Lietuviška televizija ir jos įtaka žiūrovui

 VILNIAUS KOLEGIJA EKONOMIKOS FAKULTETAS Teisės ir sociologijos katedra Dieninių studijų skyriaus FI08A grupės studentės Xxx Yyy Zzz LIETUVIŠKA TELEVIZIJA IR JOS ĮTAKA ŽIŪROVUI Sociologijos projektas Projekto vadovė lekt. S. BATULEVIČIŪTĖ Vertinimas Vilnius 2008 ĮVADAS Televizija yra telekomunikacinė sistema skirta transliuoti ir priimti vaizdus ir garsą per atstumą. Bene kiekvienuose namuose galime rasti vieną ar net kelis televizorius. Tai daugiausia dėmesio susilaukiantis buitinės technikos elementas, kuris kaip informacijos šaltinis, užima lyderio pozicijas tarp visuomenės informavimo priemonių. Prioritetas televizijai kaip informacijos šaltiniui dažniausiai motyvuojamas tuo, kad televizija tai vaizdinė priemonė. Vaizdo pateikimas iššaukia taip vadinamą dalyvavimo efektą. Taigi televizijos žiūrovai pasijunta taip, lyg jie dalyvautų įvykiuose, kurie yra stebimi televizoriaus ekrane. Yra atlikta daugybė tyrimų rodančių, jog žmonės mieliau renkasi televizijos transliuojamas informacines laidas nei skaito laikraščius, ar klausosi žinių per radiją. Tai rodo, jog televizija daro didelę įtaką žmogaus mąstysenai bei pasaulio suvokimui. Kai kurių mokslininkų nuomone, visuomenės informavimo priemonės įsiskverbė ne tik į mūsų išorinės realybės supratimą, bet ir į mūsų savęs pažinimo sritį: visuomenės informavimo priemonės pateikia mums kriterijus, kuriais remiantis mes vertiname save, formuoja mūsų tikslus bei būdus juos pasiekti. Tačiau televizija - visų pirma masinės kultūros platintoja ir propaguotoja, taigi ir dauguma jos pateikiamų gyvenimo būdo modelių bei elgesio normų yra masinės kultūros produktai. Televizija padeda sklisti kultūrai, žinioms, informacijai, pateikia gyvenimo būdo modelius, elgesio normas, vertybių sistemą. Televizija platina masinius įvaizdžius: ko siekti, ko norėti, kaip rengtis, elgtis ir pan. Ji diktuoja madas, modeliuoja gyvenseną, jauseną, galvoseną, formuoja nuomones bei skonį. Ši informacijos priemonė daro įtaką ne tik žmogaus vidiniam pasauliui, bet ir atima begalę laiko, žaloja akis, mažina fizinį aktyvumą. Ji taip pat propaguoja ir masinės kultūros skleidžiamą vartotojišką psichologiją, reklamuodama įvairius produktus. Ne tik daugėja žmonių, žiūrinčių televiziją, skaičius, bet kartu nuolatos auga ir televizijos žiūrėjimo dažnumas bei trukmė. O kuo ilgiau bei dažniau žmonės žiūri televiziją, tuo mažiau bendrauja su šeima, draugais. Taigi ne tik mažėja ryšys su aplinkiniais, bet ir kyla grėsmė išnykti tikrosioms vertybėms. Priskirti televizijos išradimą vienam žmogui būtų sunku, ją kūrė ir tobulino viso pasaulio mokslininkai. Amerikiečiai mano, kad tas išradėjas buvo Farnsvortas, japonai – kad inžinierius iš Hamamatsu miesto Takayanagi, vengrai – kad jų tautietis, pirmosios knygos apie televiziją autorius D. von Mihaly, rusai – kad Peterburgo profesorius Borisas Rosingas ir t.t. Televizijos pavadinimas pirmą kartą pavartotas 1900 metais Paryžiuje elektrotechnikos parodoje. Pačios televizijos užuomazgų vertėtų ieškoti dar anksčiau – XIX amžiuje. Mechaninės televizijos pradininku laikomas vokiečių kilmės mokslininkas Nipkovas, kuris vaizdams perduoti naudojo metalinį diską. Diskui kartą apsisukus kiekviena skylė pralėkdavo po vieną ryškiai apšviesto vaizdo liniją. Pro skyles praėjusią šviesą buvo galima registruoti fotodetektoriumi, atsiradusius elektros signalus perduoti laidais arba radijo bangomis ir atkurti kitame ryšio linijos gale. Ne mažiau garsus škotų mokslininkas Dž. Bardas ne tik pademonstravo pirmąją elektromechaninę televizijos sistemą, bet didįjį „technikos stebuklą“ pristatė plačiąjai visuomenei didžiausiose Londono parduotuvėse. Netrukus 1926 metais šiame mieste atidaryta pirmoji televizijos studija. Įtikinta Dž. Bardo, BBC pradėjo transliuoti bandomąsias televizijos laidas trumpųjų bangų diapazonu. Bairdo aparatų diskuose buvo tik po 30 skylių, taigi tik tiek eilučių ir sudarė perduodamą vaizdą, o greitai besisukančius siųstuvo ir imtuvo diskus reikėjo tiksliai sinchronizuoti tarpusavyje. Antrasis pasaulinis karas neleido televizijai plėtotis, tačiau pastarajam pasibaigus ji žengė į priekį neįtikėtinais šuoliais. Pirmasis kino filmas, elektroninės televizijos transliacijos, reguliarios televizijos programos paskatino buitinių televizorių gamybą. „Du Mont“ pirmaisiais elektroniniais televizoriais pradėjo prekiauti 1938 metais. Prabėgus geram dešimtmečiui, visame pasaulyje „žydrųjų ekranų“, transliuojančių spalvotas televizijos programas, jau suskaičiuota per 12 milijonų. Į Lietuvą televizija atėjo tik po II pasaulinio karo, sovietinės okupacijos metais (1957 m. vasario 20 dieną įkuriama Vilniaus TV studija). 1957 metais Vilniuje pradėjus transliuoti pirmąsias televizijos programas, buvo apie 30 televizorių, o metų pabaigoje jų skaičius šoktelėjo iki 1,5 tūkst. Visų tarybinių respublikų TV modelis buvo vienodas. Tuo metu Vakarų Europoje TV buvo gerokai pažengusi į priekį. Vokiečių pedagogas Hilde Himmelweit jau 1958 m. tyrinėjo televizijos poveikį žmogui. Šio mokslinio darbo išvados privertė Vokietijos pedagogus susimąstyti, taigi pradėta tirti žmogaus laisvalaikį. Pirmoji televizijos laida Lietuvoje buvo transliuota 1957 m. balandžio 30 d. iš Vilniaus radijo ir televizijos stoties, kurioje buvo sumontuotas 15 kW galios televizijos siųstuvas, pastatytas 180 m aukščio antenos bokštas – pirmas bokštas, skirtas televizijos programoms transliuoti Lietuvoje. Televizijos laidos buvo matomos sostinėje ir artimiausiose apylinkėse 50 km spinduliu. 1981 m. buvo baigtas statyti 326 m aukščio Vilniaus televizijos bokštas, kuriame sumontuoti nauji siųstuvai suteikė galimybes padidinti transliuojamų programų skaičių, pagerinti jų vaizdo bei garso priėmimo kokybę. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 metais buvo pradėtos steigti privačios radijo ir televizijos stotys bei pradėtos transliuoti programos. Lietuvoje atsirado komercinis radijas ir televizija. Esminiai pokyčiai Lietuvoje išryškėjo tik 1988 m., prasidėjus Sąjūdžiui, tautinio atgimimo judėjimui. 1992 metais įkuriama pirmoji privati televizija „Tele-3“. Jos transliuotas serialas „Santa Barbara“ susilaukė didelio žmonių dėmesio, ši televizija parengė ne vieną mokomąją laidą. L. Baškauskaitė (Tele-3 vadovė) savo laidoje mokė klausyti, skaityti ir rašyti angliškai. Tai sutapo su masišku anglų kalbos mokymusi. Greitai atsirado ir kiti lietuviškos televizijos kanalai. 1 lentelė. Lietuviškos televizijos atsiradimas Pavadinimas Pilnas pavadinimas Įkurta LTV Lietuvos televizija 1957 m. LTV2 Lietuvos televizijos antrasis kanalas 2003 m. TV3 TV3 Lietuva 1992 m. BTV Baltijos televizija 1993 m. LNK Laisvas ir nepriklausomas kanalas 1995 m. TV6 (iki 2008 m. – Tango TV) TV6 2002 m. TV1 TV1 2003 m. Lietuvos ryto TV (iki 2008m. - 5 kanalas) Lietuvos ryto TV 2004 m. Pavartę šių dienų laikraščius ir žurnalus, aptiktume publicistinių straipsnių, kurių autoriai vienu ar kitu aspektu aptarinėja televizijos problemas, žmogaus ir televizijos santykį, tačiau ir įsitikintume, kad niekas rimčiau netyrinėja televizijos įtakos žmonėms. Beveik kiekvienuose namuose televizorius sukelia daug problemų, ginčijamasi dėl to, ką žiūrėti. Taip pat valgymo laikas derinamas prie televizoriaus. Daugelyje šeimų net pasikeitė pietų tradicijos - valgoma priešais televizorių ir kiekvienas įnikęs žiūri programą. Žmonės nervinasi, nes valgymo laikas nebėra bendra veikla, kuri seniau prisidėdavo prie šeimos vienijimo. Taigi mes atlikome tyrimą, kurio metu buvo tiriama, kokią vietą vilniečių gyvenime užima lietuviška televizija. Viso tyrime dalyvavo 100 Vilniaus miesto gyventojų. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti vilniečių nuomonę apie lietuvišką televiziją bei jos įtaką žmogui. Mūsų tyrimo objektas – vilniečiai nuo 18 iki 40 metų. Mūsų tyrimo dalykas – vilniečių nuomonė apie šiuolaikinę lietuvišką televiziją, lietuviškos televizijos programas. Uždaviniai: 1) Išsiaiškinti, ar televizija pakankamai atlieka šviečiamąją funkciją; 2) Išsiaiškinti, kokią įtaką televizija daro žmonėms; 3) Išsiaiškinti, kokį televizijos kanalą dažniausiai žiuri vilniečiai; 4) Išsiaiškinti, kiek laiko per dieną vilniečiai praleidžia prie televizoriaus ekrano; 5) Išsiaiškinti vilniečių nuomonę apie lietuvišką televizijos produkciją – serialus, realybės šou ir pan. 6) Išsiaiškinti, ar televizija gali prisidėti prie visuomenei naudingo darbo ir ar yra kokia nauda (gerumo akcijos); 7) Išsiaiškinti, ką vilniečiai veikia reklamos metu; 8) Išsiaiškinti, kokio pobūdžio laidų pasigenda vilniečiai. Hipotezės: 1) Tikėtina, kad daugumai respondentų pakanka žinių, išgirstų per tv; 2) Tikėtina, kad televizija daro poveikį žmonėms (gadina akis); 3) Tikėtina, kad televizija daro įtaką žmonių finansams, skatindama reklamuojamų prekių pirkimą ir vartojimą; 4) Tikėtina, kad vilniečiai dažnausiai žiūri TV3; 5) Tikėtina, kad vilniečiai per dieną prie TV praleidžia iki 1 valandos; 6) Tikėtina, kad vilniečiams nepatinka lietuviškos tv produkcija (serialai, laidos); 7) Tikėtina, kad lietuviški serialai labiau patinka moterims negu vyrams; 8) Tikėtina, kad televizija prisideda prie visuomenei naudingo darbo; 9) Tikėtina, kad reklamos metu vilniečiai perjungia kitą kanalą; 10) Tikėtina, kad vilniečiai pasigenda mokomųjų laidų. Sąvokos: 1) Vilniečiai – žmonės gyvenantys Vilniuje, kurie yra ne vyresni kaip 40 metų. 2) Televizija – lietuviška televizija, t.y. lietuviški televizijos kanalai, lietuviškos televizijos laidos bei serialai. Sociologijos anketa Mes, Giedrė Karčiauskaitė, Jurgita Šablinskaitė ir Simona Taletavičiūtė, esame Vilniaus kolegijos, I kurso, Finansų specialybės studentės. Atliekame sociologijos dalyko projektą tema „Lietuviška televizija“. Prašome užpildyti anketą, pasirenkant vieną Jums tinkamiausią atsakymą, nebent nurodyta kitaip. Apklausos rezultatai yra visiškai anonimiški ir bus naudojami statistikai sudaryti. Iš anksto dėkojame už Jūsų atsakymus ir sugaištą laiką. 1. Koks Jūsų amžius? 1) 18 – 22 2) 22 – 25 3) 25 – 30 4) 30 – 35 5) 35 – 40 2. Jūsų lytis: 1) vyras 2) moteris 3. Jūsų išsilavinimas: 1) pagrindinis 2) vidurinis 3) profesinis 4) aukštasis 5) nebaigtas aukštasis 4. Kokios Jūsų pajamos per mėnesį? 1) 2000 Lt 5. Ar žiūrite lietuviškus televizijos kanalus? 1) taip 2) ne 6. Kiek laiko per parą žiūrite televiziją? 1) iki 1h 2) 1 – 3 h 3) 3 – 5 h 4) 5 – 7 h 5) daugiau nei 7 h 7. Kokiu paros metu dažniausiai žiūrite televizorių? 1) ryte 2) dieną 3) vakare 4) naktį 8. Televizija Jums yra: 1) pagrindinis informacijos šaltinis 2) laisvalaikio praleidimo būdas 3) priemonė pažinti Lietuvos ir kitų šalių kultūrą, papročius, religiją ir pan. 4) priemonė gauti žinių apie Jus dominančius dalykus 9. Kokį lietuvišką televizijos kanalą dažniausiai žiūrite? 1) LTV 2) LNK 3) TV3 4) BTV 5) kita (įrašykite) _____________________________ 10. Ką Jums patinka žiūrėti? (Galimi keli atsakymų variantai, max 2) 1) informacines laidas 2) publicistiką 3) pramogines laidas 4) dokumentiką 5) kita (įrašykite) _____________________________ 11. Kokia Jūsų mėgstamiausia televizijos laida? (Įrašykite) __________________________________________ 12. Kodėl 11 – tame klausime pasirinkote būtent šią laidą? (Galimi keli atsakymų variantai, max 2) 1) patinka vedėjas (-a) 2) rodoma man tinkamu laiku 3) įdomi tematika 4) pakelia nuotaika 5) kita (įrašykite) _____________________________ 13. Koks Jūsų mėgstamiausias serialas? (Įrašykite) __________________________________________ 14. Ką manote apie lietuviškus televizijos serialus? 1) labai patinka, žiūriu visus lietuviškus serialus 2) patinka, bet žiūriu tik vieną lietuvišką serialą 3) kartais žiūriu, kai daugiau nieko įdomaus nerodo 4) nepatinka iš viso, niekada nežiūriu 15. Ar sutinkate su teiginiu, kad televizija daro įtaką žiūrovui? 1) visiškai nesutinku (pereikite prie 17 klausimo) 2) nesutinku (pereikite prie 17 klausimo) 3) nei nesutinku nei sutinku 4) sutinku 5) visiškai sutinku 16. Kaip manote, kokią įtaką televizija daro žiūrovui? (Galimi keli atsakymų variantai, max 2) 1) kenkia akims 2) daro psichinę žalą 3) įtakoja žmonių elgesį 4) daro finansinę įtaką, skatindama reklamuojamų daiktų vartojimą 5) kita (įrašykite) _____________________________ 17. Ar gaunate naudingų, gyvenimiškų pamokų iš televizijos laidų? 1) visada pasimokau iš svetimų klaidų 2) kartais priimu sprendimus, prisiminęs (-usi) televizijoje matytas laidas 3) negaunu 18. Ar kreiptumėtes į televiziją pagalbos? 1) kreipčiausi 2) kreipčiausi tik anonimiškai 3) kreipčiausi, jei nesulaukčiau pagalbos iš kitur 4) nesikreipčiau 19. Ką dažniausiai darote reklamos metu? 1) žiūriu reklamą sukandęs (-usi) dantis 2) perjungiu kitą kanalą 3) einu į virtuvę ko nors užkąsti 4) išjungiu televizorių 20. Ar reklama daro Jums kokią nors įtaką, renkantis pirkinius? 1) taip, perku viską ką reklamuoja 2) taip, kartais nusiperku reklamuotą daiktą 3) ne, aš netikiu reklamomis 21. Ką manote apie lietuviškus realybės šou? 1) labai patinka, visada žiūriu ir palaikau savo favoritus 2) kartais žiūriu, kai neturiu ką veikti 3) nepatinka, nežiūriu visai 22. Ar norėtumėte dalyvauti realybės šou? 1) taip 2) ne 23. Kaip manote kodėl žmonės eina dirbti į televiziją? 1) jiems patinka toks darbas 2) jie nori išgarsėti 3) nori užsidirbti 4) kita (įrašykite) _____________________________ 24. Ar norėtumėte dirbti televizijoje? 1) taip 2) ne 25. Ar per televiziją rodomos laidos patenkina Jūsų žinių poreikius? 1) taip 2) iš dalies, dar skaitau laikraščius ar klausau radijo 3) ne 4) nesidomiu naujienomis 26. Kaip įvertintumėte lietuviškos televizijos produkciją? 1) 1 – labai blogai, nerodo nieko įdomaus 2) 2 – blogai, rodo tą patį per tą patį 3) 3 – patenkinamai, kartais rodo ką nors įdomaus 4) 4 – gerai, žiūriu daugumą rodomų laidų 5) 5 – puikiai, neturiu priekaištų 27. Kokio pobūdžio laidų norėtumėte matyti daugiau? (Galimi keli atsakymų variantai, max 2) 1) kultūrinių 2) pramoginių 3) informacinių 4) mokomųjų 5) kita (įrašykite) _____________________________ 28. Ką manote apie gerumo akcijas, transliuojamas per televiziją? 1) labai džiugu, kad tokių yra, visada prisidedu prie jų 2) labai gerai, kad tokios yra, bet neprisidedu prie jų 3) labai gerai, kad tokios yra, kartais prisidedu prie jų 4) jos nereikalingos 29. Kaip manote ar gerumo akcijos yra naudingos? 1) taip 2) ne 30. Ar Jums patiko mūsų anketa? 1) taip, net labai 2) visai nebloga 3) neįdomi tema 4) ne, visiška nesąmonė 31. Ar Jums būtų įdomu sužinoti apklausos rezultatus? 1) taip 2) ne 3) palikit mane ramybėje TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ Techninė ataskaita Parengėme anketą, kurios pagalba norėjome išsiaiškinti vilniečių nuomonę apie šiuolaikinę lietuvišką televiziją ir su ja susijusius aspektus (kokios lietuviškos televizijos laidos patinka žmonėm, kokį kanalą jie dažniausiai žiūri, kokią įtaką jiems daro televizija ir kt.). Išdalinome 130 anketų vilniečiams iki 40 metų. Tikėjomės, kad visos savipildos anketos grįš teisingai užpildytos ir visas galėsime panaudoti rengdamos statistiką. Deja, iš 130 anketų, teisingai užpildytų buvo tik 100. 30 anketų teko anuliuoti dėl netikslumų (per daug pasirinktų atsakymų, prirašyti savi atsakymų variantai ir t.t.). Taigi, tyrimo analizė yra padaryta, remiantis 100 respondentų duomenimis. Tyrimo lauko darbo data: 2008-11-03 – 2008-11-24. Visus klausimus nagrinėjome pagal vyrus ir moteris atskirai. Pasirinkome tokį nagrinėjimo būdą, nes norėjome atskirai išnagrinėti vyrų ir moterų požiūrį į mus dominančius klausimus. Kadangi teisingai užpildytų anketų yra lygiai 100, tai 1 lentelėje pateikti charakteristikų skaičiai atitinka procentines išraiškas. 1 lentelė. Respondentų charakteristika Amžius Lytis Išsilavinimas Pajamos per mėnesį 18 - 22 22 - 25 25 - 30 30 - 35 35 - 40 Vyras Moteris Pagrindinis Vidutinis Profesinis Aukštasis Nabaigtas aukštasis 2000 Lt Skaičius 47 10 11 12 20 35 65 3 47 15 23 12 18 37 23 19 3 Tyrimo rezultatų analizė Vyrai Moterys Iki 1 h 9 27 1 – 3 h 17 30 3 – 5 h 7 6 5 – 7 h 2 2 Daugiau nei 7 h 0 0 Diagramoje pavaizduota kiek laiko per parą vilniečiai praleidžia, žiūrėdami televiziją. Beveik pusė respondentų atsakė, kad praleidžia nuo 1 iki 3 val. per parą prie televizoriaus. Nė vienas iš apklaustųjų respondentų nežiūri televizoriaus daugiau kaip 7 val. Daugiau kaip trečdaliui respondentų pakanka 1 val. per parą, praleistos prie televizoriaus. Dauguma iš apklaustų vyrų ir moterų televizorių žiūri nuo 1 iki 3 val. per parą. Taip pat, gana daug, net 27 moterys, televizorių žiūri tik 1 vl. per parą. Vyrai Moterys Ryte 2 4 Dieną 3 7 Vakare 27 53 Naktį 3 1 Iš diagramos matyti, kad 4/5 respondentų televizorių žiūri vakare. 1/10 apklaustųjų televizorių žiūri dieną. Ta pati tendencija išlieka ir tarp skirtingų lyčių. Vyrai Moterys Pagrindinis informacijos šaltinis 4 7 Laisvalaikio praleidimo būdas 21 31 Priemonė pažinti Lietuvos ir kitų šalių kultūrą, papročius, religiją ir pan. 2 4 Priemonė gauti žinių apie dominančius dalykus 8 23 Kaip matome šioje diagramoje, daugiau kaip pusė apklaustųjų teigė, kad televizija jiems yra laisvalaikio praleidimo būdas, o trečdaliui apklaustųjų tai priemonė gauti žinių apie juos dominančius dalykus. Beveik 1/10 respondentų televizija yra pagrindinis informacijos šaltinis, o 6% respondentų žiūri televizija, norėdami pažinti Lietuvos ir kitų šalių kultūrą, papročius bei religiją. Palyginus moterų ir vyrų rezultatus, galima pamatyti, kad televizija kaip priemonė gauti žinių apie dominančius dalykus labiau aktuali moterims. Vyrams televizija pagrinde yra laisvalaikio praleidimo būdas. Vyrai Moterys LTV 3 8 LNK 6 18 TV3 22 37 BTV 1 1 Lietuvos ryto televizija 1 0 TV6 1 1 Visi 1 0 Daugiau negu pusė respondentų dažniausiai žiūri TV3 kanalą, o beveik ketvirtadalis respondentų teigė, kad dažniausiai žiūri LNK. 11 % apklaustųjų žiūri nacionalinį kanalą - LTV, o likusioji dalis žiūri kitus kanalus (BTV, TV6, Lietuvos ryto televiziją). Iš apklaustų moterų ir vyrų, abiems lytims labiausiai patinka TV3. Vyrai Moterys Informacinės laidos 19 43 Publicistika 8 20 Pramoginės laidos 20 34 Dokumantika 8 9 Serialai 0 4 Muzikinės laidos 0 1 Visos 1 0 Iš diagramos matyti, kad net 3/5 apklaustųjų patinka žiūrėti informacines laidas. Taip pat kiek daugiau negu pusė respondentų atsakė, kad jiems patinka žiūrėti pramogines laidas. Apie trečdaliui respondentų patinka žiūrėti publicistiką ir mažiau nei penktadaliui patinka dokumentika. Daugiau negu pusei apklaustų moterų patinka informacinės ir pramoginės laidos. Tarp vyrų išlieka tokia pati tendencija. Sunku nepastebėti, kad vyrai iš viso nežiūri serialų ir muzikinių laidų. Vyrai Moterys Žinios 13 12 Labas rytas 0 5 Panorama 0 2 Paparacai 2 2 Srovės 6 4 Puikusis šou 4 4 Kakadu 0 2 Čia ir dabar 0 1 Kriminaliniai tyrimai 2 0 Naujas gyvenimas 1 0 Diarchy kodas 1 0 Gyvenimas pagal moteris 0 1 Popietė su Čekuoliu 0 1 Amerikietiškos imtynės 0 1 Padainuokim 1 1 Gražuolės ir moksliukai 0 1 Dzin 2 4 Bėdų turgus 0 1 Mados reidas 0 2 Žvaigždžių vartai 0 1 Versijos 0 1 Muzikos akademija 0 1 Skylė sienoje 1 1 Super LT 0 1 Negali būti 1 0 Nuo… iki 0 10 Nežiūriu 1 6 Diagramoje matyti, kad daugumai respondentų – Žinios yra geriausia televizijos laida. Taip pat vienodam respondentų kiekiui patinka laidos – Srovės ir Nuo... iki... Lyginanta vyrus ir moteris, beveik vienodai vyrų ir moterų renkasi Žinias kaip geriausią televizijos laidą. Taip pat gana daug moterų renkasi laidą – Nuo... iki. Vyrai Moterys Patinka vedėjas 3 12 Rodoma man tinkamu laiku 3 14 Įdomi tematika 21 29 Pakelia nuotaiką 13 18 Suteikia informacijos 2 5 Aš tuo domiuosi 1 0 Dauguma respondentų pasirinko konkrečią laidą dėl to, kad jos įdomi tematika. Taip pat maždaug vienodai respondentai rinkosi laidas dėl to, kad jos pakelia nuotaiką, yra rodomos tinkamu laiku arba patinka vedėjas. Dauguma moterų ir vyrų renkasi tam tikras laidas dėl įdomios tematikos. Vyrai Moterys Daktaras Hausas 4 5 Moterys meluoja geriau 1 10 Nekviesta meilė 0 3 Broliai 2 6 Garbės kuopa 2 0 Simpsonai 1 1 CSI 2 3 Nupirkta meilė 0 2 Kalėjimo bėgliai 3 0 Mentai 1 0 Vedęs ir turi vaikų 2 0 Degantis kraujas 0 2 Zoro. Špaga ir rožė 0 1 Ligoninės priimamasis 6 1 Nusivylusios namų šeimininkės 0 2 Komisaras Reksas 0 1 Draugai 0 1 Seksas ir miestas 1 1 Nežiūriu 16 24 Tikroji meilė 0 1 Kaulai 0 1 Dauguma respondentų (vyrų ir moterų) atsakė, kad iš viso nežiūri serialų. Likusioji dalis apklaustųjų renkasi lietuvišką televizijos serialą – Moterys meluoja geriau – kaip savo mėgstamiausią. Taip pat keli respondentai pasirinko kitą lietuvišką serialą – Broliai – kaip savo mėgstamiausią. Vyrai Moterys Labai patinka, žiūriu visus lietuviškus serialus 1 0 Patinka, bet žiūriu tik vieną lietuvišką serialą 4 16 Kartais žiūriu, kai nieko įdomaus daugiau nerodo 12 34 Nepatinka, niekada nežiūriu 18 15 Kaip matome šioje diagramoje, beveik pusė apklaustųjų žiūri lietuviškus serialus tik tada kai nieko įdomaus daugiau nerodo, o net 1/3 apklaustųjų nepatinka lietuviški serialai. 1/5 respondentų patinka lietuviški serialai, bet jie žiūri tik vieną lietuvšką serialą ir 1 apklaustasis teigė, kad jam labai patinka lietuviški serialai, todėl žiūri visus. Iš 65 apklaustų moterų 16 patinka žiūrėti lietuviškus serialus, o iš 35 vyrų 4 patinka lietuviški serialai. Kad ir kaip būtų keista 1 vyras teigė, kad jam labai patinka lietuviški serialai. Trečdalis vyrų ir daugiau nei pusė moterų pasisakė, kad žiūri lietuviškus serialus kai nieko įdomaus nerodo.1/2 vyrų ir 1/5 moterų teigė, kad niekada nežiūri lietuviškų serialų. Vyrai Moterys Visiškai nesutinku 0 0 Nesutinku 2 2 Nei sutinku nei nesutinku 15 21 Sutinku 13 30 Visiškai sutinku 5 12 Daugiau nei 2/5 respondentų sutiko, kad televizija daro įtaką žmogui, bet tik 4/100 respondentų nesutiko su šiuo teiginiu. Daugiau nei trečdalis respondentų abejojo, todėl pasirinko atsakymą „nei sutinku nei nesutinku“ ir beveik 1/5 respondentų pareiškė, kad visiškai sutinka su teiginiu, kad televizija daro įtaką žiūrovui. Netgi 30/65 dailiosios lyties atstovių ir beveik 1/3 vyrų teigė, kad sutinka, jog televizija daro įtaką žiūrovui. Neatsirado nei vienas vyras nei viena moteris, kuri teigtų, kad visiškai nesutinka su šiuo teiginiu. 1/7 vyrų ir daugiau nei 1/5 moterų visiškai sutiko su teiginiu. Beveik trečdalis moterų ir šiek tiek mažiau nei pusė vyrų nezinojo ar sutinka ar nesutinka su teiginiu, todėl pasirinko atsakymą „nei sutinku nei nesutinku“ . Atsirado 2 vyrai ir 2 moterys, kurie teigė, kad nesutinka, jog televizija daro įtaką žiūrovams. Vyrai Moterys Kenkia akims 13 14 Daro psichinę žalą 6 14 Įtakoja žmonių elgesį 15 37 Daro finansinę įtaką, skatindama reklamuojamų daiktų vartojimą 16 36 Visi atsakymai teisingi 1 3 Formuoja žmonių nuomonę apie politikos ir gyvenimo klausimus 0 1 Nežinau 0 1 Iš diagramos matyti, kad lygiai tiek pat respondentų mano jog televizija daro finansinę įtaką bei įtakoja žmonių elgesį. Taip pat apklaustieji mano jog televizija kenkia akims bei daro psichinę žalą. Įdomu jog atsirado net 4 respondentai – 1 vyras ir 3 moterys, kurie mano jog televizija daro visokią įmanomą įtaką žiūrovui. Vyrai Moterys Visada pasimokau iš svetimų klaidų 3 10 Kartais priimu sprendimus, prisiminęs (-usi) matytas laidas 18 26 Negaunu 14 29 Netgi 44/100 respondentų kartais priima sprendimus, prisiminę matytas laidas, o 43/100 respondentų teigė, kad negauna naudingų pamokų iš televizijos. Likusioji dalis apklaustųjų mano, kad visada pasimoko iš svetimų klaidų. Kaip matome, dailiosios lyties atstovės dažniau pasimoko iš svetimų klaidų už mūsų stipriąją lytį. 2/5 moterų ir daugiau nei pusė vyrų kartais priima sprendimus, prisiminę matytas laidas ir daugiau nei 2/5 moterų ir daugiau nei trečdalis vyrų teigė, kad negauna gyvenimiškų pamokų žiūrėdami televiziją. Vyrai Moterys Kreipčiausi 6 2 Kreipčiausi tik anonimiškai 2 11 Kreipčiausi, jei nesulaukčiau pagalbos iš kitur 10 23 Nesikreipčiau 17 29 Beveik pusė respondentų pasisakė, kad jokiais būdais nesikreiptų pagalbos į televiziją ir tik 8/100 apklaustųjų teigė, kad kreiptųsi. Trečdalis respondentų sakė, kad kreiptųsi į televiziją pagalbos tik tuo atveju, jei jos nesulauktų iš kitur ir , kaip paaiskėjo, 13/100 respondentų š televiziją kreiptųsi tik anonimiškai. Kaip matome net pusė stipriosios lyties atstovų ir 29/65 dailiosios lyties atstovių nesikreiptų į televiziją pagalbos. Daugiau nei trečdalis moterų ir ir šiek tiek mažiau nei 1/3 vrų kreiptųsi į televiziją pagalbos tik tuo atveju, jei jos nesulauktų iš kitur. 6/35 vyrų ir tik 2/65 moterų buvo įsitikinę, kad kreiptųsi į televiziją pagalbos. 2/35 vyrų ir 1/6 moterų teigė, kad į televiziją kreiptųsi tik anonimiškai. Vyrai Moterys Žiūriu reklamą sukandęs (-usi) dantis 3 5 Perjungiu kitą kanalą 18 40 Einu į virtuvę ko nors užkąsti 13 17 Išjungiu televizorių 1 3 Iš diagramos matyti, kad beveik 3/5 respondentų perjungia kitą kanalą reklamos metu. Beveik trečdalis apklaustųjų eina į virtuvę ko nors užkąsti ir net 8% respondentų žiūri reklamą, sukandę dantis. Ta pati tendencija vyrauja tarp skirtingų lyčių. Vyrai Moteris Taip, perku viską, ką reklamuoja 0 1 Taip, kartais nusiperku reklamuotą daiktą 18 44 Ne, aš netikiu reklamomis 17 20 Paaiškėjo, kad beveik dviems trečdaliams respondentų reklama daro įtaką. 37 % apklaustujų teigė, kad netiki reklamomis. Vyrų ir moterų nuomonės beveik sutapo. Kaip matome beveik 6/10 respondentų teigė, kad kai neturi ką veikti kartais žiūri realybės šou. Beveik trečdalis respondentų sakė, kad visiškai nežiūri realybės šou, nes jiems nepatinka ir tik 11/100 pripažino, kad visada žiūri realybės šou ir palaiko savo favoritus. Vyrai Moterys Labai patinka, visada žiūriu ir palaikau savo favoritus 3 8 Kartais žiūriu, kai neturiu ką veikti 24 34 Nepatinka, nežiūriu visai 8 23 Beveik trys penktadaliai respondentų atsakė, kad kartais žiūri lietuviškus realybės šou, kai neturi ką veikti. Trečdalis apklaustųjų teigė, kad jiems iš viso nepatinka realybės šou ir jie iš viso jų nežiūri. Tarp skirtingų lyčių išlieka ta pati tendencija kaip ir bendroje statistikoje. Kaip matome diagramoje daugiau nei keturi penktadaliai apklaustųjų teigė, kad nenorėtų dalyvauti realybės šou ir tik viena penktoji apklaustųjų pripažino, kad narėtų dalyvauti realybės šou. Vyrai Moterys Taip 10 9 Ne 25 56 Iš grafiko matyti, kad keturi penktadaliai respondentų nenorėtų dayvauti realybės šou ir tik vienas penktadalis apklaustųjų teigė norintys dalyvauti tokio tipo projekte. Stebėtina, kad truputis daugiau vyrų norėtų dalyvauti realybės šou. Kaip matome iš diagramos net pusė apklaustųjų mano, kad žmonės eina dirbti į televiziją dėl to, kad jiems patinka toks darbas. Trečdalis respondentų mano, kad šie žmonės nori išgarsėti. 1/7 respondentų mano, kad šie žmonės nori užsidirbti ir tik pavieniai respendentai teigė, kad žmonės, kurie eina dirbti į televiziją yra sutverti tam, toks jų gyvenimo būdas arba dėl to, kad neranda darbo kitur. Vyrai Moterys Jiems patinka toks darbas 16 33 Jie nori išgarsėti 11 23 Nori užsidirbti 7 7 Neranda kitur darbo 0 1 Jie sutverti tam 1 0 Jų toks gyvenimo būdas 0 1 Beveik pusė respondentų atsakė, kad žmonės dirba televizijoje dėl to, kad jiems patinka toks darbas. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigė, kad žmonės dirba televizijoje dėl noro išgarsėti. Šiek tiek mažiau nei du trečdaliai respondentų teigė, kad nenorėtų dirbti televizijoje ir tik vienas trečdalis respondentų pasisakė, kad labai norėtų dirbti televizijoje. Vyrai Moterys Taip 10 24 Ne 25 41 Vyrų ir moterų nuomonės šiuo klausimu beveik sutapo. Kaip matome iš diagramos beveik du trečdaliai respondentų teigė, kad per televiziją rodomos laidos iš dalies patenkina jų žinių poreikius, todėl jie dar skaito laikraščius ir klausosi radijo. Tik 2/100 respondentų pasisakė, kad visiškai nesidomi naujienomis ir beveik 2/10 respondentų pasisakė, kad jų visiškai netenkina per televiziją rodomos informacinės laidos. Taip pat 2/10 apklaustųjų teigė, kad jų žinių poreikius visiškai patenkina per televiziją rodomos laidos. Vyrai Moterys Taip 9 10 Iš dalies, dar skaitau kaikraščius ar klausau radijo 23 38 Ne 2 16 Nesidomiu naujienomis 1 1 Dauguma vyrų ir moterų teigė, kad jų žinių poreikius televizijos transliuojamos laidos patenkina tik iš dalies. Atsirado vienas vyras ir viena moteris, kurie teigė, kad nesidomi naujienomis. Kaip matome iš brėžinio net 73/100 respondentų lietuviškos televizijos produkciją įvertino trejetu, beveik 2/10 respondentų ją įvertino dvejetu, vienetu ir penketu įvertino tik du respondentai ir 6/100 apklaustųjų lietuviškos televizijos produkciją įvertino ketvertu. Vyrai Moterys Labai blogai, nerodo nieko įdomaus 0 1 Blogai, rodo tą patį per tą patį 6 13 Patenkinamai, kartais rodo ką nors įdomaus 26 47 Gerai, žiūriu daugumą rodomų laidų 3 3 Puikiai neturiu priekaištų 0 1 Dauguma respondentų įvertino lietuviškos televizijos produkciją trejetu. Viena moteris teigė, kad neturi priekaištų ir dar viena teigė, kad nerodo nieko įdomaus. Taigi šiuo klausimu vyrų ir moterų nuomonės beveik nesiskyrė. Daugiau nei trečdalis respondentų teigė, kad norėtų daugiau kultūrinio pobūdžio laidų, trečdalis pramoginių, 2/5 informacinių 1/10 mokomųjų ir pavieniai asmenys manė, kad turėtų būti daugiau laidų vaikams, automobilių sporto ir publicistinių laidų. Vyrai Moterys Laidelių vaikams 0 1 Publicistikos 1 0 Automobilių sporto 1 0 Kita (įrašyti) 2 1 Mokomųjų 4 4 Informacinių 7 7 Pramoginių 16 10 Kultūrinių 6 30 Matome, kad vyrams labiau trūksta pramoginių laidų nei moterims, o moterims labiau trūksta kultūrinių laidų. Pusė respondentų teigė, kad visada prisideda prie gerumo akcijų, daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigė, kad kartais prisideda prie jų ir tik 3/100 manė, kad šios akcijos yra nereikalingos. Vyrai Moterys Labai džiugu, kad tokių yra, visada prisidedu prie jų 14 36 Labai gerai, kad tokios yra, bet neprisidedu prie jų 6 6 Labai gerai, kad tokios yra, kartais prisidedu prie jų 14 21 Jos nereikalingos 1 2 Manome, kad moterys yra dosnesnės nei vyrai, nes dažniau prisideda prie gerumo akcijų. Tik 2/100 respondentų teigė, kad gerumo akcijos nėra naudingos ir net 98/100 mano, kad jos yra naudingos. Vyrai Moterys Taip 34 64 Ne 1 1 Vyrų ir moterų nuomonė šiuo klausimu sutapo. Net 7/10 apklaustųjų teigė, kad jiems visai patiko mūsų anketa, 2/100 mano, kad tai buvo visiška nesamonė, beveik penktadalis respondentų sakė, kad jiems labai patiko mūsų anketa ir daugiau nei 1/10 pasisakė, kad jiems tai buvo neįdomi tema. Vyrai Moterys Taip, net labai 5 12 Visai nebloga 24 46 Neįdomi tema 5 6 Ne, visiška nesąmonė 1 1 Moterims mūsų anketa buvo priimtinesnė nei vyrams. 7/10 respondentų teigė, kad norėtų sužinoti apklausos rezultatus, beveik trečdalis respondentų nenorėtų sužinoti apklausos rezultatų ir 3/100 prašė palikti juos ramybėje. Vyrai Moterys Taip 22 47 Ne 11 17 Palikit mane ramybėje 1 1 Šiuo klausimu vyrų ir moterų nuomonė buvo panaši. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS Atlikus tyrimą pasitvirtino šios mūsų hipotezės: 1) televizija daro poveikį žmonėms (gadina akis); 2) televizija daro įtaką žmonių finansams, skatindama reklamuojamų prekių pirkimą ir vartojimą; 3) vilniečiai dažniausiai žiūri TV3; 4) lietuviški serialai labiau patinka moterims negu vyrams; 5) televizija prisideda prie visuomenei naudingo darbo; 6) reklamos metu vilniečiai perjungia kitą kanalą; Nepasitvirtino šios hipotezės: 1) Daugumai respondentų pakanka žinių, išgirstų per tv; 2) vilniečiai per dieną prie TV praleidžia iki 1 valandos; 3) vilniečiams nepatinka lietuviškos tv produkcija (serialai, laidos); 4) vilniečiai pasigenda mokomųjų laidų. Atlikusios šį darbą, išmokome daryti apklausas, jas analizuoti, daryti statistinius tyrimus. Pagal tyrimo rezultatus, sužinojome, kad televizija daro didžiulę įtaką žmonėms, išsiaiškinome, kokios televizijos laidos ir serialai patinka vilniečiams, kiek laiko jie praleidžia prie televizoriaus ekrano, ką jiems reiškia televizija, kokio pobūdžio laidos patinka apklaustiesiems ir kokių laidų jie pasigenda. Džiugu, kad televizija prisideda prie visuomenei naudingo darbo tačiau gaila, kad gana daug apklaustųjų mano, jog žmonės eina dirbi į televiziją siekdami išgarsėti. Pagal tyrimo duomenis, mes rekomenduotume mažiau laiko praleisti prie televizijos ekranų ir daugiau laiko skirti šeimai bei artimiesiems. Taip pat siūlome vilniečiams daugiau domėtis kultūriniais dalykais, kurie nėra susiję su televizija, pvz. skaityti knygas bei laikraščius, lankytis teatruose, koncertuose, baletuose bei operose. Tikimės, kad mūsų tyrimas buvo naudingas ne tik mums, bet ir apklausoje dalyvavusiems vilniečiams. LITERATŪRA 1. GIDDENS, Anthony. Sociologija. 2005. 684 p. ISBN 9986-850-54-4. 2. MATULIONIS, Arvydas Virgilijus. Sociologija. 2002. 198 p. ISBN 9955-449-35-7. 3. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų darbų reikalų raštų rengimo rekomendacijos. Antra papildyta ir pataisyta laida. Vilnius, 2005. 108 p. ISBN 9955-915-16-9. 4. www.olimpiada.lt 5. www.google.lt 6. www.sociumas.lt

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!