Referatai

Lietuvos transporto geografija

9.8   (2 atsiliepimai)
Lietuvos transporto geografija 1 puslapis
Lietuvos transporto geografija 2 puslapis
Lietuvos transporto geografija 3 puslapis
Lietuvos transporto geografija 4 puslapis
Lietuvos transporto geografija 5 puslapis
Lietuvos transporto geografija 6 puslapis
Lietuvos transporto geografija 7 puslapis
Lietuvos transporto geografija 8 puslapis
Lietuvos transporto geografija 9 puslapis
Lietuvos transporto geografija 10 puslapis
Lietuvos transporto geografija 11 puslapis
Lietuvos transporto geografija 12 puslapis
Lietuvos transporto geografija 13 puslapis
Lietuvos transporto geografija 14 puslapis
Lietuvos transporto geografija 15 puslapis
Lietuvos transporto geografija 16 puslapis
Lietuvos transporto geografija 17 puslapis
Lietuvos transporto geografija 18 puslapis
Lietuvos transporto geografija 19 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Įvadas Transportas – svarbi šalies ūkio šaka, be kurios neįmanomas ūkinės veiklos organizavimas, žmonių kontaktavimas. Kiekviena civilizuota šalis skiria didelį dėmesį visų transporto šakų tinklo plėtimui, transporto priemonių tobulinimui, pervežimo procesų organizavimo gerinimui. Visuomenės materialinė ir kultūrinė veikla glaudžiai susijusi su transportu. Be transporto neįmanoma gamyba, tolesnis žmonijos civilizacijos vystymasis. Šiuolaikinį transportą sudaro platus įvairios paskirties gerų kelių tinklas, gausus lokomotyvų, vagonų, laivų, lėktuvų, automobilių parkas, modernios sudėtingos valdymo ir ryšių priemonės. Transporto sistema pagal funkcinius komponentus sudaryta iš tokių transporto šakų: biotransporto, geležinkelių, automobilių, jūros, vidaus vandenų, oro, miestų ir vamzdynų. ▫ Biotransportui priklauso specialūs pėsčiųjų ir dviračių takai, dviračiai, velomobiliai. ▫ Geležinkelio transportui priklauso bendrojo naudojimo geležinkeliai, geležinkelių atšakos, reidmenys, ryšių, signalizacijos, energetiniai įrengimai, stotys, ir kiti indžineriniai statiniai, skirti tiesiogiai geležinkelio transportui aptarnauti. ▫ Automobilių transportui priklauso keliai, transporto priemonės, technoliginiai įrengimai, stotys ir kiti indžineriniai statiniai. ▫ Jūrų transportui priklauso jūrų keliai, uostai, švyturiai ir kiti navigacijos ženklai, bei įrengimai reguliuojantys laivybą ir garantuojantys jos saugą, laivai bei kitos plaukiojimo priemonės. ▫ Vidaus vandenų transportui priklauso vidaus vandens keliai, uostai, prieplaukos, navigacijos ženklai ir įrengimai, laivai ir kitos plaukiojimo priemonės. ▫ Oro transportui priklauso oro trasos, aerouostai ir transporto priemonės. ▫ Miestų transportą sudaro elektrinis transportas. Jam priklauso elektrinės kontaktinės linijos, transporto priemonės, technologiniai įrengimai ir kiti indžineriniai statiniai. ▫ Vamzdynų transportui priklauso naftotiekio bei dujotiekio linijos, technoliginiai įrengimai, indžinerijos statiniai. Lietuvos transporto kompleksą sudaro kelių, geležinkelių, vandens, oro ir vamzdynų transportas – tai bendra šalies transporto sistema. Globaliu lygmeniu įvairios transporto rūšys ne konkuruoja, o papildo viena kitą ir padeda spręsti bendrą uždavinį – kuo geriau tenkinti ūkio subjektų ir gyventojų transporto poreikius. Norint atskleisti esamą Lietuvos transporto sistemos situaciją, reikia atlikti sistemos esamos būklės analizę, išsiaiškinti Lietuvos transporto sistemos problemas, tikslus ir plėtros kryptis. Darbo tikslas ir uždaviniai Darbo tikslas ▪ Išanalizuoti Lietuvos transporto sistemos esamą būklę, aptari tikslus, problemas ir plėtros kryptis. Darbo uždaviniai ▪ Aptari ilgalaikės (iki 2025 m.) Lietuvos transporto sistemos plėtros stategijos viziją ir misiją bei atskleisti strategijos tikslus ir priemones remiantis SSGG analize. ▪ Išanalizuoti Lietuvos transporto sistemos problemas. ▪ Išanalizuoti Lietuvos transporto sistemos būklę, įstojus į Europos sąjungą, aptarti plėtros kryptis. . Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos vizija ir misija Lietuvos transporto sistemos vizija Iki 2025 metų Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES valstybių senbuvių lygiui. Efektyviai sąveikaudama su kaimyninių valstybių transporto sistemomis, ji leis verslo sektoriui sėkmingai plėsti veiklą, o Lietuvos gyventojams – minimaliai sugaištant, patogiai susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais. Lietuvos transporto sektorius taps svarbiu Baltijos jūros pietinio regiono transporto sistemos elementu ir, teikdamas geros kokybės paslaugas, puikiai tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES poreikiams bei interesams. Lietuvos transporto sitemos misija Lietuvos transporto sistemos misija – užtikrinti nepertraukiamą visuomenės narių mobilumą ir prekių transportavimą palaikant dinamišką šalies ūkio plėtrą, didinti Lietuvos ir išsiplėtusios ES konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose. Apibrėžiant valstybės institucijų misiją transporto sistemos plėtojimo srityje, būtina aptarti transporto, šios plačios sistemos, du svarbiausius segmentus: infrastruktūrą ir jos naudotojus (vežėjus, operatorius), pasižyminčius skirtinga funkcionavimo ir veiklos plėtros specifika. Transporto sistemoje vežėjai, operatoriai ir kiti transporto paslaugų tiekėjai, veikiami rinkos sąlygų, turi dirbti konkurencinėje aplinkoje. Todėl šiame transporto segmente tik rinkos mechanizmas ir konkurencija yra svarbiausieji sėkmės ir pažangos katalizatoriai. Valstybės institucijų vaidmuo čia turėtų apsiriboti vienodų konkurencinių sąlygų visiems transporto paslaugų dalyviams, paprastai veikiantiems privačios nuosavybės ir iniciatyvos pagrindu, sudarymu ir užtikrinimu. O transporto infrastruktūros (dažniausiai veikiančios viešosios nuosavybės pagrindu) efektyvumas ir jos plėtros nauda civilizuotame pasaulyje vertinama ne atskiros įmonės, bet atskiro regiono ar visos šalies mastu. Transporto tinklai yra Europos, kaip ir kitų žemynų, bendrosios rinkos arterijos ar net rinkų konkurencingumo varomoji dalis. Todėl transporto infrastruktūros plėtra ir modernizavimas yra viena svarbiausių ekonomikos pažangą užtikrinančių priemonių rengiant tiek ES, tiek atskirų jos narių valstybines ekonomikos plėtros strategijas ir programas. Be to, valstybinės institucijos negali atsiriboti nuo eismo saugos ir aplinkosaugos problemų (kadangi tai užfiksuota tarptautinėse konvencijose) sprendimo, daugelio kurių neįmanoma išspręsti aplenkiant transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros klausimus. Atsižvelgiant į dabarties reikalavimus, Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategijoje transporto infrastruktūros plėtros klausimui skiriamas išskirtinis dėmesys. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė Analizės objektas – numatyti tolesnius transporto sistemos plėtros tikslus ir priemones, kad Lietuvos transporto sektorius būtų konkurencingas, tenkintų didėjančius poreikius tiek Lietuvos vidaus, tiek bendroje išsiplėtusios ES transporto paslaugų rinkoje. • Stiprybės: palanki tranzitui geografinė šalies padėtis (šalies teritoriją kerta du pripažinti kontinentinės svarbos transporto koridoriai); neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, turintis modernų konteinerių terminalą ir šiaurinėje dalyje rekonstruotas iki 14 metrų gylio krantines; išplėstas automobilių kelių tinklas, labai geros kokybės jų priežiūros ir remonto sistema; geri politiniai ir ekonominiai santykiai su kaimyninėmis šalimis; iš esmės baigtas transporto sektoriaus komercinių struktūrų privatizavimas; kvalifikuotas transporto sektoriaus mokslinis potencialas (Lietuvos mokslininkai vis dažniau kviečiami prisidėti prie tarptautinių programų ir projektų rengimo); aukštas automobilizacijos lygis; išplėsta transporto specialistų rengimo sistema; laivybinės Ro–Ro linijos leidžia plėsti jūrų laivybą, jūrų greitkelius ir intermodalinį vežimą, organizuoti multimodalinį vežimą; palyginti didelis turizmo potencialas (kurį sudaro ežerai, upės, Nemuno upės slėnio zona, Kuršių marios ir kita). • Silpnybės: fiziškai susidėvėjusi geležinkelio infrastruktūra; pasenęs geležinkelio riedmenų parkas; nepakankamai išplėstas elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklas; geležinkelio transporto priklausomybė nuo Rusijos Federacijos krovinių tranzito politikos; Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra nepritaikyta keleiviams aptarnauti; prastas susisiekimas automobilių keliais ir geležinkeliais per Lenkiją su kitomis ES valstybėmis; susidėvėjęs miestų ir priemiesčių autobusų parkas; ne visi didieji šalies miestai turi aplinkkelius; miestų gatvės nepritaikytos intensyviam transporto eismui; tarptautinių oro uostų terminalai neatitinka Šengeno reikalavimų; pasenusios orlaivių tūpimo pagal prietaisus sistemos ir šviesos įrenginių sistemos tarptautiniuose oro uostuose; nesukurti teisiniai ir organizaciniai pagrindai intermodaliniam transportui skatinti; neparengta teisinė bazė, reglamentuojanti transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros mechanizmą taikant privataus ir viešojo kapitalo partnerystės principus; nesukurtas mechanizmas keleivinio transporto intermodalinėms (kombinuotosioms) paslaugoms organizuoti, koordinuoti ir plėtoti; didelis kelių transporto, ypač lengvųjų automobilių, avaringumas; žalingas transporto, ypač automobilių, poveikis aplinkai; per silpna atskirų keleivinio transporto rūšių tarpusavio sąveika; Klaipėdos jūrų uoste nepakankamos konteinerių terminalų galimybės (negalima priimti 3–4 kartos konteinerių vežimo laivų); Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos gylis mažesnis nei konkuruojančiuose uostuose;nepakankamai veiksminga Klaipėdos jūrų uosto ir Lietuvos geležinkelių tinklo sąveika, nepakankamai išplėstas geležinkelių tinklas uoste;nepakankamai išvystyti privažiuojamieji automobilių keliai į Klaipėdos jūrų uostą;netobula Klaipėdos jūrų uosto informacinė sistema;nepakankamai subalansuota Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūros plėtra, todėl investicijos naudojamos neefektyviai;neišvystytas vidaus vandenų transportas: nebeatitinka dabarties reikalavimų vidaus vandenų uostai, pasenę laivai • Galimybės: pritaikyti ES teisines normas ir panaudoti ES finansinę paramą Lietuvos transporto sektoriui plėsti ir modernizuoti; sukurti Kauno, Klaipėdos, Vilniaus, o prireikus – ir kituose regionuose (Panevėžio ir Šiaulių) modernius viešuosius logistikos centrus, integruoti juos į Baltijos jūros regiono transporto logistikos centrų tinklą; taikyti privataus ir visuomeninio (valstybinio) kapitalo partnerystės principus (PPP) finansuojant transporto infrastruktūrą; išvysčius oro uostų infrastruktūrą, plėsti keleivių ir krovinių tranzitą; panaudoti bendrąją aviaciją oro taksi ir turizmo tikslams; efektyviai įsitvirtinti kontinentinės Europos transporto paslaugų rinkoje; plėsti jūrų greitkelius ir su jais susijusias sausumos transporto sistemas; pritaikyti Klaipėdos jūrų uostą tenkinti tiek Lietuvos, tiek išsiplėtusios ES, tiek ir tranzito iš trečiųjų šalių poreikius;didinti krovinių srautus vakarų–rytų kryptimi Klaipėdos uoste, pritaikant jį tiek Lietuvos, tiek išplėstos ES ekonominiams interesams;plėsti vidaus vandenų transporto galimybes gabenti ir keleivius, ir krovinius;modernizuoti keleivinį maršrutinį transportą – atnaujinti jį techniškai, derinti atskirų rūšių transporto paslaugas, diegti naujas bilietų sistemas (taip pat „vieno bilieto“ sistemą);modernizuoti eismo valdymo ir kontrolės sistemas – užtikrinti saugų eismą, padidinti gatvių ir kelių pralaidumą;suformuoti modernią šiaurės–pietų transporto ašį. • Grėsmės: plečiant transeuropinius tinklus, nepakankamai koordinuojami veiksmai su kaimyninėmis šalimis;transporto kamščiai didžiuosiuose šalies miestuose, stiprėjanti viešojo keleivinio transporto krizė dėl pavėluoto keleivinio transporto prisitaikymo prie persitvarkiusio gamybinių jėgų išsidėstymo bei pakitusios miestų ir gyvenviečių planinės situacijos;didėjanti konkurencija kaimyninėse valstybėse plečiant jūrų transportą (uostus, logistikos centrus, jūrų greitkelius), ne visada sutampanti su Lietuvos interesais;ribotos oro bendrovių galimybės konkuruoti liberalizuotoje oro transporto rinkoje ir su „pigaus bilieto“ sistemos vežėjais;nesubalansuota su kaimyninėmis šalimis geležinkelio tarifų politika;didėjant eismo intensyvumui, galimas eismo įvykių pagausėjimas šalies keliuose. Ilgalaikėje strategijoje nurodomos tokios svarbiausios bendrosios Lietuvos transporto politikos kryptys: 1. transporto infrastruktūros plėtra; 2. intermodalinio transporto plėtra; 3. informacinių technologijų ir intelektinių transporto sistemų plėtra; 4. transporto plėtra ir aplinkosauga; 5. eismo saugos gerinimas kelių transporte; 6. transporto infrastruktūros įrenginių, krovinių ir keleivių apsauga; 7. administracinių gebėjimų stiprinimas. Lietuvos transporto sistemos pagrindinės problemos Sparčiai besiplėtojantis transporto sektorius susiduria su vis naujomis problemomis, kurias galima lengviau ir efektyviau spręsti pasitelkiant mokslininkus, pedagogus, tyrėjus. O glaudesnis akademinės bendruomenės, gamybininkų ir eismo saugumu bei sаlygomis besirūpinančių specialistų bendradarbiavimas galėtų keisti susiformavusius stereotipus. Šalies transporto sektorius po 2004 m. ES plėtros laipsniškai prisiima dvigubа vaidmenį: kaip sudėtinė ES transporto sektoriaus dalis ir kaip jungtis tarp Vakarų Europos ir NVS bei trečiųjų šalių. Tokia padėtis lemia ir transporto srautų, kertančių šalies teritorijа, intensyvėjimą. (1 pav.) 1 pav. Eismo intensyvumo kitimo dinamika 2000 – 2007 metais (%) Šaltinis: Prieiga per http://www.lra.lt/lt.php/lietuvos_keliai/eismo_intensyvumas/542 1999-2004 m. krovinių vežimas šalyje padidėjo beveik ketvirtadaliu (tai lėmė transporto paslaugų paklausos didėjimas vietinėje rinkoje). Tačiau šalies transporto sistemos probleminės sritys (pavyzdžiui, nepakankamas pagrindinių ir intermodalinių transporto mazgų pasirengimas varžytis su kaimyninių šalių transporto sistemomis norint pritraukti nuolat didėjančius tarptautinių krovinių srautus) verčia skubiai ieškoti inovacinių sprendimų. Viena vertus, greitai augantys transporto srautai gali pasukti per kaimynines šalis. Kita vertus, nesugebėjimas susidoroti su šiais srautais ateityje stipriai pablogins esamа transporto sistemos būklę ir dėl to pagrindiniuose keliuose padaugės spūsčių, pakils taršos lygis, išaugs eismo įvykių skaičius. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje gerokai padaugėjo sunkaus transporto, tad žinoma, daugiau ir neigiamų padarinių. Sunkiasvoriai vilkikai mūsų autostradose įspaudžia vėžes, asfaltbetonyje tai labai rimtas signalas vairuotojams būti itin atidiems, kadangi tokiais kelių ruožais važiuoti nesaugu. Jeigu vėžės įsispaudžia giliau nei 20 milimetrų, kelio dangа būtina remontuoti. Kad kelio danga tarnautų tiek, kiek numatyta projekte, remontuojant ją būtina taikyti brangesnes technologijas, naujas medžiagas, papildomai tvirtinti kelių pagrindus bei storinti pačiа dangа. Specialistai tvirtina ruošęsi transporto judėjimo augimui, tačiau nesitikėję, kad srautai išaugs taip. Ši tendencija itin sustiprėjo Lietuvai įstojus į ES. Per ištisus dvejus metus „Via Baltica“ automagistralėje transporto padaugėjo net 62 proc., Kauno–Utenos–Daugpilio kelyje – 58 proc. Toks tranzitinių srautų intensyvėjimas daug problemų sukėlė kelininkams ir eismo sugumo tarnyboms.Lietuvoje dažnai tvirtinama, kad mūsų tarptautinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros išplėtojimo lygis kol kas yra pakankamas, netgi gana aukštas tarptautiniams tranzitiniams vežimams užtikrinti. Tačiau, norint išlaikyti šį konkurencinį pranašumа prieš kaimynines šalis, neatidėliojant reikia modernizuoti prasčiausius šių kelių ruožus, pastatyti miestų ir gyvenviečių aplinkkelius ir t.t. Svarbiausia – diegti eismo saugos priemones. Transportas ir avarijos Be teigiamo poveikio ekonomikai, transportas turi žalingą poveikį aplinkai bei visuomenei. Daug žalos padaro kelių eismo įvykiai, kuriuose žūsta ir sužalojami žmonės, sudaužomos transporto priemonės, transporto statiniai, teršiama aplinka (išsilieja degalai, alyvos, transportuojamos medžiagos ir kt.). Pasaulyje kasmet eismo įvykiuose žūsta iki 500 000 žmonių, 15–20 mln. sužalojami. Kitaip tariant, kas dienа pasaulyje žūsta daugiau kaip 1400 žmonių ir daugiau kaip 40 000 yra sužalojami. Spartūs automobilizacijos augimo tempai sukelia vis daugiau eismo problemų. Saugaus eismo užtikrinimas – viena iš svarbiausių kelių transporto problemų. Nuo 1982 iki 2005 metų šalyje įvyko apie 128 790 eismo įvykių. Juose žuvo 18 976 žmonės, dar apie 138 997 sužaloti. 2004 metais šalies keliuose žuvo 751 žmogus, 2005 m. – 760. Metiniai kelių eismo įvykių nuostoliai šalyje sudaro apie 1,6 mlrd. litų. Santykiniai šalies kelių transporto avaringumo rodikliai yra keletа kartų blogesni nei kitų išsivysčiusių šalių. Bloga saugaus eismo padėtis – viena iš kliūčių Lietuvai integruotis į Europos Sаjungа. Negana to, bloga saugaus eismo situacija trukdo pritraukti į šalį daugiau užsienio turistų – saugaus eismo požiūriu Lietuva laikoma padidintos rizikos šalimi. Rizikos laipsnis mūsų šalies keliuose pakliūti į eismo įvykį yra apie 4 kartus didesnis nei Skandinavijoje. Analizė rodo, kad Lietuvos gyvenamosiose teritorijose žūsta apie 42 proc. visų žuvusiųjų, o užmiesčio keliuose – apie 58 proc., nors daugiau eismo įvykių užregistruojama miestuose ir miesteliuose. Tai rodo, kad autoavarijų padariniai sunkesni užmiesčio keliuose, kuriuose greitis didesnis nei miestuose. Štai Vilniuje kelių eismo įvykiuose 2004 m. žuvo 54 žmonės ir 1403 buvo sužeisti. žuvusiųjų skaičius, tekęs 100 tūkst. gyventojų, Vilniuje sudarė apie 10 žmonių (tai blogiausias skaičius tarp Europos šalių sostinių), Berlyne – 2, Stokholme – 2, Vienoje – 2, Osle – 3, Amsterdame – 4, Briuselyje – 5, Dubline – 5, Prahoje – 6, Budapešte – 6, Varšuvoje – 8.Nustatyta, kad šalyje 2000–2008 m. eismo įvykiai dažniausiai įvyko dėl transporto priemonių vairuotojų (77 proc. visų įskaitinių eismo įvykių) ir pėsčiųjų (14 proc.) kaltės. (2 pav.) Didelę eismo įvykių dalį įvykdo vairuotojai, turintys mažą vairavimo patirtį (ypač, jei vairavimo stažas nesiekia nė metų) arba asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemonių. Deja, nemažai avarijų įvyksta ir dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės. Analizė rodo, kad apie 90–94 proc. eismo įvykių šalyje tiesiogiai ar netiesiogiai atsitinka dėl žmogaus – eismo dalyvio kaltės. 2 pav. Eismo įvykių kaltininkai 2000 – 2008 metais. Šaltinis: Prieiga per http://www.lra.lt/lt.php/lietuvos_keliai/eismo_intensyvumas/542 Užsienio mokslininkų atlikti eismo nelaimių tiesioginių ir netiesioginių priežasčių tyrimai rodo, kad kaltė tarp eismo saugumo sistemos „eismo dalyvis (žmogus) – transporto priemonė – kelias (gatvė) bei aplinka“ elementų pasiskirsto taip: 65 proc. eismo įvykių sukelia tik žmogaus veiksniai; 3 proc. – tik kelio ir aplinkos trūkumai; 2 proc. – tik kelių transporto priemonių gedimai. 24 proc. eismo įvykių mokslininkai kaltę priskiria žmogui ir keliui bei kelio aplinkai, 4 proc. – žmogui ir transporto priemonei, 1 proc. – keliui ir kelio aplinkai bei transporto priemonei. Dėl vieno procento kaltinami visi trys eismo sistemos elementai – eismo dalyvis, transporto priemonė ir kelias bei jo aplinka. Todėl pagrindinis veiksnys, lemiantis saugaus kelių eismo padėtį, yra žmogiškasis. Jį turime suprasti ne tik kaip eismo dalyvį ir vairuotojа, bet ir kaip visuomenę plačiąja prasme. Tad pagrindinės priemonės, gerinančios saugų eismа keliuose ir gatvėse, pirmiausia turi būti siejamos su žmogiškuoju veiksniu. Lietuvos transporto sistemos esama būklė po įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvos nacionalinėje ūkio plėtros politikoje pagrindinis tikslas yra spartus nacionalinės ekonomikos augimas ir konkurencingumo didėjimas. Lietuvos transporto sektoriaus sukurta BVP dalis 2005 m. sudarė 9,6 % iš viso šalies BVP, t.y. 602 mlrd.Lt ir, lyginant su 2004 m., padidėjo net 19 %. Lietuvos transporto sektoriaus sukuriama BVP dalis beveik du kartus didesnė negu ES vidurkis. Šalies transporto sektoriuje dirba 5,3 % visų darbuotojų. Transporto sektoriaus svarbą šalies ekonomikai rodo nuolat didėjanti transporto paslaugų eksporto apimtis – 2005 m. ji sudarė 4413,2 mln.t. ir, lyginant su 2004 m., padidėjo net 17,4 %. Taip pat padidėjo ir transporto paslaugų importas – 2005 m. jis sudarė 2 489,0 mln.Lt ir, lyginant su 2004 m., padidėjo net 35,2 %. Transporto paslaugų eksporto ir importo balansas per 2000 – 2005 m. laikotarpį visą laiką buvo teigiamas. Lyginant 2004 m. su 2003 m., eksporto ir importo balansas padidėjo net 47,4 %, o per 2005 m. išaugo tik 0,2 %. Tai rodo, kad įstojus į ES, Lietuvos vežėjai susiduria su didele konkurencija. Transporto paslaugų eksportas, tenkantis vienam darbuotojui, nuo 2004 m. iki 2005 m. padidėjo nuo 52,0 tūkst.Lt iki 58,5 tūkst.Lt, t.y. 12,5 %. Tai rodo, kad narystė ES turėjo teigiamą poveikį darbo našumo didėjimui transporto sektoriuje. Lietuvai tapus ES nare, pasikeitė makroekonominė aplinka – susidarė palankios sąlygos konkurencijai, verslo ryšių plėtrai, o kartu ir šalies transportui vystytis. Įstojus į ES Lietuvos vežėjai turi galimybę vystyti savo verslą 25 ES valstybių rinkoje, paremtoje laisvu asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimu. Labai didelis pliusas yra tas, kad įstojus į ES, teigiamai pasikeitė požiūris į Lietuvą, kaip valstybę, - ES yra garantas, kad valstybė – jos narė – yra rimta ir patikima. Įstojus į ES, bendra krovinių vežimo šalies transportu apimtis padidėjo 6,0 % (lyginant 2005 m. ir 2004 m.), keleivių vežimo apimtis padidėjo 4,1 %. Keleivių apyvarta per 2005 m. išaugo 9,0 % (1 lentelė). Įstojus į ES, kelių transporto įmonių pervežtų krovinių kiekis nuo 2004 m. iki 2005 m. padidėjo nuo 15,7 mln.t iki 19,5 mln.t, t.y. net 24,2 %. Krovinių apyvarta kelių transporto srityje per šį laikotarpį išaugo nuo 12 278,5 mln. tonkilometrių iki 15 907,8 mln. tonkilometrių, t.y. net 29,6 %. Tokį didelį krovinių apyvartos didėjimą lėmė spartus tarptautinio krovinių vežimo apyvartos didėjimas – tai rodo stiprų tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu suaktyvėjimą, įstojus į ES. Tuo pačiu metu krovinių vidaus vežimo apyvarta sumažėjo nuo 2 212,6 mln. tonkilometrių iki 2 137,3 mln. tonkilometrių, t.y. 3,4 % - tai lėmė tas veiksnys, kad dalis vežėjų persiorientavo į pelningesnį tarptautinį vežimą. 1 lentelė. Bendrųjų Lietuvos transporto sistemos rodiklių pokytis 2000 – 2005 m. Rodiklis 2000 2001 2002 2003 2004 2005 Krovinių vežimas, mln.Lt 109,1 115,1 116,6 132,2 129,0 136,9 Didėjimo tempas, pateiktas lyginant su prieš tai buvusiais metais, % - 5,5 1,3 13,4 -2,4 6,0 Keleivių vežimas, mln. keleivių 428,2 414,5 441,2 422,1 439,8 457,8 Didėjimo tempas, pateiktas lyginant su prieš tai buvusiais metais, % - -3,3 6,5 -4,3 4,2 4,1 Keleivių apyvarta, mln. keleivių/km 3 873,0 3 893,6 4 074,4 4 017,3 5 090,2 5 548,3 Didėjimo tempas, pateiktas lyginant su prieš tai buvusiais metais, % - 0,5 4,6 -1,4 26,7 9,0 Šaltinis: Butkevičius, J. (2008). Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą poveikis šalies transporto sistemai ir transporto sistemos plėtra..., p.148. Didžiausią pajamų dalį 2005 m. davė sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais – 59,4 %, jų bendra apimtis, įstojus į ES (nuo 2004 m. iki 2005 m.) padidėjo net 31,7 %. Antroje vietoje pagal pajamas yra pagalbinė transporto veikla – 32,7 %, transporto apimtis nuo 2004 m. iki 2005 m. padidėjo net 68,6 %. Lietuvai įstojus į ES, šalies ekonomikai atsivėrė didelės galimybės ir ūkio plėtros, ir padidėjusios paramos iš ES fondų atžvilgiu. Per 2004 – 2006 m. periodą net apie 70 % šalyje jau išmokėtų ES lėšų tenka transporto sektoriui. Investicijos į transporto sektorių per 2005 m., lyginant su 2004 m., išaugo nuo 785 mln. Lt iki 1 128,3 mln. Lt, t.y. net 43,7 % (2 lentelė). 2 lentelė. Investicijų į Lietuvos transporto sektorių pokytis 2001 – 2005 m.,mln. Lt Rodiklis 2001 2002 2003 2004 2005 VIP investiciniai projektai 250,4 431,2 523,8 549,6 673,1 Didėjimo tempas, pateiktas lyginant su prieš tai buvusiais metais, % - 72,2 21,5 4,9 22,5 ES parama - - 66,1 143,9 319,4 Didėjimo tempas, pateiktas lyginant su prieš tai buvusiais metais, % - - - 217,2 222,0 Projektai, finansuojami nuosavomis lėšomis 122,0 146,9 242,8 235,4 455,2 Didėjimo tempas, pateiktas lyginant su prieš tai buvusiais metais, % - 20,4 65,3 -3,0 93,4 Visos investicijos į transporto sektorių 372,4 578,1 766,6 785,0 1 128,3 Didėjimo tempas, pateiktas lyginant su prieš tai buvusiais metais, % - 55,2 32,6 2,4 43,7 Šaltinis: Butkevičius, J. (2008). Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą poveikis šalies transporto sistemai ir transporto sistemos plėtra..., p.150. VIP investicinių projektų per 2005 m., lyginant su 2004 m., padaugėjo net 22,5 %, o projektų, finansuojamų savomis lėšomis, padaugėjo net 93,4 %, ES parama per šį laikotarpį padidėjo net 222,0 %. Apskritai ES paramos dalis didėja – 2003 m. ji sudarė tik 8,6 % visų investicijų į transporto sektorių, o 2004 m. jos dalis padidėjo iki 18,3 %, o 2005 m. buvo 28,3 %. Didžioji investicijų dalis – apie 80 % teko kelių ir geležinkelių transporto sritims. Lietuva aktyviai įsitraukė į Europos Komisijos iniciatyva realizuojamą TINA procesą ir 2002 m., kaip ir kitos buvusios šalys kandidatės, pateikė pasiūlymus dėl TEN – T tinklo išplėtimo į Vidurio Europos valstybes. Lietuvos pasiūlyti transporto tinko elementai įtraukti į TEN – T tinklą: 1 617 km svarbiausių automobilių kelių, 1 100 km geležinkelių, 278 km vidaus vandenų kelių, Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautiniai oro uostai (3 lentelė). 3 lentelė. Lietuvos transporto tinklas ir TEN-T tinklo dalis jame Rodiklis Bendras Lietuvos transporto tinklas, km TEN-T tinklo dalis, km Automobilių kelių ilgis, iš jų: 79 314 1 617 valstybinės reikšmės keliai 21 328 vietinės reikšmės keliai 57 986 Geležinkelių ilgis, iš jų: 1 771 1 100 neelektrifikuoti keliai 1 649 elektrifikuoti keliai 122 Vidaus vandenų kelių ilgis 902 278 Jūrų uostas Klaipėdos valstybinis jūrų uostas Oro uostai Vilniaus, Kauno, Palangos tarptautiniai oro uostai Šaltinis: Butkevičius, J. (2008). Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą poveikis šalies transporto sistemai ir transporto sistemos plėtra..., p.152. Lietuvos transporto sitemos plėtros kryptys Didėjant vežimo apimčiai, kartu ir transporto eismo intensyvumui, būtina spartinti transporto infrastruktūros plėtrą ir modernizavimą. Norint sukurti šiuolaikinę transporto sistemą, atitinkančią ES reikalavimams, prioritetas turi būti teikiamas tų transporto objektų rekonstrukcijai ir modernizavimui, kurie yra TEN-T tinklo dalis. Taip pat Lietuvos transporto tinklas yra svarbi Balitijos jūros regiono transporto sistemos dalis. Baltijos jūros regiono tinklas tampa svarbia grandimi, sudarant ir plėtojant Eurazijos transporto srautus. Europos komisija 2004 m. nustatė pagrindines tarptautines transporto ašis tarp ES šalių ir kaimyninių trečiųjų šalių. Tarp Komisijos numatytų penkių pagrindinių transporto ašių yra labai svarbių ir Lietuvai – tai jūrų greitkelių bei šiaurės ašies plėtra, kurios viena iš sudedamųjų dalių yra jungtis Klaipėda/Kaliningradas –Vilnius – Minskas – Maskava. Ši jungtis laikoma labai perspektyvia, nes turi galimybes pritraukti Rytų ir Centrinės Azijos šalių tranzitinius krovinius per Klaipėdos uostą. Taip pat svarbus prioritetas – tai valstybinės ir regioninės reikšmės kelių ir geležinkelių bei daugiarūšio transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, siekiant patenkinti šalies visuomenės mobilumo poreikius, didinti ekonomikos konkurencingumą, skatinti verslo bei turizmo plėtrą Lietuvoje. Šalyje problema yra ta, kad atskirų regionų transporto infrastruktūros plėtra atsilieka nuo didžiausių apskričių centrų, ypač nuo Vilniaus infrastruktūros plėtros. Didžiausią įtaką Lietuvos transporto veiklos efektyvumui turi kelių infrastuktūra, nes šalyje beveik 98 % keleivių ir daugiau kaip 50 % krovinių vežama automibilių keliais. ▫ Bendras Lietuvos automobilių kelių ilgis – 79 314 km, iš jų valstybinės reikšmės kelių – 21 328 km ir vietinės reikšmės kelių bei miestų gatvių – 57 986 km. Iš valstybinės reikšmės kelių 1 750 km yra magistralinių, 4 947 km – krašto ir 14 630 km – rajoninių. 12 903 (60,5 %) valstybinių kelių turi patobulintą dangą ir net 8 415 km (39,5 %) yra žvyrkeliai. Lietuvą kerta 6 Europinės reikšmes magistralės: (3 pav.) • E67 (Helsinkis - Talinas - Ryga - Panevėžys - Kaunas - Varšuva - Vroclavas - Praha) • E28 (Berlynas - Gdanskas - Kaliningradas - Marijampolė - Prienai - Vilnius - Minskas) • E77 (Pskovas - Ryga - Šiauliai - Karaliaučius - Varšuva - Krokuva - Budapeštas) • E85 (Klaipėda - Kaunas - Vilnius - Lyda - Černovcai - Bukareštas - Aleksandropolis) • E262 (Kaunas - Utena - Daugpilis - Rezekne - Ostravas) • E272 (Vilnius - Panevėžys - Šiauliai - Palanga - Klaipėda) 3 pav. Lietuvą kertančios tarptautinės Europos automagistralės Šaltinis: Prieiga per http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/klaipedos_uostas/zemelapiai_ir_planai/ Iš vietinės reikšmės kelių ir miestų gatvių net 84 %, t.y. 48 427 km, yra žvyrkeliai. Svarbi problema – pastarųjų kelių asfaltavimas: jis sumažintų transporto priemonių eksplotacines išlaidas, palengvintų kelių priežiūrą, pagerintų ekologinę būklę, sutrumpinti kelionės laiką ir kt. Tai skatintų ekonominį regionų vystymąsi, mažintų socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų. Tad, plėtojant šalies automobilių kelių infrastruktūrą, būtina neatidėliotinai mažinti techninio lygio disproporciją tarp pagrindinių ir likusių šalies kelių būklės. Didelė problema yra tai, kad Lietuvoje labai padidėjo tarptautinio krovininio transporto eismo intensyvumas šalies keliuose – nuo 1993 m. iki 2005 m. – net 3,4 karto, o žalingas jo poveikis kelių dangoms padidėjo net 6 kartus. Transporto eismo intensyvumas atskiruose magistralinių kelių ruožuose jau viršija 25 tūkst. automobilių per parą, automobilių srautas artimiausioje ateityje dar didės. Padidėjo automobilių svoris, kartu ir ašies apkrovos. Dėl to daugelyje magistralinių ir krašto kelių dangos neatlaiko padidėjusių apkrovų. ▫ Lietuvos geležinkelio tinklo ilgis – 1 771 km, jį sudaro 1 386 km – vienkelio ir 383 km – dvikelio ruožai. Intensyviausi krovinių srautai – koridoriuose IXB (Kena-Klaipėda) ir IXD (Kaišiadorys-Kaunas-Kaliningradas).(4 pav.) Šalies geležinkelių transporto sektorius gerokai atsilikęs nuo kitų ES šalių senbuvių geležinkelių. Pagrindinės problemos – kelio dangos susidėvėjimas, signalizacijos neatitikimas, tiltų susidėvėjimas, telekomunikacijų ir informacinių technologijų atsilikimas, infrastruktūros diagnostikos sistemos susidėvėjimas ir kt. Tyrimų duomenimis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – net 80 % keleivių vežami individualiais automobiliais, 16 % - autobusais ir tik 4 % - geležinkeliais. 4 pav. Lietuvą kertantys Europos kelių tinklo koridoriai. Šaltinis: Prieiga per http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_keliai#Magistraliniai_keliai Krovinių vežimo apimtis nuo 2001 m. iki 2005 m. padidėjo net 69 %. Pagrindinės to priežastys – spartus Lietuvos ir kitų šalių ekonomikos augimas bei besiplečiantys ekonominiai šalių ryšiai. Siekiant užtikrinti Lietuvos geležinkelių konkurencingumą, būtina iš esmės gerinti vežimo paslaugų sąlygas, taip pat, didėjant vežimo apimčiai, užtikrinti linijų pralaidumą, kartu ir eismo saugą. Labai svarbu pagerinti Lietuvos jungtį su Lenkija – tam būtina realizuoti projektą Rail Baltica, kuris yra vienas iš prioritetinių TEN-T projektų. Pakankamai išplėtojus šalies geležinkelių infrastruktūrą, 2013 m. jais būtų galima vežti apie 60 mln. t krovinių, iš kurių apie 40 mln.t – trečiųjų šalių tranzitinių krovinių. Labai išplėtus viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir keleivių vežimo ūkį, diegiant valstybės politiką viešojo transporto srityje, susidarytų galimybės itin padidinti keleivių vežimą geležinkelių transportu – tai įrodo ir ES šalių patirtis. ▫ Lietuvoje sparčiai plečiasi oro transporto sektorius. Per 1995 – 2003 m. vidutinis metinis oro transporto keleivių srautų didėjimas šalyje sudarė 9 %, tai yra beveik dvigubai daugiau negu ekonomiškai išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Lietuvai įstojus į ES, keleivių 2005 m., lyginant su 2004 m., padidėjo net 36 % ir jų buvo 1,45 mln. Siekiant attitkti ES reikalavimus ir prisitaikyti prie keleivių srautų didėjimo, būtina tobulinti šalies oro uostų infrasturktūrą, plėtoti oro eismo paslaugas bei modernizuoti skrydžių saugos ir aviacijos saugumo įrangą. Taip pat būtina didinti šalies oro uostų konkurencingumą liberalizuotoje oro transporto rinkoje. Numatoma, kad 2007 – 2013 m. daugelyje Vakarų Europos šalių keleivių srautai didėse vidutiniškai po 3 – 4 % per metus, o Lietuvoje net po 10 – 11 %. ▫ Klaipėdos uostas yra svarbus ne tik Lietuvos transporto sistemai, bet ir šalies ekonomikai – jo sukuriama BVP dalis yra 4,5 % iš visos šalies BVP ir net 44,3 % iš viso Klaipėdos miesto BVP. Klaipėdos uosto geografinė padėtis yra patogi tranzitinių krovinių sričiai plėtoti, nes uostas sujungtas trumpiausiais jūrų keliais su Skandinavijos, Suomijos bei Šiaurės Europos uostais ir sausumos maršrutais su NVS šalimis. Nors pastaraisiais metais Klaipėdos uosto infrastruktūra buvo gana sparčiai modernizuojama, tačiau dalis šios infrastruktūros neatitinka ES reikalvimų. Klaipėdos uosto gylis yra mažesnis už dalies kitų konkuruojančių uostų, tai mažina šalies uosto konkurencingumą. Modernizuojant uosto infrastruktūrą, būtina plėsti jo sąveiką su geležinkelių ir kelių tinklais, kurie sudaro TEN-T tinklo dalį ir kartu yra daugiarūšio transporto koridorių elementai. Klaipėdos uoste didžiausias perspektyvas turi įvairiarūšių krovinių ir keleivių vežimai. Per 2007 – 2013 m. krovinių gali padaugėti Klaipėdo uoste 3 – 5 % per metus, tačiau tai tiesiogiai priklauso nuo uosto infrastuktūros plėtros. Pagal ES reikalavimus jūros pakrantėse kas 50 km turi būti įrengtos prieglobsčio vietos mažiems laivams. Siekiant išspręsti šią problemą, LR Vyriausybė įsteigė Šventosios valstybinį jūrų uostą, kurį būtina atkurti. Taip tap Klaipėdos uoste valčių prieplaukos yra nesaugioje vietoje, todėl būtina perkelti jas į pietinę uosto dalį, gerokai išplečiant prieplaukų dydį tam, kad būtų patenkintas sparčiai didėjantis mažųjų laivų ir valčių skaičiaus poreikis. ▫ Mažiausią įtaką šalies transporto sistemai turi vidaus vandenų sektorius, nors jo plėtros galimybės didelės. Nors vidaus vandenų transportas yra ekologiškai švarus ir ekonomiškas, lyginant su kitomis transporto rūšimis, tačiau sezoninė laivyba, žemas infrastruktūros techninis lygis, maži gyliai riboja vežimo galimybes. Tačiau, plečiant turizmo sritį ir sukūrus vientisą vidaus vandenų kelių sistemą, susidarytų palankios sąlygos pramoginei, keleivinei ir turistinei laivybai, tai skatintų kaimo turizmo plėtrą bei aptarnavimo ir paslaugų srities vystymąsi atskiruose regionuose. Išvados ▪ Atlikta Lietuvos transporto sektoriaus būklės analizė įgalina nurodyti šiuos svarbiausius ilgalaikius Lietuvos transporto sistemos plėtros tikslus: pasiekti ES valstybių senbuvių transporto paslaugų kokybės ir techninių parametrų lygį; efektyviai bendradarbiauti su kaimyninių šalių transporto sistemomis; tapti integralia ir svarbia Baltijos jūros regiono transporto sistemos grandimi (Vakarai–Rytai); suteikti galimybę Lietuvos žmonėms patogiai ir greitai susisiekti su svarbiausiais Europos kultūros, turizmo ir komercijos centrais;efektyviai tarnauti Lietuvos ir išsiplėtusios ES interesams, didinti konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose. ▪ Įvertinant didelį avaringumа šalyje ir jo priežastis bei užsienio valstybių patirtį užtikrinant saugų kelių eismа, išskiriami keli pagrindiniai veiksniai, lemiantys blogа saugaus eismo lygį Lietuvoje. Pirmiausia – nepakankamas valstybinis (politinis) požiūris į kelių eismo saugumo problemas, netobula ir nebaigta formuoti kelių eismo saugumo teisinė bazė. Dėl to nėra vieningos saugaus eismo automobilių keliais sistemos ir struktūrų, užtikrinančių efektyviа visų grandžių koordinacinę veiklа. Nesukurta bendra eismo saugumo informacinė sistema, nepakankamai formuojama integruota kelių transporto politika, kuri apimtų kelių transporto plėtros, kelių bei gatvių infrastruktūros ir eismo saugumo klausimus, eismo organizavimo priemonių kiekis ir kokybė neatitinka sparčiai augančio eismo intensyvumo keliamų reikalavimų. Be abejo, didelę įtakа eismo saugumui turi labai žema eismo dalyvių kultūra ir drausmė, visuomenės nenoras prisidėti prie eismo saugumo problemų šalyje sprendimo. Dažnai kliūva ir policijai už neefektyviа eismo kontrolę, nes ji, neturėdama reikalingų šiuolaikinių eismo kontrolės priemonių, nenustato visų pavojingiausių pažeidimų (nepakankama šių pažeidimų profilaktika), neužtikrina važiavimo leistino greičio kontrolės. Pareigūnų žiūrėjimas į pažeidimus pro pirštus veda prie to, kad mūsų keliuose labai didelis apsvaigusių nuo alkoholio ir narkotikų eismo dalyvių skaičius. Taigi problemų apstu, jų galbūt šiek tiek sumažins naujos įstatymų pataisos, tačiau to dar reikia sulaukti, o ir sulaukus atidžiai stebėti, koks bus jų poveikis. ▪ Atsižvengiant į Lietuvos geografinės padėties privalumus, daugiausiai dėmesio tikslinga skirti subalansuoto transporto infrastruktūros tinklo, atitinkančio mobilumo poreikius ir sudarančio palankias sąlygas tranzitui, plėtrai. Iki 2015 m. Lietuvoje turi būti sukurta moderni ir subalansuota daugiarūšė transporto sistema, savo techniniais rodikliais, saug ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti ES valstybių senbuvių lygiui. Literatūros sąrašas 1. Baublys, A., Vasilis Vasiliauskas, A. (2005). Transporto infrastruktūra. Vilnius: VGTU. 2. Butkevičius, J. (2008). Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą poveikis šalies transporto sistemai ir transporto sistemos plėtra. Vilnius:VGTU. 3. Jerašiūniėnė, A. (2007). Bendroji transporto geografija. Vilnius: VGTU. 4. Jurkauskas, A. (2006). Transporto sistemų analizė. Kaunas: KTU. 5. Jurkauskas, A. (2004). Viešasis transportas. Kaunas: KTU. 6. Tamošiūnas, V. (2001 – 2004) Transporto pasaulis.Šiuolaikinio transporto sitemos problemos. Prieiga per 7. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos. Eismo intensyvumas. Prieiga per Eismo įvykių statistika. Prieiga per

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 4971 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • Įvadas3 psl.
  • 1. LIETUVOS TRANSPORTO SISTEMOS ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ: TIKSLAI, PROBLEMOS, PLĖTROS KTYPTYS.
  • 1.1. Darbo tikslas, uždaviniai.4 psl.
  • 1.2. Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos vizija ir misija5 psl.
  • 1.3. Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (SSGG) analizė..6 - 8 psl.
  • 1.4. Lietuvos transporto sistemos pagrindinės problemos9 – 11 psl.
  • 1.5. Lietuvos transporto sistemos esama būklė po įstojimo į Europos Sąjungą12 – 14 psl.
  • 1.5.1.Lietuvos transporto sitemos plėtros kryptys.15 – 18 psl.
  • Išvados19 psl.
  • Literatūros sąrašas.20 psl.

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
19 psl., (4971 ž.)
Darbo duomenys
  • Geografijos referatas
  • 19 psl., (4971 ž.)
  • Word failas 309 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt