Lietuvos ežerai, maitinimas ir vandens apytaka, vandens lygio svyravimai, terminis rėžimas, cheminė vandens sudėtis, ežerų maistingumas ir augalija.
Ežeru vadinamas vandens plotas, tiesiogiai nesusisiekiantis su jūra arba vandenynu. Palankesnės sąlygos ežerams susidaryti yra drėgno klimato srityse, tačiau jei ežerus maitina daug upių arba jie susisiekia su požeminiais vandenimis, gali susidaryti ir labai sausringose srityse.
Ežerą sudaro dvi pagrindinės dalys – duburys ir vandens masė. Vandens užpildyto ežero duburio seklioji dalis, kurią veikia srovės ir bangos, vadinama litorale. Gilesnioji, bangų nepasiekiama duburio dalis vadinama guoliu. Aplink ežerą plyti sausoji duburio dalis, sudaryta iš lėkštesnių ar statesnių šlaitų. Šlaite yra krantas – sausumos dalis, tiesiogiai veikiama bangų, ir terasos – anksčiau buvusių atabradų liekanos. Kranto dalis, užliejama tik esant aukštam vandens lygiui, vadinama paplūdimiu.
Lietuvoje yra apie 6000 gamtinės kilmės ežerų. Apie 3000 ežerų – didesni kaip 0,5 ha ir yra maždaug tiek pat mažesnių kaip 0,5 ha ežerų. Visi ežerai drauge užima apie 914 km2. Šalies vidutinis ežeringumas – 1,4 %. Ežeringiausios yra Baltijos aukštumos, kurios tęsiasi nuo Vištyčio iki Drūkšių ežero. Daugiausia ežerų telkšo Aukštaičių aukštumoje, šiaurės rytų ežeryne. Ten išsiskiria mažesni – Zarasų, Dubingių, Molėtų, Ignalinos-Kaltanėnų – ežerynai. Dzūkų ir Sūduvos aukštumose susidarę palyginti nedideli Trakų, Daugų, Veisiejų ežerynai. Antra pagal ežeringumą yra Žemaičių aukštuma, trečia – Pietryčių lyguma su nedideliais ežerais. Daug mažiau ežerų yra Vidurio ir Pajūrio žemumose.
Lietuvoje yra 13 ežerų, kurių kiekvieno plotas didesnis kaip 10 km2. Pietvakarinėje šalies dalyje telkšantis Vištyčio ežeras yra 18 km2 ploto, tačiau Lietuvai priklauso tik maža jo dalis.
Didžiausias šalyje yra Drūkšių ežeras. Jis telkšo ežeringiausioje šiaurrytinėje Lietuvos dalyje, prie sienos su Latvija ir Baltarusija. 1973 atliktų matavimų duomenimis, jis užima 44,8 km2. Iki 1953 Drūkšių ežero vandens lygis buvo natūralus, bet ant Prorvos upės (Baltarusijoje) pastačius hidroelektrinę, o vėliau – 1983 – ir Ignalinos atominę elektrinę, šio ežero vandens lygis pakilo apie metrą. Nuo 1984 Drūkšių ežero vanduo naudojamas atominės elektrinės reaktoriams aušinti. Aušinimui naudojamas vandens kiekis 9 kartus didesnis...
Šį darbą sudaro 1240 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!