Lietuvos istorinės datos

Polovcai sumušti Hunų prie Dono (traukiančių nuo Ugros upės Panonijon). Polovcų likučiai įsikuria prie Suomijos upės Korelos, Maskvos valduose. Jų kalba artima lietuvių k.. Sodybos buvo nuo Volgos upės ligi Suomijos. Alanų kariauna talkino gotams, vandalams, langobardams ir ypač herulams. Herulų vadas Otokaras (arba Odoakras) pakviestas pusbrolio iš Germanijos užpuolė Ticiną.
Dalis herulų įsikuria prie Dunojaus Noriko pasienyje.
559 metai
Langobardai vedami Albojino išvyko iš Panonijos ir kartu su įvairiomis Sarmatų tautelėmis (tarp jų Gepidai, kurie dalyvavo visuose herulų žygiuose) įsiveržę Italijon viešpatavo apie 200 metų.
591 metai
Agilulfui viešpataujant gentis perėjo krikščionybėn (atrodo buvo arijonai). Romai pakvietus galų karalių Pipiną pagalbon langobardai paklūsta Romos valdžiai.

703 metai
Po popiežiaus Stepono mirties grįžo prie senųjų polinkių. (?) (56 psl.)
754 metai
Karalius Deziderijus užpuolė Romą. Popiežius Hadrijonas pasitelkęs galus su Karoliu Didžiuoju nugali longobardus.
776 metai
Išnyksta Langobardų vardas.
Italai atvyksta iš Venedų jūros į Kuršių įlanką. Nemunu patenka Žemaitijon ir Lietuvon. Vadovauja Italams Palemonas arba Publijus Libonas. (58 psl.)
908 metai
Popiežiui persikėlus į Raveną 500 kilmingųjų iš Romos išvyko tai: Palemonas – Herbo Stulpai, Julijonas Dausprungas – Kentauras, Prosperas Cezarinas – Stulpai, Ursinas bei Hektoras – Rožės herbo arba Rožyno. Todėl LDK herbas kitados buvo Kentauras, o dabar stulpai. Jie atvyko (spėjama) iš Insubrijos bei Ligurijos. Įplaukę krašto gilumon Dubysos ir Chrono santakoje įkūrė pirmą miestelį Roma Nova arba Romnove, Romove.
970 metai
Vladimiras (Kijevo Rusia) pajungia sau Jotvingius tarp jų ir Lietuvą.
Miršta Palemonas. Lieka trys sūnus: Barkus, Spera, Kūnasijus (Kūnas). Barkus įkuria Jurbarka ir iš ten valdo Žemaitiją. Kūnas įkuria Kauną. Spėra tarp Nevėžio, Šventosios ir Širvintų įkuria Spera. Julijonas Dausprungas įkuria Vilkmergę ir šalia Dzievaltoviją (t.y. Dievo valdą). Barkui mirus (jis valdė vietoje Palemono) valdo Spėra. Spera siuntė pagalbą Prūsams užpultiems Boleslovo Narsiojo (Lenkai). Mirus Sperai valdo Kūnas.
1040 metai
Jis padalijo valdžią Kernusijui (Keriniui) – žemės tarp Neries, Nevėžio, Dauguvos. Jaunėlis Gimbutas valdė Žemaitiją. Prieš pradėdami pulti kaimynus įkūrė Kernavę – naująją Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!