Šiame kursiniame projekte nagrinėsiu lokomotyvų vežimėlių ir kėbulų verpesių slopinimo įrenginių konstrukcinius sprendimus. Aprašysiu slopinimo agregatų pasktirtis, veikimo principus. Apibūdinsiu tipos, jų paskirtis, konstrukcinius ypatumus, aprašysiu privalumus ir trūkumus. Surasiu problemas iškylančias eksplotuojant analizuojamą agragatą. Baigiant darba bandysiu pasiūlyti konstrukcinius patobulinimus šiam įrenginiui pagerinti.
10 pav. Šilumvežio TEP60 dviejų laipsnių linginio pakabinimo schema…………………………….……14
11 pav. Linginės pakabos schema……………………………………………………………………...………15
Įvadas
Šiame kursiniame projekte nagrinėsiu lokomotyvų vežimėlių ir kėbulų verpesių slopinimo įrenginių konstrukcinius sprendimus. Aprašysiu slopinimo agregatų pasktirtis, veikimo principus. Apibūdinsiu tipos, jų paskirtis, konstrukcinius ypatumus, aprašysiu privalumus ir trūkumus. Surasiu problemas iškylančias eksplotuojant analizuojamą agragatą. Baigiant darba bandysiu pasiūlyti konstrukcinius patobulinimus šiam įrenginiui pagerinti.
Virpesių slopinimo įrenginiai
Virpesių slopintuvai – tai įrenginiai riedmenų svyravimo energijai sugerti. Svyravimų riedmenyse atsiranda dėl geležinkelio bėgių nelygumo, dėl jų sandūrų, dėl riedmenų stabdymo ar traukos pagreičių. Virpesiai kenkia keleivių patogumui, kartais ir saugumui. Todėl yra slopinami. Virpesių slopintuvai paprastai būna frikciniai ir hidrauliniai.
Sudarant matematinius modelius, kuriais aprašomas dinaminis diedmenų judesys, laikoma, kad dinaminės sistemos dalys yra kietieji kunai. Kiekvienas kietas kūnas turi šešis laisvumo laipsnius. Sprendžiant riedmenų dinamikos uždavinius vagono, lokomotyvo kėbulas ar vėžimėlio rėmas taip pat gali turėti šešis laisvumo laipsnius ir atlikti šiuos judėsius (1 pav.): šokinėti, siūbuoti, trūkčioti, vinguriuoti, suoliuoti ir suptis.
Šokinėjimas (± z) – tai kiekvienu laiko momentu vienodi vagono kėbulo ar vežimėlio rėmo taškų vertikalūs slenkamieji judesiai.
Siūbavimas (± y) – kiekvienu laiko momentu vienodi vagono kėbulo ar vėžimėlio rėmo taškų horizontalūs skersiniai slenkamieji judesiai.
Trūkčiojimas (±x) – kiekvienu laiko momentu vienodi vagono kėbulo ar vėžimėlio rėmo taškų horizontalūs išilginiai slenkamieji judesiai, atsirandantys nuo išilginių traukos ir stabdymo jėgų.
Vinguriavimas (±Ψ) – skersiniai aširačių virpesiai, atsirandantys vagono kėbului sukantis apie mentinę vertikalią ašį (z). Šiuos virpesius riboja tarpai tarp ratų antbriaunių ir bėgių galvučių.
Šuoliavimas (±φ) – vagono taškų vertikalūs poslinkiai, atsirandantys nuo vagono kėbulo posūkių apie momentinę horizontalią ašį (y), statmeną judėjimo krypčiai.
Supimas (±θ) – vagono kėbulo sukamasis judesys apie momentinę horizontalią ašį (x), lygiagrečią judėjimo krypčiai.
1 pav. Dinaminis modelis vagono arba lokomotyvo virpesius skaičiuoti
Frikciniai virpesių slopintuvai
Frikciniai virpesių slopintuvai sugeria virpesių energiją kietų paviršių mechaninę trintimi. Tokių virpesių slopintuvų pavyzdžiai parodyti 2-4 pav.
Pleištai išdėstomi viršlinginės sijos lizduose ire remiasi į jos nuožulnias...
Šį darbą sudaro 2032 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!