Maironio biografija, kūryba ir palikimas

Gimė: 1862m. lapkričio 2d.
Mirė: 1932m. birželio 28d.
Saulėtą 1862-ūjų, lapkričio 2 dienos (pagal senajį kalendorių spalio 25d.) rytą, Raseinių rajone, Pasandvario dvarelyje, kur laikinai gyveno Ona ir Aleksandras Mačiuliai, pasaulį išvydo, tuomet paprastas, nieko iš kitų neišsiskiriantis mažylis. Mažylis buvo pavadintas Jonu (tikroji poeto tėviškė — netoliese esantys Bernotai).
Maironio vaikystė prabėgo aplink žydint sodams, gėlėms, į tai jis ypač kreipė sėmesį, gal būtent todėl jo eilėraščiuose mes nematome nei rudens, nei žiemos. Ten žydi baltos alyvos, jazminai, rūtos, iš žalių sodų kyšo sodybos, po namų langais svyra margaspalviai jurginai. Jų meninis vaizdas poeto kūryboje asocijuojasi ne su rudeniu, o su žydėjimu ir vasara. Žiedų aromatu, palaiminga ramybe ir svajomis padvelkia gaivios naktys:
Naktis graži. Kvapai žiedų
Svaigina alpstančius jausmus;
Liūliuoja, supa, neša mus
Aukštai nuo žemės valandų!
Svaigina alpstančius jausmus.
„Duetas“
Būtent taip Maironį auklėjo tėvai. Po jų stogu viskas kas lietuviška buvo šventa. Maironio tėvas — Aleksandras buvo griežtas, bet kartu mylintis ir rūpestinagas tėvas, tai labai įtakojo ir Maironio kūrybą. Visą laiką jausdamas tėvų šiluma ir paramą, kai kuria prasme tai perteikė ir savo eilėraščiuose. Deja paie Maironio motina laikui bėgant žinios išbluko. Dabar galime tik spėlioti, kokia buvo ji — vieno žymiausių lietuvoje poeto motina.
Maironis turėjo tris seseris: Pranciška (mirė 1942m.), Kotryna (mirė 1929m.), Marcelė (mirė 1958m.).
Vėliau Jonas tapo Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Parvykęs į tėviškę, kurioje po tėvų mirties liko gyventi visos sesrys, o paskui tik Kotryna su šeima ir Pranciška, Maironis atveždavęs visiems dovanų.
Maironis kaip ir jo tėvas buvo veiklos žmogus: kartą ką nors sumanęs, tvirtai sieks tikslo. Jis buvo atkaklus kaip tikras žemaitis. Viską darydavo užsispyręs, nesiblaškydamas, iki galo.
Bėgo metai, o vaikystės įspūdžiai neužsimiršo: perėję per atminties klodus, sušvito skaidria šviesa. Jų atšvaitai suteikė kūrybai to ypatingo vidinio švytėjimo, taurumo, iš kurio atpažystame poeto plunksnos pėdsaką.
Seminarijoje
Dar vakar gimnazijos buvę vaikai,
Direktoriaus seno drausmės pribijoję, —
Šiandieną jau vyrai!.. Drąsiausi takai
Svajojas jaunoj jų galvoje.
„Jaunoji Lietuva“
Pirmiejo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!