Lietuvių liaudies dainos skaidrės

Lietuvių liaudies daina – liaudies muzikos žanras, kuris būdingas etninei tam tikro krašto kultūrai. Daugiausiai liaudies dainų mokėjo piemenėliai, kurie dieną iš dienos ganė gyvulius, paukščius ir turėjo daug laisvo laiko. Jų liaudies dainos dažniausiai buvo raudos. Visos liaudės dainos būdavo pergyvenimo pasekmės, kai vyrai išjodavo į karą, kai tampama našlaitėliu, kai įsimylima, kai sunkiai dirbama. Kiekvienas kraštas turi savo liaudies dainas.
• Lietuvių liaudies dainoms būdingas švelnumas, lyriškumas, neretai liūdesys.
• Dainų siužetuose atsispindi gamtos vaizdai, žvėrių ir paukščių gyvenimas. Taip pat dainuojama ir apie skaudžią našlaičių dalią, sunkų žemdirbio triūsą, švelnius mergelės ir bernelio jausmus. Dainose labai daug palyginimų: žmogaus gyvenimas lyginamas su augalų, ypač medžių, gyvenimu, prašoma paukščių ir žvėrių pagalbos.
• Lietuvių liaudies dainų ritmas gana sudėtingas. Tai tarsi gyvas pasakojimas, nuolat besikeičiantis ir vis bėgantis tolyn. Tai – svarbiausi lietuvių liaudies dainų bruožai, atspindintys tik joms būdinga nuotaiką ir savitumą.
• Dainoms būdingi subtilūs tempo kitimai, garso stiprumo svyravimai, vienos dainos atliekamos švelniai ir jautriai, kitos oriai ir karingai, dar kitos šūksmingai ar pamaldžiai. Dainų ritmikai ir balso pastatymui didelę įtaką daro tarmių artikuliacija ir priegaidės.
Lietuvių liaudies dainos skiriasi priklausomai nuo etninių regionų. Svarbiausios tradicijos yra žemaičių, dzūkų (pietų aukštaičių), vakarų aukštaičių (pastarieji aprėpia Lietuvos Užnemunę ir Mažąją Lietuvą su Klaipėdos Kraštu) ir šiaurės rytų aukštaičių dainos.
Dzūkų dainos labai melodingos, švelnios, liūdnos. Iš kitų regionų dainų išsiskiria žanrų įvairumu: darbo, vestuvių, kalendorinių dainų. Senosios dzūkų dainos vienbalsės. Siaura dainos garsinė apimtis (iki 3-4 garsų) neleidžia susiformuoti antram balsui. Dainos dainuojamos solo, tartum sau pačiam. Kiekvienas dainininkas tą pačią dainą dainuoja savaip, laisvai improvizuoja, išvinguriuoja melodiją.
• Dzūkų dainos labai melodingos, švelnios, liūdnos. Iš kitų regionų dainų išsiskiria žanrų įvairumu: darbo, vestuvių, kalendorinių dainų. Senosios dzūkų dainos vienbalsės. Siaura dainos garsinė apimtis (iki 3-4 garsų) neleidžia susiformuoti antram balsui. Dainos dainuojamos solo, tartum sau pačiam. Kiekvienas dainininkas tą pačią dainą dainuoja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!