Laiškas mano mokyklai

Žingsnis po žingsnio, metai po metų ir nė nepastebėjau, kad esu jau vienuoliktokė, ir mokausi čia jau daugiau kaip šešerius metus.
Rodos, dar visai neseniai pirmąkart nedrąsiai įžengiau šį didingą pastatą. O kiek įspūdžių jis man tada paliko! Keli žingsneliai medžiais apsodintu takeliu ir prieš akis atsiveria didžiulis baltas pastatas, tiek daug matęs, tiek išgyvenęs. Jaučiausi tokia maža, silpna ir bejėgė prieš Tavo galybę. Buvau tarsi apkerėta naujos aplinkos, dar nepažinto pasaulėlio, į kurį taip staiga patekau.
O dabar esu šios gimnazijos dalis ir nepaprastai tuo didžiuojuosi. Juk turiu garbės mokytis prestižinėje, gerą vardą bei garsią praeitį turinčioje mokykloje. Kiekvienąkart paklausta, kur mokausi, išdidžiai, pakelta galva tariu Tavo vardą.
Man viskas čia patinka: ir šis šimtametis pastatas, senus laikus menančios klasės, kuriose niekuomet nestigo mokinių, ir kiemelis, apsodintas gėlėmis ir medžiais. Visa man sukelia prisiminimus. Staiga ima kilti prabėgusių metų, džiugių akimirkų vaizdai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!