Liudytojas

Liudytojo institutas – vienas svarbiausių bet kurio teisinio proceso (baudžiamojo, civilinio ar administracinio) metu tiriamos veikos aplinkybių įrodinėjimo instrumentų. Liudytoju baudžiamajame procese paprastai yra laikomas asmuo, kuris matė ar kitaip suvokė su tiriamu įvykiu susijusius faktus ir gali tai patvirtinti duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui arba teismui1. Jam, kaip ir bet kuriam kitam baudžiamojo proceso dalyviui, charakteringos tam tikros procesinės teisės, pareigos bei atsakomybė.
Bendrai baudžiamajame įstatyme reglamentuotą liudytojo procesinį statusą atskirais atvejais koreguoja šio darbo objektas – aplinkybės, dėl kurių asmenys negali būti apklausiami kaip liudytojai, kitaip dar vadinamos liudytojo privilegijomis2. Tokios fundamentalių asmens teisių apsauga grindžiamos privilegijos tiesiogiai įtakoja pagrindines liudytojo, kaip atskiro baudžiamojo proceso dalyvio, teises ir individualias procesinės atsakomybės ribas3. Svarbu įsidėmėti, jog šiuo atveju kalbama ne apie bendrąjį asmens negalėjimą būti liudytoju4, bet apie gebančio liudyti asmens atleidimą nuo pastarosios procedūros savęs nekaltinimo, šeimos narių imuniteto arba profesinės paslapties privilegijų pagrindu.
Nepaisant pareigą liudyti apribojančių aplinkybių reglamentavimo Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, teorinės jų taikymo ribos nedetalizuotos, nėra šį institutą liečiančių precedentinių teismo nutarčių. Dėl šių priežasčių liudytojo privilegijų tyrimas palyginamuoju Lietuvos ir Prancūzijos principu leis nustatyti, kaip išsamiai naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – LR BPK) yra reglamentuotas analizuojamas teisės institutas. Toks tyrimas parodys, kiek novatoriškas ar tapatus Prancūzijoje, pagrįstai laikoma viena seniausių kodifikuotos teisės valstybių, įtvirtintoms liudytojo privilegijoms yra liudijimo privalomumą koreguojančių aplinkybių reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose.
Lyginamasis tyrimas duotuoju atveju tikslingas dėl vienalytės liudytojo privilegijų instituto tradicijos nebuvimo – bene vienintelės konstituciškai iš fundamentaliųjų žmogaus teisių kildinamos liudytojo privilegijos daugelyje valstybių tėra savęs nekaltinimo ar šeimos imuniteto privilegijos, todėl kiekviena valstybė individualiai (neatsižvelgiant į kitų šalių teisinę praktiką) reglamentuoja savęs nekaltinimo, šeimos narių imuniteto bei profesinės paslapties privilegijų pobūdį bei ribas5.
Viena iš labiausiai tiek bendrosios praktikos, tiek kontinentinės teisės valstybėse paplitusių liudijimo privalomumą ribojančių aplinkybių yra taip vadinamoji savęs nekaltinimo privilegija, baudžiamajame procese pasireiškianti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!