Lietuvos bendrasis vidaus produktas - išlaidų metodu

Įvadas Šio namų darbo uždavinys yra Lietuvos BVP įvertinti išlaidų metodu. Pirmiausiai darbe yra pateikiama teorinė (susipažinimo) medžiaga, vėliau empirinės medžiagos (rodiklių analizė) ir išvados. Makroekonominis rodiklis kaip BVP, jo augimo (smukimo) tempai rodo šalies ekonominį pajėgumą. BVP skaičiavimas išlaidų metodu yra pats svarbiausias visose šalyse, įskaitant ir Europos Sąjungos šalis. Todėl Lietuvai stojant į ES taip pat būtina naudoti šį BVP skaičiavimo metodą. Teorinė dalis Bendrasis vidaus produktas – tai bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, taip pat užsienio gamybos veiksnių gautos pajamos konkrečioje šalyje, minus šios šalies piliečių gautos pajamos užsienyje. Kitaip tariant, BVP – tai pajamos, gautos šalies viduje (kai neapskaitomas ekonominių užsienio ryšių saldas). Išlaidų apskaitos metodas Išlaidų metodu BVP nustatomas kaip galutinė įvairios paskirties prekių paklausa, t. y. kaip visų ekonomikos sektorių išlaidos. Prekės bei paslaugos, pagamintos šalyje, gali būti panaudojamos: namų ūkių vartojimui, valstybės vartojimui, investicijoms į naują kapitalą arba grynųjų pardavimų užsieniečiams finansavimui (arba grynajam eksportui). Atskirai apibūdinsiu kiekvieną išlaidų rūšį. 1. Namų ūkio vartojimo išlaidos – vartotojų piniginių išlaidų galutinėms prekėms bei paslaugoms pirkti suma. Namų ūkio vartojimo išlaidos yra: a) trumpalaikio vartojimo prekės (maistas, drabužiai ir pan.); b) ilgalaikio vartojimo reikmenys (šaldytuvai, automobiliai, baldai ir pan.); c) paslaugos (juridinės konsultacijos, bankų, kirpyklų paslaugos ir pan.). 2. Investicijos – tai firmų išlaidos naujoms įmonėms statyti, įrenginiams pirkti, gatavų prekių atsargoms papildyti; tai nupirkti kapitaliniai ištekliai prekėms ir paslaugoms kurti. Investavimo terminas vartojamas, kalbant apie realųjį investavimą, t.y. realiojo kapitalo augimą: pastatų, įrengimų įsigijimą, o ne apie finansinį investavimą (pvz., obligacijų įsigijimą). Investicinės išlaidos tai: a) privačių firmų išlaidos mašinoms, įrengimams, staklėms, gamybiniams pastatams; b) gyvenamųjų namų statybos išlaidos; c) prekių likučių pasikeitimai. Gyvenamųjų namų statybos išlaidos priklauso investicijoms todėl, kad gyvenamieji namai, kaip ir gamybiniai objektai, yra pasyvūs aktyvai, galintys savininkams duoti nuomos pajamų. Gyvenamieji namai laikomi investicinėmis prekėmis net ir tuomet, kai savininkai jų neišnuomoja. Atsargų likučių pasikeitimai – tai žaliavų, medžiagų, nebaigtos gamybos, gatavų gaminių ir prekių, įsigytų perpardavimui, likučių pasikeitimų vertė ataskaitiniu laikotarpiu. Tai yra atsargų, įvertintų vidutinėmis to laikotarpio kainomis, vertės lygių laikotarpio pabaigoje ir pradžioje, skirtumas. Pagal kilmę investicijos gali būti vidaus ir išorės (užsienio kapitalo). Firmų investicijos vadinamos bendrosiomis privačiomis vidaus investicinėmis išlaidomis; vyriausybės investicinėmis išlaidos į šias išlaidas nepatenka. Bendrosios privačios vidaus investicijos – tai visos per metus pagamintos investicinės prekės, neatsižvelgiant į jų paskirtį (į tai, ar jos buvo skirtos gamybos plėtimui, ar tik pasikeitė senas nusidėvėjusias darbo priemones). Bendrosios privačios vidaus investicijos pagal savo paskirtį susideda iš dviejų dalių: atstatymo investicijų ir grynųjų privačių vidaus investicijų. Atstatomosios investicijos (amortizacija) – investicijos, atstatančios nusidėvėjusias darbo priemones. Grynosios privačios vidaus investicijos, arba neto investicijos – investicijos, skirtos naujoms papildomoms darbo priemonėms įsigyti. Bendrąsias privačias vidaus investicijas sudaro: Ig = In + De; čia Ig – bendrosios privačios vidaus investicijos, Lt; In – grynosios privačios vidaus investicijos, Lt; De – atstatymo investicijos, Lt. Atstatomosios investicijos kompensuoja amortizaciją, t.y. kapitalo vertės sumažėjimą dėl pasenimo ir susidėvėjimo, ir užtikrina pagrindinio kapitalo nusidėvėjimo atstatymą. Gamybos proceso metu kapitalas yra vartojamas, t.y. mažėja gamintojo pagrindinių priemonių atsargų esamoji vertė. Grynosios privačios vidaus investicijos kapitalą padidina. Kapitalo didėjimą parodo tik grynosios privačios vidaus investicijos, tačiau į BVP įskaičiuojamos tiek kapitalo atstatymui, tiek kapitalo plėtimui skirtos investicinės prekės, pagamintos esamaisiais metais. Santykis tarp bendrųjų privačių investicijų ir atstatymo išlaidų yra geras ekonomikos būklės rodiklis. Skiriamos šios ekonomikos būklės: • ekonomikos pakilimas; • ekonomikos sąstingis; • ekonomikos nuosmukis. Ekonomikos pakilimo būklė yra tuomet, kai bendrosios privačios vidaus investicijos viršija atstatymo išlaidas Ig>De. Kitais žodžiais tariant, grynosios privačios investicijos yra teigiamas dydis In>0. Ekonomikos sąstingio būklė yra tuomet, kai bendrosios privačios vidaus investicijos yra mažesnės už atstatymo išlaidas Ig = De, t.y. grynųjų privačių vidaus investicijų nėra arba jos yra artimos nuliui In = 0. Ekonomikos nuosmukio būklė yra tuomet, kai bendrosios privačios vidaus investicijos yra mažesnės už atstatymo išlaidas Ig

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!