Literatūros poveikis visuomenei

Kokia literatūros misija? Gal nėra tos misijos? Visos istorijos – tiek užrašytosios, tiek tos, kurias nešiojamės savo galvose, iš tikrųjų yra viena ir ta pati istorija apie žmogiškumą ir kvailybę. Literatūra yra viskas, ką matote pro langą, ir lygiai taip pat viskas, ko nematote. Tad pasirinkimų, kur jos ieškoti ir ko ieškoti joje, gali būti labai daug. Visai gali būti, kad literatūra moko neskaityti – t.y. skaityti ne (tik) knygas. Gal užtenka stebėti lėktuvą, lengvai ir elegantiškai danguje brėžiantį eilinį skrydžio taką? [Andrius Jakučiūnas, „Bernardinai.lt“, 2015]. Visi šie stebėjimai (tiek kūrinių skaitymas, tiek vaizdinių fiksavimas, garso klausymas) mums kiekvienam teikia įvairias emocijas, įspūdžius. Tai įrodo faktą, kad literatūra daro poveikį žmogui, veikia jo emocinę, egzistencinę būseną. Imunitetą prieš dvasinį pavergimą žmogui suteikia aukštoji kultūra, o svarbiausios jos priemonės – menas, filosofija ir literatūra (Regimantas Tamošaitis, „Literatūra kaip žmogaus, visuomenės ir tautos laisvės mokytoja“, 2012). Žinoti vien faktą, kad literatūra veikia žmogų – neužtenka. Reikia suvokti kaip tai vyksta, todėl mano darbo tikslas – pateikti pavyzdžių kaip literatūra paveikia žmogų, mūsų Lietuvos visuomenę. Savo referate remsiuosi internetiniais ir spausdintiniais šaltiniais, kad galėčiau pateikti įvairesnės informacijos.
Už rašto atsiradimą mes turime būti dėkingi savo protėviams, kurie olose pradėjo piešti įvairius piešinius. Tie piešiniai turėjo sutartinas reikšmes ir tokiu būdu mūsų protėviai pradėjo komunikuoti ne tik garsais, bet ir „raštu“. Prieš 30-40 tūkstančių metų nupaišyti brūkšniai, taškeliai, zigzagai, pusskrituliai atskleidžia mūsų protėvių pastangą bendrauti pasitelkiant simbolius. Kad ir kaip būtų, lieka paslaptimi, ką iš tikrųjų reiškė šie simboliai. Akivaizdu viena – mūsų protėviai šiais ženklais norėjo kažką vienas kitam pasakyti [Nicola Boden, „Bernardinai.lt“, 2010]. Toliau piešiniai pavirto ženklais, dar vėliau raidėmis. Didelis rašto postūmis įvyko, kai šumerai sukūrė dantiraštį. Dantiraštis - ideografinis skiemeninis raštas, sudarytas iš pleišto pavidalo brūkšnelių junginių. Jį perėmė kitos tautos (akadai, elamitai, huritai, hetitai ir t.t..) ir pritaikė savo kalbai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!