• Lietuvos pajūrio regionas apima Klaipėdos apskritį – Skuodo, Kretingos, Klaipėdos ir Šilutės rajonus, Klaipėdos, Palangos, Neringos ir kitus miestus.
• Didžiausia Lietuvos pajūrio regiono dalis-Pajūrio žemuma.
• Pelkės:Tyrų,Aukštu-malos, Rupkalvių.
• Upės:Jūra, Šyša, Minija,Danė...
• Ežeras-Krokų lanka.
• Derlingi aliuviniai dirvožemiai.
• Miškai:Kulių ir Tenenių.
• Kuršių nerija.
Klimatas
• Kuršių nerija priskiriama pajūrio klimatiniam rajonui, kurį smarkiai veikia Baltijos jūra.
• Saulė šviečia vidutiniškai 1982 valandas per metus. Kuršių nerijoje daugiausia saulėtų dienų Lietuvoje.
• Nerijoje vyrauja vakariniai ir pietiniai vėjai.Vidutinis vėjo greitis būna 5,5m/s. Kasmet čia pasitaiko ir labai stiprių, štorminių vėjų, kurie vidutiniškai per metus pučia 20 dienų.
• Šildantis jūros poveikis Kuršių nerijoje stipresnis negu rytiniuose Lietuvos rajonuose. Ruduo ir žiema dėl jūros įtakos būna šiltesnė už pavasarį - temperatūra 3 - 3,5° skiriasi nuo rytinių rajonų.
• Žiemą Kuršių nerijoje oras labai drėgnas - 82%, pavasarėjant drėgnumas mažėja 76%. Čia gausu dienų su rūkais - vidutiniškai 66 dienos per metus.
• Per metus Kuršių nerijoje iškrenta 643 mm kritulių . 75% metinio kritulių kiekio tenka šiltajam laikotarpiui.
Gyvūnai
•
• Rudeniop žemyne nutylus paukščių giesmėms, ištuštėjus ežerams, nerijoje vis dar galima sutikti virš 300 paukščių rūšių.
• Šiuo metu Kuršių nerijos nacionaliniame parke sutinkama apie 40 žinduolių rūšių. Stambiausias ir vienas žinomiausių nerijos gyventojų – briedis.
• Varliagyvių Kuršių nerijoje nėra gausu, nes čia vyrauja sausi biotopai.
• Mariose galima sutikti apie 50 žuvų rūšių.
• Savitos klimatinės sąlygos lemia, kad Kuršių nerijoje susidarė jai būdinga augalija, o tai turi reikšmės ir vabzdžių rūšinei sudėčiai bei gausumui.
Augalai
• Spygliuočių miškai:
• Paprastoji pušis, kalninė pušis ir kt. pušys.
• Eglynai:paprastoji eglė, baltoji eglė, dygioji...
• Paprastasis kadagys, pilkoji pocūgė...
• Beržynai, juodalksnynai, ąžuolynia, uosynia...
Žolinė augalija
• Pajūrinė druskė.
• Baltijinė stoklė.
• Pajūrinis pelėžirnis .
• Pajūrinė našlaitė.
• Baltijinė linažolė .
• Pajūrinė zunda .
• Smiltyninis šepetukas .
• Paprastasis čiobrelis.
• Juodoji varnauogė.
• Šiaurinė linėja.
• Melsvasis meldas .
• Pelkinė viksva.
Gyventojai
• Gyveno įvairios gentys:kuršiai, prūsai, skalviai.
• Iki 1923m. Lietuvos pajūris įėjo į Prūsijos,...
Šį darbą sudaro 695 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!