Lietuvos kasybos pramonė

Per ilgą ir sudėtingą Lietuvos teritorijos geologinę raidą susidarė įvairių naudingųjų iškasenų, kurios dėsningai pasiskirsčiusios žemės gelmėse. Kristaliniame pamate, susidariusiame iš granitinių uolienų, yra metalinių iškasenų – geležies, spalvotųjų metalų rūdų. Ikikvarterinių nuosėdinių uolienų storymėje yra nemetalinių iškasenų: klinties, dolomito, kreidos, gipso, anhidrito, druskų, naftos, požeminių vandenų. Žvyras, smėlis, molis, durpės – tai tipiškos kvartero naudingosios iškasenos. Jos slūgso žemės paviršiuje, gerai ištirtos, lengvai prieinamos.
Iki šiol Lietuvoj nerasta pasaulinės ar nors regioninės svarbos naudingųjų iškasenų, tačiau šiuo metu daugiausia išgaunama požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitai, opoka, smėlis, žvyras, molis, taip pat durpės bei nafta. Taigi, Lietuva savo gelmių turtais nėra labai turtinga valstybė, bet kai kurie telkiniai yra gana dideli.
• Dolomitai. Jie slūgso Šiaurės Lietuvos devono sistemos sluoksniuose. Dolomitas yra palyginti minkštas, lengvai pjaunamas ir skaldomas, gali būti naudojamas interjero apdailos plokštėms, cementui, mineralinei vatai, kalkėms gaminti. XIX a. dolomitas buvo naudojamas kaip statybinis akmuo. Šiaurės Lietuvoje dar ir dabar yra gerai išlikusių iš dolomito sumūrytų malūnų, bažnyčių, tiltų. Dolomitas kasamas Petrašiūnų, Klovainių ir Skaistgirio karjeruose. Iš čia iškasto dolomito daroma skalda keliams tiesti, betonui gaminti.
• Klintys. Jos slūgso 10 – 30 m. storio klodais permo sistemos sluoksniuose Akmenės raj. Eksploatuojami Karpėnų ir Menčių telkiniai. Klintys yra svarbiausia cemento, statybinių kalkių, klintmilčių žaliava. Taip pat naudojama silikatinių plytų, stiklo, popieriaus, cukraus pramonėje. Klintys dedamos į gyvulių pašarus, paukščių lesalus. Ištyrus apie 800 ha plotą, rasta apie 250 ha nedolomotizuotų, eksploatacijai tinkamų klinčių. Buvo surasta apie 40 mln. m3 geros kokybės klinčių.
• Durpės. Jos daugiausia susikaupė kvartere, poledyninėje epochoje. Pelkėse jos kaupiasi ir dabar. Visi durpynai užima 6,4% Lietuvos teritorijos, tačiau jie pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų yra Pajūrio žemumos pietuose, Baltijos ir Žemaičių aukštumose. Didžiausi durpynai: Didysis tyrulys, Aukštumala, Rėkyva, Ežerėlis. Iš durpių daromas kompostas, gaminami daigų auginimo vazonėliai, įpakavimo medžiagos, pašarinėsm mielės. Gydomosios durpės tiekiamos kurortų gydykloms. Durpės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!