Lietuvos geografinė padėtis, bendrieji šalies paviršiaus bruožai, reljefo susidarymas, dirvožemiai, miškų fondas, miškų įvairovė.
Lietuva yra Rytų Europos lygumos vakariniame pakraštyje. Šioje lygumoje driekiasi keletas stambių aukštumų ir jas skiriančių žemumų. deltą. Toliau į rytus plyti Žemaičių aukštuma, susidedanti iš 3 dalių. Aukščiausia yra vidurinė dalis – tai Žemaičių aukštuma, kurioje iškyla aukščiausios kalvos (Medvėgalis – 234 m, Šatrija – 228 m, Girgždūtė – 228 m). absoliutusis aukštis neviršija 80–100 m. Nuo Žemaičių aukštumos ją skiria aukštokas (iki 130 m absoliučiojo aukščio) Endriejavo gūbrys, pietuose pereinantis į neaukštą (60–80 m absoliučiojo aukščio), tačiau labai raiškų Vilkyškių gūbrį. Rytinėje Žemaičių aukštumos pusėje nusidriekusi plati Rytų Žemaičių plynaukštė, siekianti Dubysos upę. Čia absoliutusis aukštis kur kas didesnis – iki 120–160 m. Šiaurėje prie Žemaičių aukštumos šliejasi Ventos vidurupio žemuma, pakilusi iki 80 m.
Labiau į rytus Žemaičių aukštuma pereina į kelių dalių Vidurio Lietuvos žemumą. Šiaurėje plyti Mūšos–Nemunėlio žemuma (40–60 m aukščio). Į šiaurę nuo jos, atskirta Linkuvos gūbrio (absoliutusis aukštis 70–80 m), tęsiasi Žiemgalos žemuma (30–50 m). Piečiau Mūšos–Nemunėlio žemumos, šiaurės–pietų kryptimi nutįsusi plati Nevėžio žemuma. Jos šiaurinė dalis žemesnė (40–50 m), o pietinė aukštesnė (50–70 m). Panemunėje Nevėžio žemuma driekiasi vakarų link. Tai Karšuvos žemuma, kurios aukštis siekia 50–70 m. Kairėje Nemuno pusėje plyti Užnemunės žemuma (60–80 m aukščio).
Vidurio Lietuvos žemumą beveik iš visų pusių supa gūbriai. Vakarinėje žemumos pusėje nutįsę Radviliškio (115–125 m), Šeduvos (115–125 m), Baisogalos (110–135 m), Grinkiškio (105–125 m), Krakių (90–100 m), Ariogalos (90–100 m) gūbriai; pietinėje – Vilkijos (80–90 m), Domeikavos (70–80 m); rytuose – Lapių (80–100 m), Kulvos (90–105 m), Veprių (80–105 m), Vidiškių (80–90 m), Kavarsko (90–105 m), Anykščių (95–112 m), Viešintų (110–120 m), Adomynės (95–100 m) gūbriai. Pietinę Vidurio Lietuvos žemumos dalį supa Šilavoto (110–125 m), Veiverių (80–95 m), Igliškėlių (115–125 m), Liudvinavo (110–127 m), Kalvarijos (115–123 m) gūbriai.
Į rytus ir pietryčius nuo Vidurio Lietuvos žemumos kyla platoka reljefo pakopa, siekianti 140–150 m absoliutųjį aukštį. Rytuose ji...
Šį darbą sudaro 2309 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!