Logistikos tyrimai įmonėse

Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šakomis: finansų, marketingo ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Šio mokslo naujumas pasireiškia tuo, kad siekiama valdyti ne atskirai kiekvieną veiklos sritį, o koordinuotai.
Logistika – mokslas apie transportavimo, sandėliavimo ir kitų materialinių ir nematerialinių operacijų valdymą nuo žaliavų iki pristatymo gamybos įmonei, vidinės gamybinės žaliavos ir medžiagų bei pusfabrikačių perdirbimo gatavos produkcijos, atitinkančios jo interesus ir reikalavimus, pristatymo vartotojui, taip pat reikiamos informacijos perdavimas, saugojimas ir apdorojimas.
Efektyvios logistikos sistemos sukūrimas priklauso strateginio valdymo uždavinių grupei. Problema neapsiriboja vien tik strateginių sprendimų priėmimu. Reikia nagrinėti pačią sistemą, struktūrą, kompanijos misiją, darbo kultūrą ir atlyginimo už rezultatus struktūrą. Kiekvienas iš šių elementų yra svarbus strateginis resursas, o šių elementų sąveika yra sinergetinės sistemos pagrindas. Todėl pastaruoju metu daugelis kompanijų neapsiriboja smulkiais pakeitimais, o imasi pertvarkyti visą struktūrą.
Pradedant septintuoju dešimtmečiu požiūris į logistiką ėmė keistis. Vienas iš kompanijos vadovų paskiriamas atsakingu už logistikos funkcijų kontrolę. Šio asmens kompetencijai priklauso transportavimas, sandėliavimas, atsargos, užsakymų atlikimas, pakavimas, medžiagų srautų valdymas, prognozė ir planavimas, pirkimai ir aprūpinimas.
Pastaruosius 100 metų organizacijų struktūros evoliucionavo nuo paprastų iki vis sudėtingesnių.
Padaliniai. Pradinėje organizacijų raidos stadijoje vyravo funkcinio pasidalijimo principas – vienas asmuo buvo atsakingas už gamybą, kitas už pardavimą, trečias už buhalteriją. Tačiau tokia struktūra nebetiko didesnėms kompanijoms, gaminančioms įvairius skirtingus produktus. Todėl atsirado vertikalaus pavaldumo padaliniai, kurie jungė darbuotojus pagal funkcijų specializaciją arba gaminamą produktą.
Funkcijų, nesusijusių su gamyba (personalo valdymo, apskaitos, tiekimo), kontrolę vykdė kompanijos vadovybė.
Matricinės organizacijos. Nuo šeštojo dešimtmečio vis daugiau didelių kompanijų ėmė suprasti, kad organizacijos skirstymas į padalinius nėra efektyvus. Nėra ryšių tarp skirtingų padalinių darbuotojų, todėl praleidžiama galimybė pasiekti sinergetinį efektą. Todėl kompanijos ėmė diegti patricinę sistemą.
Matricinės sistemos nenaikina padalinių, tačiau šiuo atveju atsiranda ryšiai tarp skirtingų padalinių vadybininkų. Todėl jie privalo koordinuoti veiksmus ne tik padalinio viduje, tačiau ir tarp padalinių.
,,Tuščiavidurės‘‘ kompanijos. ,,Tuščiavidurė‘‘ arba tinklo kompanija...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!