Lošimų teorija, sprendimų priėmimas, sprendimų medis

Daugumoje praktinių situacijų sprendimų ieškoma neapibrėžtomis aplinkybėmis, kai tikslai neaiškūs, veikiant konkurentams ar priešininkams. Vis dėlto net ir tokiomis sąlygomis gali būti pasirinkti geresni ar blogesni sprendimai, kuriuos tenka vertinti pagal vidutinį poveikį.
Be abejo, pasirinkti sprendimą visada šiek tiek rizikinga, nes niekad negali būti tiksliai apibrėžtos visos sąlygos. Dažnai naudinga išnagrinėti įvairius sprendimo variantus ir pasirinkti geriausią iš jų. Tokius uždavinius sprendžia lošimų teorija, taip pat statistinių sprendimų teorija, kuri nagrinėjama 12 skyriuje.
Lošimų teorija taikoma, kai susiduria dviejų ar daugiau veikiančių žmonių grupių (valstybių, ginkluotųjų pajėgų ir pan.), turinčių priešingus tikslus, interesai. Sakoma, kad sprendimai daromi konfliktinėje situacijoje. Taigi lošimų teorija nagrinėja konfliktines situacijas ir siūlo rekomendacijas jų dalyviams.
Bet kurią konfliktinę situaciją galima supaprastinti ir sudaryti jos modelį (vadinamąjį lošimo modelį), kuris veikia, jei laikomasi tam tikrų taisyklių. Tokių modelių pavyzdžiai - šachmatai, šaškės, kortos ir kt. Lošimo dalyviai vadinami lošėjais. Jų gali būti du ir daugiau. Čia nagrinėjamos tik dviejų dalyvių konfliktinės situacijos.
Lošimo taisyklėse numatomi galimi kiekvieno lošėjo veiklos variantai, jiems prieinama informacija apie priešininko veiksmus ir losimo rezultatus, gaunamus naudojant po vieną kiekvieno lošėjo variantą.
Losimas vadinamas su nuline suma, jei vienas lošėjas išlošia tiek, kiek pralošia kitas, t. y. bendras lošimo rezultatas lygus nuliui. Kiekvienas lošimas susideda iš ėjimų. Lošimų teorijoje ėjimu vadinamas vieno varianto pasirinkimas ir jo įgyvendinimas. Ėjimai gali būti atsitiktiniai ir determinuoti. Atsitiktinis ėjimas - tai vieno iš galimų variantų pasi-rinkimas taikant atsitiktinių dydžių imitavimo mechanizmą. Determinuotas ėjimas - tai sąmoningas vieno konkretaus varianto pasirinkimas. Kai kurie azartiniai lošimai susideda tik iš atsitiktinių ėjimų (ruletė, kauliuko su skaičiais ar monetos mėtymas ir pan.), kiti -tik iš determinuotų ėjimų (pvz., šachmatai), dar kiti yra mišrūs (pvz., kortos).
Lošimų teorijoje nagrinėjami tik lošimai su determinuotais ėjimais.
Losimas vadinamas baigtiniu, jeigu kiekvienas dalyvis naudojasi ribotu variantų skai-čiumi, ir begaliniu - jei nors vienas dalyvis naudojasi begaliniu variantų skaičiumi.
Lošimų teorijos tikslas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!