Literatūros kurso kartojimas (11-12kl.)

JONAS RADVANAS RENESANSAS LIETUVA • Jonas Radvanas – Lietuvos Didţiosios Kunigaikštystės Renesanso poetas, herojinio lotyniško epo „Radviliada― autorius. Vadinamas Lietuvos Vergilijumi. • Biografinių duomenų likę nedaug. • Buvo protestantas – evangelikas reformatas. Jautėsi dėkingas savo globėjui Mikalojui Radvilui Rudajam. • Joną Radvaną parašyti „Radviliadą‖ paskatino vienas ištikimiausių Radvilo Rudojo patikėtinių - Lydos seniūnas Jonas Abramavičius. • Autorius poemoje įamţino XVI a. LDK istoriją ir Radvilo Rudojo ţygius, todėl poemos turinys ir siuţetas susiję su to meto LDK politinėmis realijomis ir Livonijos karo istorija. • Poema parašyta lotynų kalba. 1592 m. Vilniuje išspausdinta (apimtis apie 3 300 hegzametro eilučių). PAŢIŪRĖKIM, PAKLAUSYKIM apie Radvilas http://vimeo.com/7639899 JONAS RADVANAS KONTEKSTAS. Renesanso epochoje kūrėsi tautinės kultūros, kilo Reformacija. Pradėtos leisti lietuviškos knygos (M. Maţvydas, B. Vilentas, J. Bretkūnas, M. Daukša ir kt.). Į Lietuvą Renesansas atėjo per Lenkiją ir Prūsijos kunigaikštystę XVI amţiaus pirmojoje pusėje. Lietuvos šviesuoliai A. Kulvietis ir S. Rapolionis studijavo Vitembergo universitete Vokietijoje, o A. Kulvietis dar ir Sienos universitete (Italija). Universitetinį išsilavinimą Lietuvos jaunimas nuo XV amţiaus jau galėjo įsigyti Krokuvoje bei Vilniuje. Renesansas ir Reformacija Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos kultūrai atnešė daug naujovių. Svarbiausios iš jų: 1) lotynų, rusėnų bei lenkų kalba rašomuose raštuose valstybinio patriotizmo ir tautinio valstybės mintys; 2) suprantama gimtosios kalbos reišmė ir atsiranda pirmosios lietuviškos knygos lietuvių kalba; 3) eiliuotame epe sukuriamas meninis herojus Lietuvos valstybės kūrėjo ir gynėjo paveikslas. KŪRYBA Poema Radviliada“ Pilnas pavadinimas. „Keturios knygos apie gyvenimą ir garsius ţygius amţino atminimo šviesiausiojo kunigaikščio Mikalojaus Radvilo, Jurgio sūnaus, Dubingių ir Birţų kunigaikščio, Vilniaus vaivados ir tt., prakilnaus pono Jono Abramavičiaus, Varnėnų pono, liepimu bei valia parašytas lietuvio Jono Radvano―. Kūrinio kontekstas. Poemos turinys ir siuţetas susijęs su XVI a. LDK politinėmis realijomis ir Livnijos karo istorija. 1557 metas Lietuvos didysis kunigaikštis Ţygimantas Augustas pasirašė LDK sutartį su Livonijos ordinu – taip tikėjosi įveikti galimą Maskvos kunigaikštystės agresiją. Maskvos kunigaikštis Ivanas Rūstusis pradėjo Livonijos karą (1558). Kare dalyvavo Radvila Rudasis. 1564 m. Polocko apylinkėse, prie Ulos upės, Radvilos vadovaujama kariuomenė (apie 4000 vyrų) uţpuolė Maskvos kariuomenę (apie 25000 vyrų) ir nugalėjo.Tai buvo viena iš didţiausių XVI amţiaus lietuvių pergalių. 1578 metais Radvila Rudasis, tapęs LDK didţiuoju etmonu, pergalingai uţbaigė kovas prieš Maskvos kariuomenę ir nulėmė Livonijos karo pabaigą. Siuţeto pagrindas. Radvilo Rudojo gyvenimo detalės ir herojiškas vadovavimas mūšiams tapo „Radviliados― siuţeto pagrindu. I dalis 31-96 eil. „Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi žemė čia, plačiuose laukuose, per kuriuos nusidriekus – motina derlių skalsių ir gentis, įgudus kariauti.“ 31-96 eilutėse pristatoma geografinė padėtis – nuo Baltijos iki Juodosios jūros, mitinė kilmė iš romėnų. Čia minimos vietos, kurias Renesanse visa Europa laikė civizacijos lopšiais. „Kampanijos kloniai― ir „derlingojo Posto roţynai― – Italijos, „Panchajos Tempėjai― – Arabija, „Alkinojo miškai― – Graikija, „persų laukai ir upeliai― – Persija. Viso šito lietuviams „išmintinga gamta pašykštėjo―. Neduodama iškasenų gamta šiuo stygiumi ugdo ypatingas Lietuvos krašto ţmonių savybes: narsą, ištvermę, meilę gimtinei. Lietuvos žmonės yra garsūs narsa, ištverme, karingumu, kilnumu, šlove, nes yra užsigrūdinę ir žinomi žygdarbiais kariai. PASAMPROTAUKIME Ar harmoningi ţmogaus ir gamtos santykiai gali išugdyti meilę savo kraštui? III d. 85- 169 eilutės. Šiose eilutėse daug dėmesio skiriama Radvilo skydui . Jame parodoma istorija – nuo mitinio Libono atvykimo į Lietuvos ţemes iki Ţalgirio mūšio. Vadinasi, skydas „asmeniškai susijęs su lietuvių karingumu ginant tėvynę, saugant nuo priešų. (...)... skydo nešiotojas jo nemato. Jį mato priešas. Taigi skydo magiškoji galia turi ne tik apsaugoti karį, bet ir paveikti priešą. (D. Dilytė). Pasakojime apie Radvilo skydą įtvirtinami Lietuvos valstybės istoriniai, kultūriniai ir tautiniai pagrindai: lietuvių kilmė iš romėnų, sostinė Vilnius, valdančioji Gediminaičių dinastija. Fragmente minimi Lietuvos Didieji Kunigaikščiai: Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila ir kt. Autoriaus poţiūris į garbingą Lietuvos praeitį pakylėtas: „garbingieji karaliai―, „garsūs valdovai protu ir kautynių trimitais įţymūs―, „tvirčiausi lietuvių kariai―. Taigi, ant Radvilo Rudojo skydo nupiešti istoriniai preities vaizdai atskleidžia lietuvių kovas su priešais, protėvių narsa ginant Tėvynę. TĖVYNĖS GYNĖJO KODEKSAS Jaunasis Radvilas mokomas ţynio Mūsajo. Ţmogaus būtis, teigia ţynys, dvilypė: kūno mirtingumas ir dvasios nemarumas ţmogų prilygina tiek paprastiems mirtingiesiems, tiek nemariems dievams. Į pasaulį siūloma ţvelgti iš dieviškosios perspektyvos. Tai nereiškia puikybės, atvirkščiai, suteikia supratimą, kad visa, kas ţemiška, yra laikina ir tik patys verčiausi dalykai išlieka amţinai. Garbės kodekso pamatas, kuriuo remsis LDKa Gynėjas, yra ne kilmingas kraujas, bet paties herojaus dorybė. Jaunajam Radvilui Mūsajas piešia su kelius: didvyrių, tarnaujančių Tėvynei ir Faetono. Pastarasis kelias – išpuikėlio, apakinto savo didybės kelias, vedantis į praţūtį. Anot ţynio, tik vienas kelias tinkamas, tas, kuris veda tarnystės Tėvynei ir paklusnumo bei pagarbumo protėviams link. Taigi ţynys moko būsimą karţygį stoiškos laikysenos: dorumo (tarnystės tėvynei), padorumo (pagarbos protėviams), kuklumo, nuosaikumo. Tokia dvasia išauklėtas Radvilas Rudasis ir mirties patale prašys Dievo: „Tik, Visagali, prašau: pasigailėjęs lietuvių, galingai/ Lietuvai dar dovanok ir skeptrą, ir garbę, ir šlovę“. PASAMPROTAUKIME Ar dar aktualus Tėvynės Gynėjo garbės kodeksas šiandien? TAUTINĖS TAPATYBĖS ŢENKLAI POEMOJE1 Autorius, kūrinio pavadinimas, išleidimo metai, originalo kalba Tapatybės ţenklai (teritorija, gamta, istorija, giminystės ryšiai, papročiai, kalba) Autoriaus pozicija (pasirinkimas) Jonas Radvanas ,,Radviliada― (1588 m.) lotynų kalba; (Id. 3196; IIId. 85- 169 eil.). ,,Ginklais galinga yra ir šlove išgarsėjusi ţemė―,,,...Juk nuo Baltijos iki Juodosios/ valdo lietuviai ţemes...― Tyras kaip stiklas upes vainikuoja ta ţemės groţybė- /girių aukštų karūna; jos viršūnėmšičia ţvaigţdynus/ remia, o medţių šaknim ligi Sikso vėlių nusileidţia.― ,,Gūdūs miškai čia turtus neapsakomus slepia./ Čia ąţuolynai pilni bitučių skysto nektaro―. ,,Štai Boristenis sravus― (Dnepras), ,,Štai Dauguva―, ,,Tik ne maţesnė uţ ją ta lietuvių skaidriausioji upė - / Vilija

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!