M. Gorbačiovo „perestroika“ ir komunizmo žlugimas Europoje

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, užsivertė vienas iš liūdniausių ilgos žemyno istorijos puslapių. Dar ne vienerius metus po 1945 – ųjų Europos šalys juto jo pasekmes. Tik dabar galima tvirtai pasakyti, kad pokario metas galiausiai pasibaigė. Devinto dešimtmečio gale Sovietų Sąjungoje prasidėjo nauja reformų era.
Svarbiausias politinis pastarųjų penkiasdešimties metų įvykis buvo Sovietų Sąjungos suirimas ir komunizmo žlugimas. Komunistinis sąjūdis, dešimtmečius grasinęs apimti visą pasaulį, akimirksniu sunyko ir dabar, atrodo, vadinamas „istorijos šiukšlynu“. Pagrindinė šį staigų žlugimą nulėmusi figūra – Michailas Gorbačiovas, paskutinis Tarybų Sąjungos vadovas (1985–1991 m.), „perestroikos“ vykdytojas ir demokratinių idėjų skleidėjas. Jis bandė vykdyti politines reformas ir užbaigti Šaltąjį karą, tačiau dėl jo reformų komunistų partijai netekus dominuojančio vaidmens Sovietų Sąjunga subyrėjo.
Darbo objektas - M. Gorbačiovo „perestroika“ ir komunizmo žlugimas Europoje.
1. Išsiaiškinti kas yra komunizmas.
2. Išanalizuoti kokia buvo M. Gorbačiovo vykdytos „perestroikos“ esmė.
3. Apžvelgti kaip vyko komunizmo žlugimas konkrečiose Europos valstybėse.
Darbo metodas – mokslinės literatūros analizė.
Komunistinės ideologijos kūrėjai buvo įsitikinę, kad kapitalizmo vystymosi neišvengiamas rezultatas yra visuomenės poliarizacija į dvi priešiškas klases - buržuaziją ir proletariatą. Patys stebėję 1848 m. antifeodalines revoliucijas Europoje, Marxas ir Engelsas manė, kad panašiu būdu įvyks ir socialistinės revoliucijos. Užsiėmę kapitalizmo analize, naujos teorijos klasikai net bendrais bruožais nenurodė, kaip funkcionuos būsimoji komunistinė visuomenė, kaip bus įgyvendinama lygybė, kokios bus valdžios funkcijos, ką reiškia svarbiausias komunizmo postulatas “Iš kiekvieno - pagal sugebėjimus, kiekvienam - pagal poreikius”.
Praktiškai tuos klausimus sprendė rusiškasis marksizmo variantas, pavadintas marksizmu - leninizmu, arba - su neigiamu atspalviu - bolševizmu. Iki pat Pirmojo pasaulinio karo Leninas buvo užimtas savo partijos koncepcijos gynyba. Karo sąlygomis, neatsižvelgdamas į komunistinius kanonus, jis paskelbė, kad socialistinė revoliucija ne būtinai turi įvykti labiausiai išsivysčiusiose šalyse, kad ji gali prasidėti “silpniausioje imperializmo grandyje” ir po to peraugti į pasaulinę revoliuciją. Vadovaudamiesi šia proklamacija, bolševikai atsisakė parlamentinių politinės kovos būdų ir, nelaukdami rinkimų į steigiamąjį susirinkimą, kuris turėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!