Lazerių rūšys

Keletas fizikos atradimų galėtų būti įvardinta kaip ypatingi, pakėlę žmoniją į naują civilizacijos pakopą. Tai elektromagnetinių bangų, branduolinės energijos, puslaidi- ninkinių medžiagų ir lazerinės šviesos atradimai.
Lazerinė šviesa blykstelėjo spektroskopijos, optikos ir kietojo kūno fizikos sandūroje. Vėliau mokslo kryptį, nagrinėjančią lazerinės šviesos gavimo būdus ir jos sukeliamus reiškinius fizinėje ir gyvojoje gamtoje, imta vadinti kvantine elektronika. Nors dažnai šių tyrimų kryptys įvardijamos konkrečiau, kaip antai lazerinė fizika, lazerinė chemija, lazerinė biologija, lazerinė medicina, lazerinė technologija.
Kvantinės elektronikos ištakos aptinkamos 1916 m. ir 1917 m. paskelbtuose Alberto Einšteino (A. Einstein) darbuose apie savaiminį ir priverstinį atomų spinduliavimą. Tačiau laboratorijoje lazerinė šviesa blykstelėjo tik 1960 m. Prireikė daugiau nei 40 metų, kol fizikai rado būdus, kaip įgyvendinti Einšteino idėjos.
Devintajame dešimtmetyje kvantinė elektronika vyravo eksperimentinėje ir taikomojoje fizikoje. Šios krypties tyrimus plėtojo stipriausi pasaulio mokslo centrai: Los Alamos ir Livermono nacionalinės laboratorijos (JAV), Palizo ir Saklė mokslo centrai Prancūzijoje, Makso Planko institutai Vokietijoje ir t.t. Lazerinės fizikos tyrimams spartinti Europos Sąjunga įkūrė bendro naudojimo lazerinius centrus Lunde, Florencijoje, Berlyne, Garchinge, Heraklijone. Lietuvoje nuo 1965 m. formavosi nacionaliniai lazerinių tyrimų centrai, kurių darbai dabar gerai žinomi pasaulyje.
Antra, lazerinė šviesa skiriasi nepaprastu spalvos grynumu. Plika akimi jį sunku įvertinti, tačiau prietaisai parodo, kad lazerio šviesa yra nepalyginamai „grynesnės“ spalvos nei įprastinė. Spalvos grynumui nusakyti fizikai vartoja dydį, vadinamą monochromatiškumu (vienspalviškumu). Kuo didesnis monochromatiškumas, tuo grynesnė spalva ir tuo siauresnė lazerinės šviesos dažnių juosta. Kartais šio parametro, apibūdinančio spalvą, nepakanka, nes lieka neaiškūs šviesos bangų, sudarančių lazerinę spinduliuotę, fazių santykiai. Tada vartojamas universalinis dydis, vadinamasis laikinis koherentiškumas. Kuo didesnis laikinis koherentiškumas, tuo ilgiau bangos sklinda tvarkingoje „rikiuotėje“. Lazerinės šviesos monochromatiškumas lėmė tai, kad dujų lazeris tapo pagrindiniu laiko ir ilgio vienetų etalonu.
Trečia, lazerinė šviesa milijardus kartų skaistesnė už Saulės šviesą, o lazerinio žybsnio galia daug kartų persveria Ignalinos atominės elektrinės (AE) galią. (Prisiminkime, kad Ignalinos AE didžiausia galia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!