Jame atsiskleidžia lyrinio subjekto dvejojimas, svarstymas apie ateitį. Išaikėja kas nutiko lyrinio aš draugui: „Į dvi šalis mus nubloškė žiaurus likimas“, tai segmente sukuria neigiamas emocijas. Jas dar labiau sustiprina žinojimas, jog artimas draugas yra kažkur labai toli, kad lyrinis subjektas negalės jam pasiguosti, pasišnekėti („sau rankų nepaduosim“ , „viens kito nepaguosim“). Prie neigiamo semantinio lauko prisideda ir praeities motyvas, kuris tarsi atskleidžia, jog lyrnis „aš“ niekada nepamirš savo draugo. Taigi šiame segmente paaiškėja, kad žmogui reikalingas draugas tam, jog palaikytų ir fiziškai, ir dvasiškai. Būtent retorinių klausimų gausa („Ir gieda

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!