Lietuvos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis po nepriklausomybės atgavimo 1918 m , Lietuvos-Lenkijos konfliktai diplomatiniame lygyje pirmaisiais 1918 m.- 1919 m. pradžioje, Lietuvos-Lenkijos tarpusavio santykiai 1919 - 1922 m. , Lietuvos-Lenkijos santykių raida 1923 - 1939 m. , Lietuvos-Lenkijos santykių prieškario metais vertinimai.
1. Lietuvos santykiai su kaimyninëmis valstybëmis po nepriklausomybës atgavimo 1918 m.
3. Lietuvos-Lenkijos tarpusavio santykiai 1919 - 1922 m.
3.2. Suvalkø sutartis ir jos reikðmë
3.3. Þeligovskio vadovaujamos lenkø kariuomenës akcija
3.4. Hymanso projektai
3.5. Vilniaus kraðto prijungimas prie Lenkijos
4. Lietuvos-Lenkijos santykiø raida 1923 - 1939 m.
4.1. Tranzito problema
4.2. Lenkijos vyriausybës ultimatumas 1927 m.
4.3. Diplomatiniø santykiø uþmezgimas
4.4. Vilniaus kraðto perdavimas Lietuvai
5. Lietuvos-Lenkijos santykiø prieðkario metais vertinimai
1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybæ, su daugeliu mûsø jaunos valstybës kaimyniø - Rusija, Vokietija bei Lenkija - susiklostë gana átempti tarpusavio santykiai. Nors kai kurie Lietuvos politikai, tarp jø ir ministras pirmininkas Voldemaras, manë, kad demokratiðkos ir taikingos valstybës, kokia tuo metu buvo Lietuva, niekas nenorës pulti, atsitiko visiðkai kitaip. Pirmaisiais nepriklausomybës metais Lietuva netgi neturëjo savo kariuomenës, todël jos politikams teko ne tik skubiai organizuoti kariuomenæ, bet ir diplomatinëmis priemonëmis siekti Lietuvos tarptautinio pripaþinimo bei jos sienø saugumo. Su Vokietija konfliktuota dël Klaipëdos kraðto, pirmaisiais metais taip pat teko atlaikyti rusø bolðevikø antplûdá bei bermontininkø spaudimà. Jei pastaruosius konfliktus diplomatinëmis priemonëmis ir ginkluota jëga pavyko daugiau ar maþiau sëkmingai iðspræsti (1920 m. pasiraðyta Taikos Sutartis su Rusija, o 1924 m. - Klaipëdos konvencija, kuri iðsprendë Klaipëdos kraðto problemà tarptautinëje plotmëje), tai tarpvalstybiniai santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos iki pat Antrojo pasaulinio karo pradþios liko átempti.
Didþiausia ir pagrindinë ðiø dviejø valstybiø nesutarimo prieþastis tarpukario metais buvo Vilniaus kraðto problema. Tai buvo pirmaeilës svarbos problema jaunai Lietuvos valstybei, kadangi tai nebuvo eilinis teritorinis konfliktas. Su ðia problema buvo artimai susijæs apskritai Lietuvos valstybingumo pripaþinimo klausimas, nes Vilnius buvo Lietuvos sostinë, ir tai dar labiau uþaðtrino Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius. Lenkijos visuomenë, taip pat siekdama savo valstybës atstatymo, vaizdavosi Lietuvà Lenkijos provincija, arba bent jau tikëjosi Lietuvà suriðti su Lenkija unijos ryðiais. Lietuvoje tuo metu taip pat gyveno daug lenkø, o ir dauguma lietuviø bajorø buvo sulenkëjæ ir...
Šį darbą sudaro 4006 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!