Laisvas darbuotojų judėjimas Europos Sąjungoje

Laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš keturių Europos Sąjungos laisvių. Lietuvai tapus pilnaverte ES nare po pereinamojo laikotarpio įsigaliojo visos su laisvu darbo jėgos judėjimu susijusios nuostatos: Lietuva privalo leisti išvykti darbo jėgai iš savo šalies teritorijos, o kitos valstybės narės privalo ją įsileisti ir įgyvendinti svarbiausias migruojančios darbo jėgos teises. Taip pat, Lietuva privalo ne tik leisti išvykti savo piliečiams uždarbiauti svetur, bet ir priimti iš kitų valstybių narių atvykstančią darbo jėgą bei savarankiškai dirbančius asmenis. Be to, ES laisvas darbo jėgos judėjimas iš stichiškos ekonominės migracijos tapo reglamentuojamu procesu, suteikiančiu migruojančiai darbo jėgai tokias pat socialines garantijas kaip ir nacionalinei darbo jėgai. Atvykęs darbuotojas turi tokią pat teisę į vienodą atlyginimą, vienodus mokesčius, galimybę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje ir pan. bei teisę į pensiją pagal toje šalyje galiojančią tvarką. Vis dėlto šios teisės derinamos su apribojimais. Pirmiausia ribojamos teisės atvykti ir apsigyventi, teisė pradėti dirbti valstybės tarnyboje, o kai kuriose šalyse – naujųjų valstybių narių piliečių teisės.
Susipažinti su darbuotjų galimybėmis laisvai judėti Europos Sąjungoje.
BENDROJI LAISVOJO JUDĖJIMO TVARKA
Laisvas darbuotojų judėjimas, vienas Europos bendrijos steigimo 1957 m. principų, nustatytas EB sutarties 39 straipsnyje ir nuo tada yra pagrindinė darbuotojų teisė. Ja Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių piliečiams leidžiama dirbti kitoje EEE šalyje tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės narės piliečiams.
Visų pirma, bet kuris vienos valstybės narės pilietis turi teisę ieškoti darbo kitos valstybės narės teritorijoje, laikydamasis tos valstybės narės darbuotojams taikomų reikalavimų. Pagrindinės normos, skirtos laisvam darbuotojų judėjimui, yra įtvirtintos Sutarties 48-51 straipsniuose. Jos ne tik įtvirtina laisvo judėjimo principą, bet ir nustato įvairias teises, susijusias su šiuo principu, - vienoda įsidarbinimo tvarka, vienodos teisės judėti ir pasilikti bet kurioje Bendrijos dalyje, - atsižvelgiant į galimybę taikyti viešo-šios tvarkos išimtį. 49 straipsnis reikalauja, kad Bendrijos institucijos priimtų konstruktyvius teisės aktus, leidžiančius tikrai įgyvendinti laisvą darbuotojų judėjimą. Sutarties 50 straipsnis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!